Istorijos perlų paieškos - platesniuose vandenyse

Šešerius metus leistas tematinis priedas „Mažoji Lietuva“ nuosekliai augino ir užaugino savo skaitytojų ir gerbėjų ratą, kuris pastaraisiais metais ėmė plėstis išryškindamas poreikį sužinoti dar daugiau įdomių istorijų ne tik iš etnografinėmis ribomis sukaustyto Klaipėdos krašto regiono.

Kilo natūralus ir skaitytojų poreikių evoliucija pagrįstas sprendimas išplėsti žemėlapį nuo Mažosios Lietuvos paribių šiaurėje (Nemirseta, Bajorai, Plikiai ir kt.) į visiškai naują skaitytojams Vakarų Žemaitijos teritoriją.

Tokiu būdu nusprendėme ir atsižvelgti į skaitytojų palinkėjimus, pageidavimus, ir stengtis kurti dar didesnę pridėtinę vertę viešojo pažinimo srityje apimant platesnį regioną: greta Mažosios Lietuvos į temų akiratį įtraukiant Palangos m., Kretingos r., Skuodo r. ir dalies Klaipėdos r. savivaldybių ribose esančius objektus, su jais susijusius įvykius, šiems administraciniams dariniams priskiriamas žymias asmenybes.

Temų spektras bus itin platus, todėl šiame įvadiniame straipsnyje trumpai apžvelgsime panoramą ir patenkinsime natūralų smalsumą, susijusį su priedo nauju pavadinimu atsiradimu.

Jubiliejiniai metai

2023-ieji - dėkingi metai, siekiant skleisti informaciją bei aktualizuoti įvairias istorines temas, kurios ne tik leidžia geriau pažinti savo kraštą, bet ir suvokti jo sudėtingumą, įvairialypiškumą bei mįslingumą.

Minėta, jog šiame priede etnografinis regionas Mažoji Lietuva ir toliau išliks tyrinėjimų bei publikacijų akiratyje, o šiemet ypatingas dėmesys bus skirtas atiduodant duoklę 1923-iesiems, kuomet Klaipėdos kraštas po itin sumanios karinės operacijos buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos. Šio įvykio 100-mečiui skirti straipsniai, interviu su istorikais bus rengiami bei publikuojami ištisus metus.

Pastaroji tema - išties verta atskiro dėmesio, kadangi ji yra itin sudėtinga bei apgaubta savotiška migla kalbant apie plačiajai visuomenei suprantama kalba pateikiamą informaciją.

Savo sričių profesionalai, įvairios mokslinės institucijos, muziejai apie 1923 m. įvykius yra išleidę ne vieną knygą, rašytos publikacijos specializuotuose leidiniuose, tačiau ši medžiaga prieinama arba tikslingai jos ieškantiems, arba besigilinantiems žmonėms. Mūsų tikslas - specifinę medžiagą perteikti paprastai ir aiškiai, todėl į pagalbą pasitelksime profesionalius istorikus, bus publikuojama unikali, autentiška medžiaga iš tarpukario spaudos, leidžianti „gyvai“ pajusti to laikmečio dvasią, patirtus išgyvenimus, įvykius ar net jų interpretacijas.

Greta žalio-balto-raudono šimtmečio iškyla ir kita itin svarbi visai Vakarų Lietuvai data: tai - 1253 m. Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino magistro pasirašyti dokumentai, kuriuose pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtos šių žemių autochtonų kuršių gyvenvietės, pilys.

Taigi, 2023-iaisiais savo 770 metų gimtadienius švęs tokie miestai ir gyvenvietės, kaip Gargždai, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mosėdis, Kartena, Impiltis, Imbarė ir daugybė kitų buvusių kuršiškų vietovių.

Baltų vikingais vadinamų karingųjų ir turtingųjų kuršių paveldas taip pat sulauks dėmesio: skaitytojai susipažins su piliakalniais, greta jų esančiais archeologiniais, mitologiniais paminklais.

Staigmena laukia kretingiškių: planuojama parengti ištisą straipsnių-reportažų ciklą, kadangi Kretingos pilies vaidmuo XIII a. vykusių kuršių ir Vokiečių ordino kovų kontekste yra išskirtinis, tačiau apie tai rašyta fragmentiškai bei neretai nesigilinant į neįtikėtinai gausią, įdomią viduramžių metraštininkų pateiktą informaciją. Sužinosite, kaip Kretingos kuršiai tiesiogiai susiję su Klaipėda (Memelburgu), kokia neįtikėtina kova vyko bei kokio kraupaus, tačiau simbolinio likimo sulaukė pats Memelburgo pilies komtūras.

Ko gero, dar mokykloje daugumai įstrigo faktas, jog kažkur dabartiniame Skuodo rajone stūksojo pilis, kuri rašytiniuose šaltiniuose paminėta pusantro šimto metų anksčiau nei pats Lietuvos vardas, ir ši tvirtovė, gyvenvietė šalia jos sąlyginai vadinama seniausia šalyje. Tai - žymioji 853 m. Rimberto kronikose paminėta Apuolė, kuri šiemet taip pat švęs 1 170 metų jubiliejų. Atsigręšime į šį išskirtinį vikingų laikų paveldą, pažvelgsime į jį tarpukariu grandiozinius archeologinius tyrimus atlikusio gen. Vlado Nagevičiaus akimis.

