Kai plauki su Kovu rudenį

Spalio 11 d. projekto „Ant karštosios kėdės” metu sodinome Paulių Kovą - kapitoną, vadybininką, lektorių, derybų konsultantą, buriuotoją bei rašytoją, knygos „Gyvenimas audroje” autorių.

Buvome pasiruošę kalbinti Paulių Kovą ir užduoti jam klausimų, tačiau jis, kaip tikras lyderis, nusprendė vadžias paimti į savo rankas ir ant karštos kėdės, galima sakyti, pasodino mus.  Pasakojo apie savo patirtis, asmeninį gyvenimą, keliones, kurioziškas situacijas, privertė susimąstyti apie mūsų svajones, vertybes, gyvenimą. Supratome, jog yra ne tik išmintingas, bet ir šiltas, nuoširdus, gerą humoro jausmą turintis žmogus. Kapitonas mus sužavėjo savo lyderyste, komunikabilumu, paprastumu, žiniomis, kurias jis nori perduoti jaunam žmogui, drąsa, mokėjimu įkvėpti, įtraukti klausytoją.

Labiausiai į galvą įstrigo jo mintis, kad žodis „nežinau”  neturėtų būti vartojamas. Juk dažnai, mokytojams kažko paklausus, atsakome „nežinau”, tačiau P. Kovas mums įrodė, kad  visada yra atsakymas, o jei to atsakymo nerandi, reiškia dar nepakankamai įsigilinai, apmąstei.

„Turi svajonę, vadinasi, turi gyvenimo tikslą. Tik jį turėdamas, būsi naudingas visuomenei“, – kalbėjo kapitonas. Tai mus įkvėpė siekti savo užsibrėžtų tikslų, nebijoti klysti. Supratome, jog reikia nepamesti savo svajonių, o jei tai įvyko, vadinasi, nebuvo tikras tavo širdies troškimas. Nėra neįgyvendinamų svajonių, kad ir kokios neįmanomos jos atrodytų, tik reikia dirbti, nieko nepasieksi sėdėdamas prie televizoriaus.

„Koks esu aš, koks esi tu – tai tokia yra Lietuva“, - pasakė P. Kovas. Supratome, jog nuo mūsų pastangų, įdėto darbo, gebėjimo kalbėtis su kitais, pasitikėjimo vienas kitu priklauso, kokia bus mūsų visuomenė, tėvynė. „Dirbk taip, kad žmonių akyse įgytum autoritetą, o paskui autoritetas dirbs tau”, - šie žodžiai įstrigo giliai mūsų sąmonėje ir vargu, ar jie užsimirš.

Pauliaus Kovo kalbinimas man buvo neįkainojama patirtis. Be galo jaudinausi, tai buvo mano pirmas kartas, kai turėjau kalbėti viešai, filmuojant kameroms. Bijojau, jog suklysiu, tad teko gerokai išlipti iš savo komforto zonos, nes esu nedrąsi. Tačiau tik kapitonui pasirodžius, pamačiau, jog jis malonus, nuoširdus bei pozityvus žmogus, ir jaudulys kaipmat atslūgo. Ėmiau mėgautis išmintingu ir motyvuojančiu Pauliaus Kovo žodžiu.