Išmanusis miestas – kaip jis atrodys ateityje?

Prie aštuntus metus vykstančio nacionalinio architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas“ prisidedančių „Huawei“ „Išmanaus Pasaulio 2030“ apžvalga atsako į klausimus, kaip po mažiau nei dešimtmečio miestai taps išmanesniais, tinkamesniais gyventi ir tvaresniais.

Kad ir ką įsivaizduojate, neilgai trukus galėsite patys tai pamatyti savo akimis. Taip yra dėl to, kad tokios technologijos, kaip 5G ryšys, debesija, dirbtinis intelektas, blokų grandinės ir išmanieji jutikliai į realybę atneša ir išmaniuosius miestus. Kartu visos šios technologijos kuria skaitmeninę realybę, kuri urbanizacijos keliamus iššūkius leis palikti ateityje.

Šios permainos vyksta pačiu laiku. Jau dabar miestai suvartoja 60 proc. išteklių, išmeta 50–60 proc. visų šiltnamio efektą keliančių dujų ir nesugeba užtikrinti reikiamo vandens tiekimo 3,6 mlrd. žmonių. Prognozuojant, kad 2030 m. miestų populiacija išaugs dar 700 mln., miestams verkiant reikia sprendimų.

„Globalizacija yra didžiulė ilgalaikė tendencija, kaip ir draugiško aplinkai požiūrio plėtra. Manau, kad skaitmeninės technologijos daugeliu atžvilgių siūlo sprendimą. Pirma, pandemija padarė didžiulį poveikį pasaulio ekonomikai. Kadangi ekonomika ir toliau kenčia, vyriausybės vis labiau domisi skaitmenine ekonomika,“ – sako Danas Masiliūnas, „Huawei Enterprise Business Group“ vadovas Baltijos šalyse.

„Antra, per pandemiją mums reikėjo naujų edukacijos ir švietimo modelių, kad apsaugotume savo vaikus, ir mums reikėjo naujų sveikatos apsaugos bei priežiūros paslaugų teikimo būdų, kad apsaugotume sveikatos priežiūros darbuotojus. Pramonės skaitmeninė transformacija tapo daugelio verslų prioritetu.

Galiausiai, taikant vis daugiau skaitmeninių technologijų, tinklo saugumas, duomenų saugumas ir asmens privatumo apsauga tampa vis svarbesni. Pramonės įmonės turės atviriau ir nuodugniau bendradarbiauti tarpusavyje, kad sukurtų geresnę ateitį,“ – komentavo Danas Masiliūnas.

Išmaniųjų miestų statybos blokai

Skirtingai nei dabar įprasti miestai, išmanieji bus statomi ant duomenų. Jie remsis daugialypiais skaitmeniniais sluoksniais, kuriais rinks, analizuos ir naudos informaciją gerinant miestų gyvenimo kokybę.

Šis žingsnis prasideda su Daiktų Interneto tinklu. Įdiegti visame mieste, išmanieji jutikliai stebi miesto aplinkos pokyčius, renka informaciją nuo temperatūros iki eismo sąlygų. Jutikliai visus šiuos duomenis surinkę paverčia juos perskaitomus žmonėms – jie yra miesto akys, ausys ir nosys, padedantys geriau suprasti mūsų pačių aplinką.

Surinktus duomenis jutikliai perduos į miesto „smegenis“ – centrinį duomenų ežerą, kuriame saugomi neapdoroti duomenys. Čia įsiterpia dirbtinis intelektas. Algoritmai, išmokyti žaibiškai analizuoti, daryti išvadas ir priimti sprendimus pagal surinktus duomenis prieš juos vėl išmetant atgal į miestą kaip veiksmus, kurie padės padidinti viešą saugumą, eismo reguliavimą ir energijos naudojimą. Tokie procesai ne tik iš lygties išima žmogaus sprendimus, bet ir leidžia valdyti miestą greičiau ir smulkmeniškiau.

Tačiau kad šie procesai neštų kokios nors naudos, jie turi vykti realiu laiku. Jau egzistuojanti tinklo infrastruktūra negali suteikti tokio plačiajuosčio, daug duomenų tokiu greičiu galinčio pernešti ryšio. Todėl išmaniesiems miestams reikės sukurti naujus optinius tinklus ir įrengti 5G, F5G technologijas bei gigabitinį interneto ryšį. 2030 m. organizacijos, namai ir individai bus tarpusavyje sujungti tarpusavyje bevieliu interneto ryšiu.