Kuršių nerijos tradicijų ypatumai - viena iš įdomiausių sričių, kuriai ir toliau bus skiriamas ypatingas dėmesys. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Ekspedicijų ciklas

Vakarų Lietuva yra bene turtingiausia mūsų šalyje pagal rastą ir ištyrinėtą archeologinį paveldą (akmens, bronzos amžiai, vakarų baltai ir kuršiai, skalviai, lamatai, Vokiečių ordinas). Joje gausu išskirtinių, kitiems šalies regionams nebūdingų amatų (vėtrungių gamyba, gintaro gaudymas bei apdirbimas, riešinių, delmonų gamyba, žūklė Baltijos jūroje bei Kuršių mariose, laivadirbystė ir kt.).

Šio krašto istorija bei reikšmė valstybei - neabejotinai vertingi vien dėl gyvenusių autochtonų aisčių, vakarų baltų, kuršių palikimo bei jūrine šalimi agrarinį kraštą pavertusio tarpukario laikų.

Regiono specifika ir archeologinės, istorinės, paveldo informacijos dosnumas leidžia nardyti po didžiausias gelmes, išrankiojant visuomenei patraukliausius perlus taip didinant ir krašto pažinimo kraitį, ir kuriant pridėtinę vertę jį saugant.

Todėl pagal galimybes bus stengiamasi rengti kraštotyrines ekspedicijas. Jos būtinos optimaliam straipsnių temų išpildymui ir padės ne tik susidaryti tikrą, ne iliustracinį vaizdą apie objektus, bet ir patikrinti jų būklę, laiku bei operatyviai informuoti apie galimus pažeidimus paveldosaugininkus.

Lygiai prieš 770 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta dešimtys kuršių gyvenviečių, pilių, tad laukia pažintis su šiuo archajišku paveldu. Nuotraukoje - Senosios Impilties piliakalnis. Sauliaus GUDO nuotr.

Žinia, didėjantys Vakarų Lietuvos urbanizacijos mastai sukuria precedentus, kuomet istorinės vietovės ar kultūros paveldas lieka mažiau aktualizuotas, o tai atsiliepia jo nykimui arba demonstruojamai nepagarbai, atsainiam požiūriui. Straipsniai galimai pasitarnaus paveldui grąžinant spindesį, prikeliant iš užmaršties, didinant ir verslo sąmoningumą. Kita vertus, vykstantys infrastruktūriniai projektai (lydimi archeologinių kasinėjimų) suteikia progą supažindinti skaitytojus, visuomenę su pačiais naujausiais atradimais.

Temų spektras bus kuo plačiausias, atsižvelgiant į konkrečių savivaldybių teritorijose buvusius, esančius objektus, svarbias istorines detales, asmenybes. Nuo akmens amžiaus archeologinių paminklų Šventojoje, Nidoje iki kuršių, skalvių genčių bei Lamatos žemės (Šilutės r.) archeologinio, mitologinio paveldo (piliakalniai, kapinynai, alkvietės, legendinės vietos). Nuo viduramžių ir naujųjų laikų Klaipėdos, XVI-XIX-XX a. vid. Kretingos, Palangos, kitų vietovių.

Akiratyje - plačiajai visuomenei vis dar per mažai žinomi 1923-iųjų įvykiai, kupini mįslių ir dviprasmybių. Istoriniuose kadruose Lietuvos kariuomenė vasario 20 d. įžengia į Klaipėdą. MLIM arch. nuotr.

Daug dėmesio ir toliau planuojama skirti UNESCO brangakmeniui Kuršių nerijai, kurios gamtinis bei kultūrinis, istorinis, archeologinis paveldas plačiajai visuomenei yra itin patrauklus bei leidžiantis suvokti šio pusiasalio unikalumo priežastis. Greta egzotiško varnų gaudymo ir valgymo, keisčiausių žvejiškų prietarų temų paliesime ir monumentalias, susijusias su pusiasalio kultūrinio kraštovaizdžio formavimusi.

Susipažinsime su mažiau girdėtomis Palangos kurortinėms istorijoms, Kretingos grafų Tiškevičių paveldu, Skuodo rajono įspūdingiausiais žilos senovės ir naujųjų laikų paminklais, Šilutės apylinkių įdomybėmis (pelkininkų kolonija ir pan.), Pagėgių rajono paveldu (dvarai, skalvių paminklai ir kt.), mažiau žinomais Klaipėdos rajono kultūros ir istorijos paminklais.

Rengiant publikacijas bus stengiamasi organizuoti kraštotyrines ekspedicijas bei gyvai išvysti įdomiausius istorinius, kultūros objektus. Taikiklyje - buvusi pelkininkų (Bismarcko) kolonija Šilutės r. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Patriotiškumo efektas

Gyvendami Vakarų Lietuvoje jaučiame ir skolą šio krašto praeičiai, ir nuolatinį alkį, troškulį dalytis informacija. Tikimės, kad publikuojami straipsniai turės tiesioginės įtakos šio regiono populiarumo didinimui. Kadangi vienas iš svarbesnių ekonomikos variklių yra turizmas, ypač - nišinis, būtent specializuoti straipsniai gali padėti šios srities gyvybingumo palaikymui.

Viešinant įvairiausias istorines, archeologines įdomybes didinamas ir savo aplinka pasidominčių, ją branginančių ir saugančių vietos žmonių ratas. Viliamės, kad publikacijos šiame priede tiesiogiai ir netiesiogiai darys įtaką regiono vystymuisi išsaugant kultūrines, istorines, archeologines vertybes, siekiant darnios ir tvarios urbanizacijos bei auginant neabejingo savo krašto likimui visuomenės segmento kritinę masę.

Sakoma, kad patriotiškumas nėra įgimta savybė, ji - išugdoma. Viso ko pradžia yra pažinimas, o su juo ateina ir meilės gimtajam kraštui jausmas. Kai kažką myli, tą ir saugai.