Išsilavinimas ar mirtis: kiekvieni papildomi mokslo metai pailgina gyvenimo trukmę?

Paaiškėjo, kad kiekvieni papildomi mokslo metai mokykloje arba universitete šią riziką sumažina 2 proc.

Šią savaitę medicinos žurnale „The Lancet” paskelbtame tyrime nustatyta, kad gyvenimo trukmę pailgina ne tik sveikas gyvenimo būdas ar sumažėjęs streso lygis, bet ir išsilavinimas.

Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų komanda. Jie dirbo vykdydami Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sveikatos metrikų ir vertinimo instituto (IHME) ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto Pasaulinės sveikatos netolygumų tyrimo centro (CHAIN) projektą.

Autoriai taikė metaanalizės metodus, išanalizavo apie 600 kitų tyrimų šia tema ir jais remdamiesi padarė išvadas. Todėl tai yra išsamiausias iki šiol atliktas tyrimas apie išsilavinimo ir gyvenimo trukmės ryšį.

Šiuose tyrimuose buvo pateikti duomenys iš 59 šalių, įskaitant JAV, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Kiniją, Indiją, Rusiją, Braziliją ir Pietų Afriką.

„Teigiamas ryšys tarp ilgesnio mokymosi metų skaičiaus ir geresnės sveikatos yra gerai žinomas. Manoma, kad pagrindiniai būdai, kuriais švietimas gerina sveikatą, yra socialinė, psichosocialinė, ekonominė ir kognityvinė nauda”, – teigė tyrimo autoriai.

Tada mokslininkai nusprendė ištirti, kaip ši nauda pasireiškia kiekybiškai. Jų skaičiavimais, kiekvieni papildomi mokslo metai vidutiniškai 2% sumažina ankstyvos mirties riziką. Ir didelio skirtumo tarp turtingų ir skurdžių šalių, skirtingų socialinių grupių, lyčių ir pan. nebuvo.

Taigi, baigę mokyklą ir įgiję aukštąjį išsilavinimą žmonės, t. y. studijavę apie 18 metų, turėjo 34% mažesnę tikimybę mirti anksti nei tie, kurie visai nesimokė. Tyrimo autoriai pažymi, kad išsilavinimas sumažina ankstyvos mirties riziką maždaug tiek pat, kiek ir kasdien valgant medikų rekomenduojamą daržovių kiekį.

Kitaip tariant, išsilavinimo stoka turi tokį pat neigiamą poveikį gyvenimo trukmei, kaip ir dešimties ar daugiau cigarečių rūkymas per dieną arba penkių ar daugiau alkoholinių gėrimų gėrimas per dieną.

„Atrodo, kad išsilavinimo poveikis prilygsta kai kuriems rimtesniems sveikatos veiksniams, tokiems kaip mityba, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas”, – sakė IHME profesorė daktarė Emmanuela Gakidou, viena iš tyrimo autorių.

Ji taip pat pažymėjo, kad netikėta tyrimo išvada buvo ta, jog išsilavinimo poveikis nemažėja su išsilavinimo metų skaičiumi. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, dešimti išsilavinimo metai turi maždaug tokį patį poveikį gyvenimo trukmei kaip ir pirmieji ar antrieji metai.

„Tikslus išsilavinimo sąsajos su mirtingumu mechanizmas yra sudėtingas. Jis turi įtakos tam, kur dirbate, kokias pajamas gaunate, kokiame rajone gyvenate ir kokius išteklius turite, kad galėtumėte sveikai maitintis ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.

Galite įsivaizduoti, kad tai veikia visus jūsų gyvenimo aspektus ir turi įtakos visam likusiam jūsų gyvenimui”, – sako daktaras Gakidou. Pasak tyrėjų, tai reiškia, kad vienas iš būdų pagerinti gyventojų sveikatą galėtų būti investicijos į švietimą.

„Pagrindinis kanalas yra tas, kad išsilavinimas lemia didesnes pajamas per visą gyvenimą, o tai savo ruožtu padeda pasiekti daugybę labai svarbių dalykų, pavyzdžiui, geresnės kokybės būstą, geresnę mitybą, – sako Sveikatos fondo direktoriaus pavaduotojas Deividas Finčas, – Jis leidžia užmegzti geresnius socialinius ryšius.

Tai pagerina prieigą prie informacijos ir jos supratimą, o tai, savo ruožtu, padeda priimti teisingus sprendimus, nesvarbu, ar jie susiję su finansais, ką ketinate veikti, ar kuo ketinate užsiimti.”

Londono universitetinio koledžo medicinos statistikos profesorius Neilas Deivisas (Neil Davies) teigė, kad nors tyrimas yra „įspūdingas”, jo išvados turi tam tikrų trūkumų.

Pavyzdžiui, susijusius su tuo, kad plačiai paplitus aukštajam išsilavinimui ir apskritai mažėjant rūkančiųjų skaičiui, įvairių veiksnių svarba gali pasikeisti, o žmonių, kurie nesimokė labai ilgai, rezultatai gali susilyginti su tų, kurie mokėsi daug metų, rezultatais.

Davidas Finchas taip pat mano, kad ateityje šios sąsajos gali būti ne tokios akivaizdžios. Be kita ko, taip yra dėl to, kad jauniems žmonėms įsigyti būstą yra sunkiau nei jų tėvų kartai.

„Ar jaunų žmonių karjeros pajamų trajektorija bus tokia pati, kaip jų amžiaus žmonių prieš 30 ar 40 metų? Perspektyvos nėra tokios šviesios”, – teigia J. Finchas.