„Toyotos“ išmanaus miesto „Woven City“ Japonijoje pavyzdys parodo, kaip tai veikia. Jo gatvės, automobiliai ir pastatai yra sujungti tarpusavyje išmaniaisiais jutikliais, kurie renka ir siunčia informaciją realiu laiku į centrinę duomenų bazę, kur ji apdorojama dirbtinio intelekto ir taip užtikrina savo gyventojų saugumą, gerovę ir laimę – tiek namuose, tiek ir lauke.

Nors „Woven City“ dar tik pradedamas kurti, tai jau daug žadantis žvilgsnis į ateitį. Visiems miestams susijungus į vieną didelio greičio ekosistemą, vyriausybėms bus lengviau priimti saugesnius sprendimus.

O kaip dėl aplinkos?

Iš visų dabartinių iššūkių, su kuriais dabar susiduria miestai, tvarumas yra turbūt didžiausias ir labiausiai reikalaujantis dėmesio. Greita miestų plėtra kelia didelę riziką aplinkai, ir neradus tinkamų sprendimų, problemų bus tik daugiau .

Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad 2030 m. miestai gamins 2,59 mlrd. tonų atliekų per metus, beveik 30 proc. daugiau, nei 2016 m. Nors viso pasaulio vyriausybės pažadėjo pasiekti „nulio atliekų“ lygius per artimiausią dešimtmetį, nedaug kas gali būti pasiekta be technologijų pagalbos.

Laimei, išmaniųjų miestų infrastruktūra leidžia pritaikyti inovatyvius sprendimus. Tą jau dabar galime pamatyti Pietų Korėjoje. Čia požeminių vamzdžių tinklas automatiškai ištraukia šiukšles iš gyventojų namų ir perneša jas į apdorojimo centrą rūšiuoti ir perdirbti. Panašiai viena Europos organizacija sukūrė dirbtiniu intelektu valdomą šiukšles rūšiuojantį robotą, kuris tai atlieka be jokios žmogaus pagalbos.

Ir tai – dar ne pabaiga. Galime tikėtis išmaniųjų rūšiuojančių konteinerių ir savaeigių atliekų mašinų mūsų miesto gatvėse – viskas veiks Daiktų Interneto dėka.

Be atliekų, kita rimta miestų problema – oro tarša. Pasak JT, aplinkos tarša sukelia 7 mln. ankstyvų mirčių per metus. Vis dėlto net 90 proc. pasaulio miestų neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos iškeltų kokybės standartų.

Technologijos gali padėti ir čia. Viena Indijos organizacija sukūrė nanojutiklius, kurie stebi ir praneša apie miesto oro kokybę, taip padedant savivaldai kovoti su užterštumu. Dėka dirbtinio intelekto, išmanieji miestai greitai galės realiu laiku patys mokyti naujus jutiklius savarankiškai nuspėti oro kokybės pokyčius.

Kaip tai paveiks gyventojus?

Besikeičiant mūsų miestams, keisis ir mūsų patirtis juose. Pilnai sujungta ekosistema suteiks draugiškesnę, labiau prieinamą ir žmogiškesnę miesto aplinką.

Tarkime, viešosios paslaugos išmaniuosiuose miestuose bus kur kas labiau prieinamos. Mums nebereikės taikstytis su sudėtingomis valdžios paslaugų sistemomis. Daugybė miestų jau dabar taiko skirtingus metodus. Šanchajus 2018 m. sukūrė e-valdžios portalą, kuriame telpa daugiau nei 100 viešųjų paslaugų.

Vartotojai gali jas pasiekti naudodami mobiliuosius telefonus arba viename iš daugiau nei 200 fizinių paslaugų centrų visame mieste. Nuo pat pristatymo sistema smarkiai supaprastino tokius procesus, kaip komunalinių mokesčių mokėjimas ar verslo įregistravimas.

Naujos technologijos taip pat įkvėps kurti naujas paslaugas siekiant kovoti su įprastomis problemomis. Pavyzdžiui, vietinė Šanchajaus valdžia pradėjo statyti išmaniuosius vandens matuoklius vienišiems senyvo amžiaus žmonėms. Naudojant dirbtinį intelektą jie matuoja gyventojų vandens suvartojimą realiu laiku ir įspėja pareigūnus, jei vandens suvartojimas nukrenta žemiau 100 ml per 12 valandų periodą.