Išskaita iš darbo užmokesčio: kada darbdaviai turi teisę sumokėti mažiau

Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai darbdaviai, pasinaudodami darbuotojų teisiniu neišprusimu, valstybinės kalbos nežinojimu ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis, neteisėtai taiko išskaitas iš darbo užmokesčio ir naudojasi jomis kaip būdu sumokėti mažiau.

Advokatų kontoros „Marger“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 67 proc. Lietuvos žmonių mano, kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daroma tuomet, kai darbuotojas padaro žalos.

Pusė gyventojų laikosi nuomonės, kad išskaita gali būti atliekama tokiais atvejais, kai dėl skaičiavimo klaidų buvo padaryta darbo užmokesčio permoka.

Daugiau nei trečdalis – 36 proc. – respondentų mano, jog darbdavys gali taikyti išskaitą tuomet, kai darbuotojas darbo vietoje pasirodo neblaivus arba nepranešęs neatvyksta į darbą (35 proc.).

Darbo kodeksas nustato trumpą ir kartu baigtinį sąrašą atvejų, kada darbdavys savo valia ir interesais turi teisę daryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio:

• Grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms.
• Grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų.
• Atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.
• Išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į dalies ar visos trukmės kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.

Išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti atliekama ne tik darbdavio naudai ir interesais, bet ir darbuotojo ar trečiųjų asmenų naudai ar interesais.

Bene dažniausiai praktikoje pasitaikantis išskaitos ne darbdavio naudai atvejis – kai išskaitos iš darbo užmokesčio atliekamos vykdant priverstinį išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus.

Šiuo atveju išskaitas iš darbo užmokesčio reglamentuoja ne Darbo kodeksas, o Civilinio proceso kodeksas.

Nepriklausomai nuo to, ar išskaitos yra atliekamos darbdavio, ar trečiųjų asmenų naudai, jų maksimalus dydis yra nustatytas įstatyme ir negali būti viršijamas.

Nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), negali būti išskaitoma daugiau nei 20 procentų, o tais atvejais, kai išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau nei 30 procentų.

Tuo tarpu darbuotojams, kurių darbo atlygis viršija Vyriausybės nustatytą MMA, išskaita nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies negali būti didesnė nei 50 procentų.

Darbdavys, siekdamas atlikti išskaitą savo naudai, privalo laikytis termino jai atlikti: išskaitą darbdavys gali atlikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

Be to, darbdavys, siekdamas atlikti išskaitą savo naudai dėl darbuotojo jam padarytos žalos, privalo laikytis papildomų reikalavimų:

• Darbdavio atliekamos išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu realiai buvo padaryta didesnė žala.
• Darbdavio nurodymas išieškoti žalą iš darbuotojo gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
• Jei darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydis viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį arba yra praleisti išskaitos terminai, darbdavys ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą dienos su reikalavimu dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Ji privaloma išankstine neteismine tvarka nagrinėja tokio pobūdžio ginčus tarp darbdavio ir darbuotojo.

Bet kuri darbo sutarties šalis, nesutinkanti su Darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį teisme.

Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio savo naudai atlikta išskaita, taip pat turi teisę ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sužinojimo apie ją kreiptis į Darbo ginčų komisiją su reikalavimu dėl tokio darbdavio veiksmo pripažinimo neteisėtu bei neteisėtai išskaičiuotų piniginių lėšų iš darbdavio išieškojimo.

Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu, darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu.

Darbo ginčų komisijai ar teismui pripažinus, kad darbdavys išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio atliko neteisėtai, darbuotojas įgyja teisę į netesybas, apskaičiuotas nuo neteisėtai atliktos išskaitos sumos:  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyto dydžio delspinigius, jei darbo santykiai nėra pasibaigę, o jei darbo santykiai pasibaigę – netesybas, kurių dydis nustatomas išskaitos sumą padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus.