Juodkrantės siaubūnams – liūdnos mišios

Į aplinkosaugininkus šią žiemą kreipėsi Neringos miesto savivaldybė, kurią vietiniai juodkrantiškiai dar nuo praėjusio rudens bombardavo prašymais prašyti medžiotojų pagalbos dėl itin pagausėjusios šernų populiacijos reguliavimo.

„Šernai jau pridarė didžiulę žalą: sunaikino kone du trečdalius nuo 2017-ųjų pačių rankomis ir surinktomis lėšomis puoselėtos, nuostabiai pavasarį atrodančios ir dešimtimis tūkstančių krokų užsodintos pamario pievos. Išknisti net artimųjų kapai. Nei savivaldybės valdžia, nei medžiotojų būreliai nereagavo į mūsų prašymus nuo pat rudens. Tokio šernų elgesio, kai jei nuolat braunasi į gyvenvietę, kiemus, kapines, nepamena nei vienas senas juodkrantiškis“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo Juodkrantės bendruomenės pirmininkė Sandra Berletaitė.

Kaltina pandemiją

Neringos miesto savivaldybės administracija penktadienį (vasario 18-ąją) pranešė, kad aplinkosaugininkai patenkino jos prašymą dėl šernų daromos žalos ir jų gausos reguliavimo bei  suteikė leidimą iki šių metų gegužės 31 d. vykdyti populiacijos gausos reguliavimo darbus Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje.

„Gyventojų prašome šiuo laikotarpiu būti atidesniais, stebėti aplinką, taip pat perspėjame, kad galite girdėti šūvius”, - teigiama viešame municipalinės valdžios prranešime.

Leidimas medžioti šernus pačiame kurorte išduotas konkretiems asmenims, kurių yra 18 ir jie priklauso dviem medžiotojų būreliams: pietinėje pusiasalio dalyje medžioklės plotus turinčiam „Giriniui” ir šiaurinėje – Klaipėdos universiteto (KU) medžiotojams.

„Vakarų ekspresui” pastarųjų vadovas, Neringos miesto savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys sakė, jog teks taikyti didžiausias atsargumo priemones.

GURMANAI. Šernai be gailesčio savo šnipais iškniso Juodkrantės pievą pamario promenadoje. Iš 700 metrų ilgio krokų jūros dabar sunaikinta jau pusė ploto.  „Facebook“ nuotr.

„Manau, kad pačioje gyvenvietėje, prie namų net nemedžiosime dėl saugumo sumetimų, kadangi iš karabinų paleistos kulkos skrieja kelis kilometrus. Maža, ką: ar koks žmogus išeis sutemus į kiemą, ar praeivis bus. Stengsimės sumedžioti šernus Juodkrantės prieigose tykojant. Labai sudėtinga bus ir dėl saugumo, ir dėl to, kad pagal užsakymą šernai į kurortą nevaikščios. Teks laukti. Matot, tų šernų, kurie nuolat rausia Juodkrantės krokų pievą, kapus, gali būti visai nedaug. Ir vienas šernas, ypač – jauniklis pridaro daug žalos, nes jis tai vienoje vietoje paknisa, tai kitoje, todėl susidaro įpsūdis, kad darbavosi visa banda“, - pasakojo jis.

Medžiojantis valstybės tarnautojas tikino, kad šernų populiacijos pagausėjimui įtakos turėjo COVID 19 pandemija ir ją lydėję įvairiausi suvaržymai, karantino ribojimai, draudimai būriuotis, keliauti tarp savivaldybių.

„Per tą pandeminį laikotarpį šernų labai pagausėjo, jie praktiškai pusantrų metų nebuvo medžiojami. Mūsų KU būrelis medžioti pradėjo vos tik buvo galima tai daryti: Juodkrantės apylinkėse jau yra sumedžiota apie 30 šernų. Visoje Kuršių nerijoje nuo pernai metų pavasario sumedžiota apie 80 šių gyvūnų“, - vardijo E. Šakalys.

Jo manymu, prie šernų pagausėjimo prisidėjo ir keletas kitų veiksnių: pavyzdžiui, Kuršių neriją lankančių turistų elgesys.

„Poilsiautojai maitina ir šernus, ir lapes. Jiems tai – egzotika, dėl to šie žvėrys ir eina į gyvenvietes. Kitas dalykas – aplink Juodkrantę buvo masiškai kertami kalnapušynai. Pastebėjome, kad natūralių slėptuvių netekę šernai ėmė spaustis, migruoti link Juodkrantės, slėptis jos miškuose, sengirėje. Išlindo net tie, kurie visą gyvenimą kalnapušių brūzgynuose praleisdavo“, - teigė medžiotojas.

Pagal galiojančią tvarką kvotų šernų medžiokeli nėra.

GROŽIS. Šitaip atrodė mėlynai-balta krokų jūra Juodkrantėje pavasarį, kurią dabar baigia sunaikinti įsidrasinę ir gėlių svogūnėlius išknisantys bei suėdantys šernai. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Kaltina pasyvumu

Savo ruožtu juodkrantiškė, Neringos miesto Tarybos narė S. Berletaitė metė akmenį į valdžios daržą.

„Jau nuo pernai metų spalio mėnesio kone kiekviename Tarybos psoėdyje mes kėlėme šį klausimą, tačiau mums vis atšaudavo, kad medžiotojams tai virusas trukdo, tai galimybių šaudyti arčiau kaip 200 metrų nuo gyvenvietės ar pačiame kurorte nėra. Tik kai situaciją ėmė viešinti žiniasklaida buvo kreiptasi į aplinkosaugininkus ir gautas leidimas. Pikta labai, kad penkis mėnesius atsikalbinėjo, nieko nedarė, o sureagavo tik tada, kai padaryta jau daugybė žalos“, - „Vakarų ekspresui“ sakė moteris.

Vietiniams itin gaila baigiamos sunaikinti vadinamosios krokų jūros: šernai iškniso didžiulius plotus suėsdami šių pavasarį gražiai žydinčių gėlių svogūnėlius. Jų apie 700 metrų atkarpoje į pietus nuo prieplaukos pasodinta keliasdešimt tūkstančių: vien 2018-aisiais už 2 tūkst. surinktų eurų pačių juodkrantiškių rankomis pasodinta 50 tūkst. svogūnėlių.

„Neseniai man skambino VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ atstovai, kurie norėjo krokų jūrą Juodkrantėje įtraukti į kuriamą gėlių maršrutą po Lietuvą. Teko liūdnai pasakyti, kad nebėra tos jūros: šernai sunaikino, tad geriau mūsų neįtraukit. Aš jau nekalbu apie tai, kad baisu dabar ir į kapus nueiti: juos randame išknistus. Neseniai viena senbuvė guodėsi, kad vos uždegė žvakutes prie mamos kapo, po kelių dienų rado jį visą tarsi suartą. Persimetėme keletu žodžių ir abi pripažinome, jog neatsimename tokių metų, tokio šernų siautėjimo pačioje Juodkrantėje. Tokio masto žalos niekada nebuvo padaroma“, - tikino S. Berletaitė.

Jos svarstymu, juodojo kranto kurortą siaubia 7-8 šernai, todėl esą neaišku, ar būtent juos ir pavyks sumedžioti.

„Jei jie medžios tik prieigose, tai kaip tada nušaus būtent tuos, kurie į gyvenvietę ateina? Nuo Ievos, nuo Raganų kalno leidžiasi tie nuolatiniai neprašyti svečiai“, - teigė ji.