Ką daryti, jei vaikas sako „ne“ visiems jūsų pasiūlymams ir prašymams

Leidinys „genmindful" pasakoja, kad situacija, kai vaikas kategoriškai atsisako vykdyti prašymus, gali būti tikras išbandymas tėvams. Kai jūsų mažieji užsispyrusiai sako „ne“, tai gali sukelti nusivylimą, nuostabą ir net pyktį.

Kodėl vaikai sako „ne“

Ateina toks vaiko raidos laikotarpis, kai jis pradeda aktyviai rodyti savo asmenybę. Jie tyrinėja juos supantį pasaulį, tikrina leistinas ribas ir, žinoma, reaguoja į tėvų žodžius. Dažnai vartojamo žodžio „ne“ vaikai gali iš tikrųjų nesuvokti ir tai lemia, kad jie pradeda priešintis.

Įdomu tai, kad mažylis žodį „ne“ per dieną išgirsta maždaug 400 kartų ir tai gali sukelti didelį emocinį stresą. Kai tėvai nuolat ką nors draudžia, mažyliai pradeda ignoruoti šiuos draudimus, laikydami juos savo žaidimo dalimi.

Jei sakote „ne“ be papildomų paaiškinimų, vaikai supranta, kad jų elgesys yra nepageidaujamas. Tačiau nepasakoma, kodėl elgesys yra nepageidaujamas, todėl jie gali pasirinkti kitą reagavimo būdą.

Ką vaikai girdi, kai sakote „ne“

Dažnai savo vartojamais žodžiais netyčia į vaikų galvas įdiegiame idėjas. Pavyzdžiui, kai tėvai sako: „Kai važiuosime pas močiutę, geriau nešokinėk ant sofos, nes jai tai nepatinka“, tai bus pirmas veiksmas, kurio vaikas imsis.

Kai pasidomėsite smegenų vystymosi neurobiologija, suprasite, kad vaikams abstrakčių sąvokų apdorojimas yra sudėtinga užduotis. Taigi jūsų žodžiai nukreipia į konkretų veiksmą. Mūsų vaikų smegenys praleidžia „ne“ ir pereina prie konkretaus veiksmo.

„Ne“, „turėčiau" ir „privalau" dažnai būna paleidžiamieji žodžiai, kurie pasilieka vaiko smegenyse. Šie impulsai sukelia pykčio priepuolius, stiprias emocijas ir nepageidaujamą elgesį. Be to, vaikai girdi ne tik jūsų žodžius, bet ir jūsų intonaciją bei kūno kalbą. Taigi, kai jūsų „ne“ lydi pakeltas tonas, tikėtina, kad vaikas pasipriešins, pabėgs arba visiškai užsidarys.

Kaip pakeisti situaciją

Nepadauginkite žodžio „ne“. Svarbiausia žinoti, kaip taisyklingai vartoti žodį „ne“. Vartokite jį saikingai ir tik rimtose situacijose, susijusiose su jūsų vaiko saugumu ar sveikata.

Būkite konkretesni. Vaikai geriau reaguoja į teigiamus žodžius. Pavyzdžiui, užuot sakę „nebėk“, sakykite „eik lėtai kaip vėžlys“. Tai sukurs pozityvesnę atmosferą ir padės vaikui suprasti, ko iš jo norite.

Nustatykite sąlygas. Užuot kategoriškai atsisakę, pabandykite pasakyti: „Sausainiai bus po pietų“ arba „Kai sudėsi žaislus, galėsime paskaityti knygą“. Tai sukurs bendradarbiavimo jausmą ir paskatins veikti.

Pasiūlykite alternatyvų. Jei vaikas šokinėja ant sofos, pasakykite: „Gali šokinėti ant pagalvėlės ant grindų arba išeiti į lauką ir šokinėti ten“. Taip suteiksite vaikui galimybę būti aktyviam saugiu būdu.

Gerbkite vaiko emocijas. Kai nustatote ribas, jūsų vaikas gali patirti stiprių emocijų. Svarbu suteikti jam galimybę išreikšti savo jausmus, nes tai yra mokymosi dalis. Palaikykite jį ir leiskite jam žinoti, kad visos emocijos yra svarbios.

Atkreipkite dėmesį į toną ir kūno kalbą. Jūsų vaikai ne tik girdi žodžius, bet ir suvokia jūsų toną ir kūno kalbą. Jei pakelsite balsą arba atrodysite susierzinę, tai gali sukelti dar didesnį vaiko pasipriešinimą. Stenkitės išlikti ramūs ir pasitikintys savo prašymais.

Atminkite, kad nėra universalaus auklėjimo recepto ir kiekvienoje situacijoje reikia skirtingo požiūrio.

Šaltinis: tsn.ua