Jono Polovinsko-Budrio grafinas - tarpukario elito gero skonio simbolis

„Sukilimo Klaipėdos krašte ryžtingas vadovas, pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys yra vertas ypatingos pagarbos ir atminimo. Tegul prie šio Lietuvos karžygio ir Klaipėdos krašto patrioto atminimo puoselėjimo Klaipėdoje prisideda ir ši unikali relikvija. Tikiu, kad ji bus brangi kiekvienam klaipėdiečiui“, - šventiniame renginyje sakė šalies vadovas.

Prezidentas G. Nausėda šį grafiną nupirko iš reprezentacinėms dovanoms skirto Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos fondo.

„Šis unikalus eksponatas, kurį prezidentas gebėjo surasti, perimti savo globon ir dovanojo miestui, - tai gražus pilietiškumo, klaipėdietiško patriotiškumo pavyzdys, kuris, tikiuosi, bus užkrečiamas. Tai bus eksponatas, kuris tikrai trauks dėmesį“, - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, perduodamas prezidento dovaną muziejui.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pats grafinas yra tipinis gamyklinis dirbinys, tačiau išskirtinumo jam suteikia sidabrinė užmautė ant šio grafino kakliuko. Ji buvo pagaminta Klaipėdoje veikusiame S. Edelsteino ir M. Schatzo sidabro gaminių fabrike ir ant jos išrėžtas donacinis įrašas liudija, kad jį Jonui Budriui 1928 m. spalio 11 d. padovanojo lietuvių kultūros draugija „Aukuras“.

"Pats grafinas yra nedidelis, mažiau nei pusės litro talpos ir skirtas tauriems, greičiausiai spalvotiems gėrimams, kurie geriami ne stiklinėmis, o iš mažų stikliukų.

Nežinome tiksliai, kokius gėrimus gerdavo J. Polovinskas-Budrys. Galime tik spėlioti, kad tai galėjo būti likeris arba trauktinė, nes Klaipėdoje tuo metu veikė likerio fabrikas.

Taip pat tai galėjo būti importuotas gėrimas. Šis grafinas - nuoroda į gerą skonį, kuriuo pasižymėjo tuometinis elitas", - sakė J. Genys.

Anot pašnekovo, nors grafinas yra švariai išplautas, bet gal šiuolaikinė cheminė analizė galėtų nustatyti, koks gėrimas iš jo buvo vartojamas. „Taip pat istorikams nėra žinoma, kuo išskirtinė buvo 1928 spalio 11 d. Gal buvo kokia proga, kodėl būtent tą dieną “Aukuras„ dovanojo grafiną J. Budriui-Polovinskui, kuris tuo metu jau dirbo diplomatinėje tarnyboje Karaliaučiuje“, - svarstė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius.

IŠSKIRTINUMAS. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pats grafinas yra tipinis gamyklinis dirbinys, tačiau išskirtinumo jam suteikia sidabrinė užmautė ant šio grafino kakliuko. Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Informacija

Jonas Budrys buvo formalaus Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininko ir Ypatingos paskirties rinktinės bei sukilimo Klaipėdos krašte karinio vado Jono Polovinsko (1889-1964 m.) slapyvardis. 1923 m. sausio 15 d. jo vadovaujami savanoriai ir perrengti Lietuvos kariuomenės kariškai užėmė Klaipėdos kraštą. Klaipėdos krašto integravimo į Lietuvos Respubliką periodu ėjo svarbiausias praktinio vadovo pareigas: 1923 m. sausio 17 - balandžio 7 d. buvo Lietuvos Vyriausybės aukštojo įgaliotinio Klaipėdos kraštui pavaduotoju, o nuo 1923 m. balandžio 7 d. paskirtas aukštuoju įgaliotiniu Klaipėdos kraštui, 1924 spalio 21 d. - 1925 m. lapkričio 8 d. buvo pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius. Gubernatūra rėmė prolietuviškas organizacijas, dauguma kultūros draugijos „Aukuras“ narių Joną Budrį pažinojo asmeniškai. Kokios buvo tikslios grafino dovanojimo aplinkybės - šiuo metu tiksliai nežinoma. Jonas Budrys 1964 m. palaidotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje. Nuo 1936 m. lapkričio Jungtinėse Amerikos Valstijose jis dirbo Lietuvos generaliniu konsulu. Draugija „Aukuras“ buvo įsteigta Klaipėdoje 1922 m. sausio 25 d. Draugija populiarino ir skatino lietuvių kultūros sklaidą savo biblioteka, skaitykla, saviveiklos teatru, choru, parodomis, viešais renginiais, leidyba, rėmė Lietuvos veikimą 1923 m. įvykiuose.