Jolita Andrijauskienė: plepam ar imamės realių darbų?

Priežastis turėtų būti rimta, jei po tiek mokykloje praleistų metų panorote pereiti į kitą lygą - vadovauti procesams iš miesto Savivaldybės.

Kadangi bendrauju su visos Lietuvos mokyklų vadovais, dirbu įvairiose Švietimo ministerijos darbo grupėse, puikiai matau, kaip tvarkosi kitos savivaldybės. Tikrai ne viską lemia Vilnius, ministerija. Daug ką gali padaryti pats miestas. Esmė ta, kad švietimas savivaldoje daug kam yra šašas.

Tai ta sritis, kurią daugelis politikų nori palikti nuošalyje. Svarbi ekonomika, verslas, transportas, gatvių asfaltavimas, o švietimas lieka kažkur paribyje, toli nuo pagrindinių temų. Sutikau eiti į rinkimus su ta sąlyga, kad tos idėjos, kurias aš matau iš sistemos vidaus, žinodama, ką gali padaryti miestas ir savivalda, bus įgyvendintos.

Įprastai prieš rinkimus girdime, kad pedagogams reikia didinti atlyginimus, mažinti biurokratinius reikalavimus. Nuo to ir pradėtumėte?

Galime išskirti dvi sritis. Jei kalbame apie švietimą kaip apie mokytojus, tai čia mes savivaldos lygmeniu pertvarkų nepadarysime. Nereikia būti populistais ir nedalinti nerealių pažadų. Nes mokytojų darbas reglamentuojamas iš aukščiau - tai ministerijos, Vyriausybė, Seimas. Nei savivalda mokytojams daugiau laisvų dienų suteiks, nei krūvius sumažins ar leis nerašyti planų.

Todėl aš daugiau koncentruočiausi į tuos dalykus, be ko mokykla negali funkcionuoti. Viena iš problemų - apgailėtina pastatų būklė. Mes sėdime pamokose 11 laipsnių temperatūroje. Mums liepė taupyti elektrą. Taupome mokinių ir mokytojų sveikatos sąskaita?

Kam reikėjo Klaipėdoje to parodomojo projekto - superbrangios naujos mokyklos, kai kitos mokyklos pelėsiais ir kerpėm apaugę?

Todėl pirmiausia mieste turi atsirasti labai aiškus ir konkretus mokyklų renovacijos planas, logiškas ir racionalus lėšų planavimas. Dabar atsitinka taip, kad mokyklai skiriamas finansavimas sulopyti stogą, o kad toje mokykloje griūva pamatai, ir visi protingi žmonės supranta, jog stogo lopymas vis tiek bus perniek - Savivaldybei nerūpi.

Lopome po trupučiuką, o finale vis tiek viskas blogai. Tai čia realus tikslas: sutvarkyti mokyklų ūkį.

Bet mokykla, tai pirmiausia - mokytojai.

Be galo trūksta mokytojų.Visoje Lietuvoje susiklostė situacija, kad dabar mokytoju gali dirbti nebūtinai tas, kas to tikrai nori. Būtų idealu, jei mokyklų vadovai turėtų iš ko rinktis. Tačiau mes neretai kviečiame dirbti net tuos, kurie turi prieš daugelį metų įgytą diplomą, bet nei dienos nėra dirbę mokykloje, neišmano šios profesijos specifikos.

Klaipėdoje pasišventę mokytojai, pas mus labai maža pedagogų kaita. Bet trūksta jaunų mokytojų, mūsų bendruomenė sensta, ir tai reikia įvertinti, galvoti, ieškoti visų įmanomų skatinimo būdų.

Viena iš mano vizijų - mokytojų pritraukimo programa. Yra mokytojų, kurie atvyktų dirbti Klaipėdoje iš kaimyninių rajonų. Bet jie neatvyksta, nes nėra paprasčiausio dalyko - važiavimo išlaidų kompensavimo. Jei Savivaldybė įteisintų tokią sistemą, kad šios išlaidos būtų kompensuojamos, atsirastų prielaidos pritraukti daugiau specialistų į miesto mokyklas.

Man įstrigo Vokietijos pavyzdys: kad prisitrauktų mokytojus į nuošalesnes vietoves, jiems padovanojamas metinis abonementas į sporto klubą. Tokios smulkmenos kaip nuolaidos mokytojams bilietams į teatrą, koncertų salę irgi būtų skatinimo priemonė. Ir tą motyvacinę sistemą su mokytojų bendruomene galima aptarti, įgyvendinti, ir ji neabejotinai veiktų. Savivaldybė pajėgi tai padaryti.

Juokaujama, kad gydytojai dabar ilgiau pildo ataskaitas, nei skiria laiko paciento apžiūrai. Panašiai girdime ironizuojant ir apie biurokratiją mokyklose.

