Kainų šuolis Lietuvoje dvigubai didesnis nei euro zonoje

„Gyventojų santaupos, palyginti su pandemijos pradžia, padidėjo 5 mlrd. eurų. Netgi sparčiai kylant kainoms lietuviai labai daug vartoja.

Mūsų vartotojai santykinai atsparesni, nes atlyginimai Lietuvoje auga sparčiau negu kitose šalyse“, – mano agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ekonomistų teigimu, Lietuvoje sparčiausiai euro zonoje kylančias kainas galėtų nuleisti nebent rimta pasaulinė krizė ir Rusijos karo Ukrainoje pabaiga.

Kuo didesnė kiltų pasaulinė krizė, tuo labiau nusileistų kainos Lietuvoje.

„Krizė sumažintų infliaciją, bet būtų dar blogiau, – prognozuoja A. Izgorodinas. – Turėsime defliaciją. Žmonės nepirks kainų ir paslaugų, kadangi tikėsis kainų sumažėjimo. Įmonės mažins kainas, kad pagyvintų vartojimą, bet vartotojai, matydami kainų kritimą, dar labiau atidės prekių įsigijimą.

Galime turėti ilgą stagnaciją. Daugės bankrotų ir atleidimų. Infliacija kerta per kišenę, o defliacija – per darbo vietas“, – įspėja ekonomistas.

Jo nuomone, kainų kilimas skausmingas, bet laikinas. „Infliacija ilgainiui stabilizuosis, bet turime ruoštis pasaulinei ekonomikos krizei kitąmet. Tai menka paguoda“, – pastebi A. Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas

Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad infliaciją Lietuvoje natūraliai mažins gyventojų įpročių pasikeitimas, nes jie „tokių kainų netoleruos“. Atitinkamai sumažėjus paklausai, kainos pradės kristi.

Kainų augimas Lietuvoje gegužės mėnesį pasiekė 18,5 proc., kai infliacija euro zonoje pakilo iki 8,1 proc., o JAV – 8,3 proc.

Kainų augimas Lietuvoje ekonomistų nestebina. Pasak jų, atlyginimai mūsų šalyje kilo labiausiai Europoje, o energijos išteklių brangimas infliaciją dar labiau pakaitino.

Ekspertai teigia, kad kainų reikšmingai sumažinti nepadės ir planuojamos Europos Centrinio Banko (ECB) priemonės – ketinimas pirmą kartą po 11 metų didinti bazinę palūkanų normą. Ši priemonė nesumažins net euro zonos infliacijos.

Kodėl pirmaujame kainų lenktynėse

Kodėl infliacija Lietuvoje dvigubai didesnė negu euro zonoje?

Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas A. Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad paslaugų infliacija Lietuvoje kelis kartus viršija euro zonos vidurkį, o tai susiję su atlyginimų augimu.

„Šiais metais pirmą ketvirtį atlyginimai Lietuvoje išaugo apie 14 proc., kai euro zonoje tik šių metų antrą pusmetį numatomas rimtesnis atlyginimų augimas. Atitinkamai tai lemia, kad turime gerokai spartesnę infliaciją Lietuvoje“, – sakė A. Izgorodinas.

Be to, energetikos gaminių ir paslaugų dalis infliacijoje yra didesnė negu vidutiniškai euro zonoje. „Jeigu degalų kaina panašiu tempu auga visose Europos valstybėse, statistiškai Lietuvoje infliaciją tai veikia labiau“, – mano A. Izgorodinas.

Jeigu degalų kaina panašiu tempu auga visose Europos valstybėse, statistiškai Lietuvoje infliaciją tai veikia labiau.

Be to, ekonomisto nuomone, dabar nekorektiška vertinti infliacijos rodiklius tarp ES valstybių, kadangi jos taiko skirtingas priemones infliacijai pažaboti.

„Tai, kad mūsų infliacija sparčiausia, tiesiog rodo, kad Lietuva labiau fokusuojasi į gyventojų pajamų didinimą ir leidžia energetikos kainoms sparčiau didėti. O kitos valstybės eina kitu keliu: dirbtinai užšaldo energetikos tarifus, didina biudžeto deficitą, augina skolą, bet neleidžia energetikos kainoms sparčiau kilti“, – sakė ekonomistas.

„Šalį užplūdo pinigai“

Finansų analitikas M. Dubnikovas pastebėjo, kad įveikėme pandemiją be didesnių problemų, ypač lyginant su pietinėmis ES valstybėmis.

„Pas mus ekonomikos susitraukimo praktiškai nebuvo. Negana to, gavome didžiules pinigų injekcijas. Verslo sąskaitos gerokai paaugo, eksportas išliko aukštas, nesusitraukė ES parama ir gavome papildomų pinigų pandemijos pasekmėms įveikti. Šalį užplūdo pinigai. Lygiagrečiai buvo didinami atlyginimai.

Per pastaruosius šešerius metus jie augo apie 10 proc. Tai paskatino infliaciją dar prieš karą. Infliacija augo sparčiau negu euro zonoje, nes mūsų ekonomika atrodė tikrai gerai“, – mano M. Dubnikovas.

Pas mus ekonomikos susitraukimo praktiškai nebuvo. Negana to, gavome didžiules pinigų injekcijas.

Be viso to, porciją infliacijos, analitiko teigimu, pridėjo žaliavų brangimas. Infliacija pasaulyje, pasak jo, irgi yra didžiausia per pastaruosius 40 metų.

„Nepamirškime, kad pas mus atlyginimai didėjo 14 proc., o Didžiojoje Britanijoje atlyginimai šiemet augo 3 proc.“, – pastebėjo M. Dubnikovas.

Marius Dubnikovas:

Ilgo kelio pradžia

Siekdamas suvaldyti infliaciją euro zonoje, ECB planuoja liepos mėn. kelti bazines palūkanų normas pirmą kartą per 11 metų. Kartu ECB ketina nutraukti pinigų spausdinimą – nuo liepos 1 d. nebevykdys grynųjų turto pirkimų pagal savo turto pirkimo programą (TPP).

„Didelė infliacija yra rimtas iššūkis mums visiems. Valdančioji taryba užtikrins, kad infliacija vėl taptų jos siekiamo 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygio“, – teigiama ECB pranešime.

„Tai ne tik žingsnis, tai kelionė“, – apie priimtus sprendimus sakė ECB prezidentė Christine Lagarde.

Šiuo metu pagrindinė ECB palūkanų norma yra –0,50 proc. Iki rugsėjo pabaigos ji vėl gali būti lygi nuliui arba didesnė, teigė bankas.

Pastarąjį kartą palūkanų normas euro zonoje jis didino 2011 m.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Europos Centrinis bankas bazines palūkanų normas pakels šiek tiek mažiau, nei šiuo metu tikimasi rinkoje, – tik 1,25 procentinio punkto.

Finansų rinkose tikimasi, kad JAV federalinių rezervų sistema palūkanų normas iki metų galo pakels daugiau nei 3 proc. Infliacija JAV siekia 8,6 proc.

Po ECB sprendimo surengtoje spaudos konferencijoje banko pirmininkė C. Lagarde sakė, kad infliacija kurį laiką išliks „nepageidautinai didelė“.

Pasak jos, energijos kainos, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo beveik 40 proc., o maisto kainos gegužės mėn. padidėjo 7,5 proc., iš dalies dėl karo Ukrainoje poveikio maisto produktų tiekimui.

„Ar tikimės, kad liepos mėn. palūkanų normos padidinimas turės tiesioginį poveikį infliacijai? Atsakymas – ne“, – sakė ECB pirmininkė.

Ar tikimės, kad liepos mėn. palūkanų normos padidinimas turės tiesioginį poveikį infliacijai? Atsakymas – ne.

Jeigu ECB priemonės nepažabos infliacijos euro zonoje, tai kas padės kainų šuolį pažaboti Lietuvoje?

Ekonomistas A. Izgorodinas pripažįsta, kad ECB sprendimas kelti palūkanų normą tiesiogiai infliacijos nepaveiks ir jos nesulėtins. „Šių metų gegužę pusę visos infliacijos sugeneravo energijos kainų augimas. ECB negali paveikti pasaulinių naftos kainų. Juo labiau – rusiškų dujų kainos“, – sakė A. Izgorodinas.

Kartu ekonomistas nesutinka su ECB vadove, kad palūkanų normų kėlimas nedarys poveikio kainų augimui. „Šiuo metu didžiųjų pasaulio valstybių centriniai bankai radikaliai kelia palūkanas. Ypač JAV ir Jungtinė Karalystė.

Rinkos pradeda nerimauti, kad spartus palūkanų didinimas iš karto keliuose regionuose, svarbiuose pasaulio ekonomikai, gali privesti prie pasaulinės recesijos. Tokiu atveju naftos ir kitų energijos žaliavų kaina mažės.

Taigi, trumpuoju laikotarpiu ECB negali kontroliuoti naftos kainos, bet ilguoju laikotarpiu kartu su kitais centriniais bankais gali nusmukdyti ir naftos, ir kitų žaliavų kainą“, – įsitikinęs ekonomistas.

Jo nuomone, JAV didėja nerimas dėl recesijos, o kurie bankai skaičiuoja, kad recesijos tikimybė Amerikoje per artimiausius 12 mėnesių siekia 80 proc.

„Tam tikra prasme dabartinė sparti infliacija suvalgys pati save. Aukštos energijos išteklių kainos prives prie to, kad vartotojai mažiau pinigų leis kitoms paslaugoms ir prekėms, mažės tų prekių vartojimas.

Atitinkamai mažės gamyba, ekonomika, BVP ir galiausiai kris energijos išteklių kaina“, – svarstė A. Izgorodinas.

Finansų analitikas M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad 0,25 proc. ar 0,50 proc. palūkanų padidinimas reikšmingai infliacijos nesumažins.

„Teisingai ponia Lagarde sako, kad tai tik kelionės pradžia. Bet vėliau, kai palūkanos didės 2, 3, gal net 4 proc., tai pradės daryti įtaką vartojimui“, – mano analitikas.

Tokių priemonių efektas ribotas, nes didelė dalis infliacijos nulemta brangių žaliavų. „Palūkanų įtaka infliacijai bus juntama gal tik 2023 ar 2024 m.“, – prognozavo jis.

Išgelbės pasaulinė krizė?

Ekonomistas A. Izgorodinas mano, kad Lietuvoje infliaciją gali sumažinti ne ECB sprendimas didinti palūkanų normą, o didesnė pasaulio ekonomikos krizė, stagnacija. Tokiu atveju labai smarkiai sumažėtų įvairių žaliavų, tarp jų energetikos išteklių, kainos.

„Aiškūs signalai, kad JAV ir Europoje vartojimas krenta, būtų signalas rinkoms, kad ateina krizė, kad energetikos kainos per aukštos“, – mano A. Izgorodinas.

Aiškūs signalai, kad JAV ir Europoje vartojimas krenta, būtų signalas rinkoms, kad ateina krizė, kad energetikos kainos per aukštos.

Infliaciją, ekonomisto nuomone, galėtų sumažinti ir dirbtinė intervencija į energijos išteklių kainas, kai valstybė užšaldo energetikos kainų augimą, o energijos tiekėjams kompensuoja praradimus.

Kainų šuolį Lietuvoje sumažintų ir teoriškai įmanomas karo veiksmų Ukrainoje sustabdymas, ir taikos sutarties pasirašymas.

„Tai signalizuotų rinkoms, kad politinė įtampa mažėja, ir atitinkamai tai išprovokuotų naftos ir dujų kainų kritimą“, – svarstė A. Izgorodinas.

Finansų analitikas M. Dubnikovas su tokia prielaida nesutinka. Jo nuomone, infliaciją Lietuvoje natūraliai mažins gyventojų įpročių pasikeitimas, nes jie „tokių kainų netoleruos“. Atitinkamai sumažėjus paklausai, kainos pradės kristi.

Dėl karo Ukrainoje pasekmių jis mažiau optimistiškas. Esą net karo aktyviosios fazės pabaiga sankcijų Rusijai nesumažins. „Ekonominis karas tarp Vakarų ir Rusijos tęsis, sankcijų niekas neatšauks, siekdami eliminuoti riziką, kad kas nors panašaus vėl neatsitiks“, – sakė M. Dubnikovas.

Ar bus blogiau nei 2008-aisiais?

Ekonomistas A. Izgorodinas mano, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu yra subalansuota ir nėra perkaitusi. 2008 m. turėjome 13 proc. nuo BVP užsienio prekybos deficitą, tai dabar turime 10 proc. prekybos perteklių, kuris yra didžiausias Lietuvos istorijoje.

Jeigu ateis krizė, BVP nukris galbūt 2–3 proc., bet ne 15 proc. kaip 2008–2009 m.

„Lietuva tapo normalia išsivysčiusia euro zonos valstybe, tai reiškia, kad ekonomikos krizės bus labiau techninės, o ne tokios baisios kaip ankstesnės. Tai vilties kibirkštėlė“, – nusišypsojo A. Izgorodinas.

Lietuva tapo normalia išsivysčiusia euro zonos valstybe, tai reiškia, kad ekonomikos krizės bus labiau techninės, o ne tokios baisios kaip ankstesnės.

M. Dubnikovas mano, kad ekonomikos sulėtėjimas Lietuvoje neišvengiamas, tačiau 2008 m. krizė nepasikartos.

Pasak analitiko, Lietuva šiandien atrodo stipriau negu bet kada. Žmonės sukaupė rekordines santaupas, įmonės turi laisvų lėšų, kurias galės panaudoti, jeigu ateis sunkesnis periodas. O valstybė mažiau prasiskolinusi, todėl augesnė.

alfa.lt