Kad netektų raudonuoti: 5 patarimai, ko nedaryti darbiniame kompiuteryje

Remiantis AllAboutVision.com internetinio puslapio atliktu tyrimu, biure dirbantys asmenys kasdien prie darbinio kompiuterio praleidžia net 6, o dirbantieji iš namų – beveik 7 valandas.

„Kadangi darbovietės suteiktas įrenginys statistiškai naudojamas daugiau, negu nuosavas, natūralu, jog žmonėms kyla pagunda juo susitvarkyti asmeninius reikalus ir pasinaudoti įvairiomis patogiomis, bet nesaugiomis funkcijomis.

Tačiau tik nedaugelis žino, kad tokios smulkmenos, kaip prisijungimų išsaugojimas darbinio kompiuterio naršyklėje ar leidimas pasinaudoti šeimos nariams, gali privesti prie raudonuoti verčiančio pokalbio su vadovu ar jautrių įmonės duomenų nutekėjimo“, – teigia „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius.

Niekada neišsaugokite slaptažodžio

Daugelis įmonių šiais laikais naudoja vienokias ar kitokias naršyklėje veikiančias paslaugas, pradedant elektroniniu paštu ir baigiant įvairiomis administravimo sistemomis, prie kurių darbuotojai per dieną jungiasi po kelis ar net keliasdešimt kartų.

Dėl šios priežasties naršyklės pasiūlymas išsaugoti prisijungimo duomenis atrodo ne tik kaip viliojantis, bet ir kaip labai logiškas sprendimas. Visgi specialistai turi priešingą nuomonę.

„Slaptažodžio išsaugojimas naršyklėje, visų pirma, pavojingas tuo, jog be priežiūros palikus įjungtą kompiuterį biure ar mėgstamoje kavinėje pašaliniai asmenys vienu paspaudimu galėtų prisijungti prie jautrius įmonės ir asmens duomenis saugančių svetainių.

Be to, kadangi prietaisas priklauso įmonei, jis vieną dieną gali būti perduotas kitam darbuotojui, atiduotas taisymui ar nurašytas utilizavimui, prieš tai teisingai jo neištrynus ir neatsijungus nuo įvairių paskyrų, kas vėlgi yra pavojinga duomenų saugumo prasme.

Saugiausia prisijungimo procesą palengvinanti alternatyva – prisijungimas, naudojant slaptažodžių tvarkyklę, tokią kaip „LastPass“. Ji sudėtingą slaptažodį užpildo už vartotoją, tačiau paprašo prisijungimą patvirtinti išmaniojo telefono programėlėje, kas suteikia papildomą apsaugą“, – pataria T. Niparavičius.

Venkite viešų Wi-Fi tinklų

Išpopuliarėjus nuotoliniam darbui, žmonės darbo kompiuterį įprato naudoti iki tol neįprastose vietose – stilingose kavinėse, oro uostuose ir net egzotinių šalių paplūdimiuose. Tačiau pasikeitusios darbo erdvės kelia ir tam tikrų naujų  rizikų, kadangi dalis darbuotojų susigundo galimybe prisijungti prie nesaugaus Wi-Fi tinklo.

Specialistas akcentuoja, kad nemokami ir neapsaugoti Wi-Fi tinklai pastaraisiais metais tapo populiariu programišių taikiniu, kadangi jų spragos leidžia perimti jais keliaujantį interneto srautą, net ir neturint sudėtingos įrangos.

Paprasčiau tariant, per nesaugų W-Fi tinklą jungiantis prie elektroninio pašto dėžutės, projektų valdymo sistemos ar debesijos talpyklos, į nusikaltėlių rankas gali patekti prisijungimo duomenys, susirašinėjimai ir kitas jautrus organizacijos turinys.

Dėl šios priežasties viešose erdvėse rekomenduojama išmaniajame telefone aktyvuoti mobiliosios saitvietės funkcionalumą ir taip naudoti mobilųjį internetą, o neturint tokios galimybės – įsidiegti kurią nors iš VPN programų, kurios užšifruoja įrenginio interneto srautą ir taip apsaugo nuo duomenų vagystės.

Nežiūrėkite „Netflix“ ir nežaiskite žaidimų

Nors didelė dalis darbdavių greičiausiai neprieštarautų, jei darbo kompiuteryje įsidiegtumėte muzikos programėlę, kad prisijungę ausines galėtumėte atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir susikaupti darbui, vaizdo turinio transliavimo programėlės ir internetiniai žaidimai čia dažniausiai yra nepriimtini.

Tokios paslaugos, kaip „Netflix“, bei daugelis šiuolaikinių kompiuterinių žaidimų kiekvieną sekundę internetu atsisiunčia didelius duomenų paketus. Todėl jei dirbama dideliame dešimtis ar net šimtus žmonių talpinančiame biure, tai gali bereikalingai švaistyti ribotus darbovietės interneto pajėgumus ir taip trikdyti kitų kolegų darbą.

Ir net jei to nedarote darbo metu, šių programų buvimas darbo kompiuteryje jo stebėjimą atliekančiam darbdaviui gali sudaryti klaidingą įspūdį.

Neleiskite darbo kompiuteriu pasinaudoti artimiesiems

Paprastai darbiniai kompiuteriai nuo asmeninių skiriasi tuo, jog būna aprūpinti daugybe naudingų programų ir įrankių, kurių staiga gali prireikti artimiesiems ar draugams. Tokie prašymai iš pirmo žvilgsnio gali būti visai nežalingi – noras per „Photoshop“ susitvarkyti naują profilio nuotrauką, išsitaisyti anglų kalbos gramatines klaidas naudojant mokamą „Grammarly“ programėlės prenumeratą arba tiesiog atlikti keletą svarbių darbų, netikėtai sugedus asmeniniam įrenginiui.

„Kad ir kaip būtų nemalonu, į šiuos ir kitus panašius prašymus rekomenduojama atsakyti neigiamai.

Pirmiausia, darbo įrenginyje gali būti jautrios informacijos, prie kurios prieigą pagal duomenų apsaugos reikalavimus gali turėti tik kompanijos darbuotojai ar tik konkretus asmuo, todėl leidimas darbo kompiuteriu pasinaudoti pašaliniam žmogui yra grubus šios tvarkos pažeidimas. Be to, darbo kompiuteriui patekus į kito asmens rankas, jo savininkas praranda kontrolę.

Artimieji ar šeimos nariai, nesuprasdami visų grėsmių, gali bandyti persikelti failą iš savo virusais apkrėsto įrenginio bei lankytis neaiškiose svetainėse, smarkiai didindami įsilaužimo riziką, už kurią visą atsakomybę visais atvejais turės prisiimti pats darbuotojas“, – atskleidžia „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas.

Venkite su kitomis darbovietėmis susijusių veiklų

„Net jeigu dabartinė darbo vieta jūsų netenkina ir svarstote ją pakeisti, tam nereikėtų naudoti darbo kompiuterio. Atleidimas ar bent jau griežtas įspėjimas gali grėsti ir tada, jei darbo kompiuterį nuspręstumėte naudoti kitos darbovietės veikloms – tai vėlgi kelia papildomą pavojų prietaise saugomų jautrių duomenų saugumui ir yra paprasčiausiai neprofesionalu. Tad geriausia visus šiuos darbus rezervuoti nuosavam įrenginiui“, – pataria T. Niparavičius.