Izraelyje nuo raketų slėpęsis kunigas Vaidas Vaišvilas – apie incidentus prieš „Hamas“ ataką: „Teko matyti iš arti“

Sirenos pažadino ir Tel Avivo mieste apsistojusį ir į piligriminę kelionę išvykusį Druskininkų kunigą Vaidą Vaišvilą. Spalio pradžioje į Izraelį su penkiais kolegomis atvykęs vyras spėjo aplankyti keletą šventų vietų, tačiau teigė, jog įtampą jautė dieną prieš kruviną „Hamas“ išpuolį.

„Dieną prieš visus neramumus buvome Jaruzalėje – ėjome Kryžiaus kelią, lankėme Kristaus kapą. Tačiau ten patyrėme įdomų incidentą. Jaruzalės senamiestyje teko matyti iš arti žydų jaunuolio ir arabų piliečio konfliktą, kur žydų jaunuolis buvo labai stipriai apipurkštas pipirinėmis dujomis. Net ir praeiviai tai pajautė. Vėliau girdėjome arabės moters šūkavimus ir matėme, kaip policija ją išveda. Na, bet niekas apie tokį išpuolį negalvojo“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo jis.

Tačiau šeštadienio rytą V.Vaišvilą, kaip ir Izraelio gyventojus bei turistus, pažadino gaudžiančios pavojaus sirenos.

„Atsibudau nuo aidinčių sirenų garso tarsi kažkas būtų numušta, bet aš pagalvojau, kad juk visada jie čia truputį kovoja ir viskas taip paprastai baigsis“, – kalbėjo jis.

Tačiau vyras pajautė vietinių gyventojų nuotaikas, kurie teigė, kad tai nėra eilinis įvykis, kadangi to dar nėra buvę. Šeštadienio vakarą padėtis tik suintensyvėjo.

„Vakare ėjome vakarieniauti ir tuomet pasigirdo sirenos, tad slėpėmės kavinės patalpose. Nebuvo ten daugiau kur slėptis, kadangi visos erdvės stiklinės, tad bėgome į tualetą. Vėliau supratome, kad sienos čia iš gipso, tad tai ne ką saugiau. Tuo metu žmonės buvo labai draugiški.

Besislėpdami sutikome dvi moteris žydes, kurios atostogavo Lietuvoje, Druskininkuose, belaukdami, kada baigsis sirenų gausmas ir raketų ataka, susibendravome. Jos netgi mums pasiūlė apsistoti pas jas namuose ar, esant pavojui, slėptis jų slėptuvėje drauge. Jos gyveno netoli mūsų viešbučio, tad apsikeitėme kontaktais“, – apie draugiškus žmones pasakojo jis.

Tačiau slėptuvių ir didesnio saugumo užtikrinimo V.Vaišvilas pasigedo viešbutyje, kuriame buvo apsistojęs.

„Viešbutyje gyveno daug piligrimų iš įvairių šalių – Švedijos, Jungtinės Karalystės. Mums nebuvo nurodyta, kaip elgtis gaudžiant sirenoms. Tad visi drauge, bendromis jėgomis, ieškojome patalpų ir slėpėmės ten, kur tik galėjome“, – nusivylimo neslėpė jis.

Ši šiurpą kelianti patirtis V.Vaišvilą privertė susimąstyti apie tai, kiek žmogui nedaug tereikia gyvenime, esant tokiai situacijai. Susidėję būtiniausius daiktus naktį iš šeštadienio į sekmadienį jie pasislėpę viešbutyje. Prabuvo iki penktos valandos ryto. Tik tuomet nustojo gausti sirenos.

Pasikalbėjęs su vietiniais vyras teigė supratęs, kad viskas čia greitai nesibaigs ir drauge su penkiais bičiuliais ėmė ieškoti būdų, kaip sugrįžti į Lietuvą.

„Mums atšaukė keturis skrydžius, tačiau galiausiai susiradome lėktuvą, kurį sekėme. Jis turėjo skristi iš Stambulo į Izraelį, tad mes žiūrėjome, ar jam bus leista pakilti. Kai pamatėme, kad jis išskrido į Izraelį, iš karto įsigijome dar kelias vietas, likusias skrydžiui į Stambulą“, – apie kelionės namo paieškas kalbėjo jis.

Atskridęs į Stambulą V.Vaišvilas suprato, kad priėmė gerą sprendimą.

„Atskridus į Stambulą supratome, kad padarėme labai gerą žingsnį. Paskui jau buvo pradėta grasinti, kad „Hamas“ paleis raketas į oro uostą ir, kaip žinia, šiandien tai įvyko. Labiausiai man gaila tų moterų, kurios liko iki spalio 12 dienos laukti skrydžio tikėdamos, kad gal visa tai praeis“, – pasakojo jis.

Pasiteiravus, ką jautė, kuomet gaudė sirenos ir teko slėptis, V.Vaišvilas sako, kad to nelinkėtų niekam, kadangi tai padeda suprasti, kokie mes maži ir trapūs pasaulyje esame.

„Gerai, kad Izraelyje daugelį tų raketų atmuša, bet Ukrainoje jų atmušama nedaugelis ir jos krenta tiesiai į miestus, žmonių gyvenamuosius namus... Paskui imi reaguoti ir į įvairius garsus. Kai pravažiuoja viena ar kita didelė mašina ausys įsitempia klausyti, ar čia vėl kažkas pareina, ar čia tik automobilis pravažiuoja. Visa tai viduje palieka didelį išgąstį ir nerimą. Tie momentai, kuomet gaudžiant sirenoms girdi vaikų verksmus ir mamų raminimus – įsirėžia į atmintį ilgam.

Mes nei vienas nesame apsaugoti nei nuo karo, nei nuo bado, nei nuo ligų ar staigios ir netikėtos mirties. Man kelia pasibaisėjimą mūsų tautiečių komentarai ir pasisakymai socialiniuose tinkluose su pajuokomis, kai jie sau leidžia skirstyti žmones į žydus ir ne žydus, išjuokia piligrimus, kurie išvažiavo į Šventąją žemę ir negali grįžti. Juoktis iš tokių dalykų yra nežmogiška. Mes patys nesame nuo to apsaugoti. Jeigu mes dabar neparodome jautrumo ir nesame jautrūs kitų skausmui, karui, baimei, nerimui, o jei mus tas ištiks, ar nebus gėda priimi kitų pagalbą? Karas nesirenka tautybės“, – susimąstyti priverčiančiais žodžiais pokalbį baigė jis.