Biurokratinė našta didėja. Gal ne tiek mokytojams, kiek mokyklų administracijai. Administravimo sistema vis sudėtingesnė. Pastaruoju metu Klaipėdos švietimo įstaigose įdiegta „Avilio“ sistema, personalo valdymo sistema, viešųjų pirkimų valdymo sistema.

Bet visa atsakomybė tenka vienam žmogui - direktoriui, kuris yra baigęs pedagogikos, o ne informacinių technologijų studijas, neturi teisinio, finansinio išsilavinimo, tačiau lyg žmogus-orkestras, turi pats išmanyti šių specialistų darbus. Natūralu, kad direktorius bando našta dalintis su kitais darbuotojais, tarp jų - ir mokytojais.

Esmė ta, kad visiškai neturime tokių specifinių specialistų etatų, bet kitose savivaldybėse tokie etatai arba specialistų pagalba yra.

Galiu kalbėti daugelio mokyklų vadovų vardu ir leisiu sau išsakyti bendrą vyraujančią nuomonę: mums trūksta pagarbaus bendravimo iš Savivaldybės administracijos. Negalima numesti mokykloms nepamatuotų papildomų užduočių.

Savivaldybė turi mokykloms teikti pagalbą. Kai susidūrėme su viešųjų pirkimų valdymo sistemos diegimu, po Savivaldybės administracijos organizuotų mokymų, kurie vyko nuotoliniu būdu ir užtruko pusvalandį, mano deleguotas darbuotojas pasakė: geriau išeisiu iš darbo, bet nedirbsiu, ko nesuprantu. Švietimiečiams reikia pagarbos. Ir ne padėkų ar garbės raštų, bet dalykiško požiūrio.

Mokykla - tai ne tik mokytojai, bet ir mokiniai. Ne į kiekvieną Klaipėdos mokyklą įmanoma patekti...

Viena iš mūsų sistemos ydų - mokyklų užpildymas. Kažkas nustatė, kad šita gera, tai ji perpildyta, visi į ją veržiasi. Kitoje, kuri esą mažiau patraukli, klasės neužpildytos. O mokytojas, ar dirbdamas su 30 mokinių, ar su 21 mokiniu, gauna tą patį atlyginimą. Ir vėl neteisybė, nėra balanso. Tikrai yra realus mokinių skaičiaus 5-12 klasėse mažinimas iki 26 mokinių klasėje.

Klaipėdoje trūksta vietų darželiuose, bet yra įvairiausių sprendimo būdų, kaip tai daroma kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, gali Savivaldybė daugiabutyje nupirkti ar išsinuomoti keleriems metams keturių kambarių butą ir ten įrengti darželių grupes, kaip tai daroma Skandinavijos šalyse.

Ir tėveliams patogu - vaikai šalia namų, ir miestas netaško milijonų naujoms statyboms. Ir privalumas dar, kad mieste mažėja transporto kamščių, nes nebereikia tėvams vežti vaikų į kitą miesto galą.

Kitas galimas sprendimas - jau veikiančiuose darželiuose pastatyti modulinius namelius papildomoms grupėms, kaip tai padarė Vilnius. Demografinė situacija mieste nuolat keičiasi, gimstamumas tai mažėja, tai didėja. Pristatysime naujų darželių, o po kelerių metų jie gali stovėti tušti. Racionalūs sprendimai, protingas lėšų paskirstymas, visa tai yra savivaldos rankose.

Ar matote skubių darbų, kuriuos Klaipėda švietimo srityje turėtų atlikti nedelsdama?

Šiemet miestas turi pasiruošti įtraukiajam ugdymui. Paprasčiau sakant, į bet kurią mokyklą galės eiti didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Tai yra privaloma, toks valstybės sprendimas, nuo mokyklų noro ar nenoro tai nepriklauso. Ir tai reikės daryti jau kitąmet, liko vos metai.

O ar Klaipėdos mokyklos tam pasiruošusios? Mieste yra apie 90 mokymo įstaigų, o specialistų tokių mokinių integracijai nėra. Įrangos irgi nėra. Ar kiekvienoje mokykloje įrenginėsime liftus, tualetus, pritaikytus neįgaliesiems, nes tokie, kokie yra - netinka, pro jų duris netelpa vežimėliai.

Kiek tam reikės lėšų, naujų etatų? Gal jau laikas sėsti ir susidėlioti strategiją, planą, pasižiūrėti, kaip tam pasiruošė kolegos kituose miestuose, pavyzdžiui, Alytuje. Nes palikti viską paskutinei minutei ir tikėtis, kad viską savarankiškai išspręs mokyklų administracijos, yra neatsakinga. Taip neturi būti.

Politinė reklama apmokėta iš Politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ PK sąskaitos. Užsakymo Nr. 307574