Išardyto Rytprūsių siauruko dvasią mena išlikę pastatai

Pasak jos, geležinkelių traktas Rytprūsiuose buvo žymiai tankesnis nei Didžiojoje Lietuvoje.

„1944 m. tradicinių plačiųjų ir siaurųjų buvo apie 2 000 km. Siaurąjį beveik 100 km ilgio geležinkelį, kuris sujungė Klaipėdą su atokiausiais krašto kampeliais, galima vadinti pačiu paslaptingiausiu“, - pasakoja M. Vasylienė ir su „Vakarų ekspreso“ skaitytojais dalijasi keliomis įžvalgomis apie Rytprūsiuose buvusį siaurąjį geležinkelį.

Kelionė su persėdimais

Čiumpi skrybėlę, krepšį su prekėmis ir dabartinio restorano „XIX amžius“ (Klaipėda) patalpose buvusioje centrinėje siaurojo geležinkelio stotyje nusiperki bilietuką už 0,65 markės. Valandos trukmės kelionė į Plikius su aštuoniais persėdimais (15,1 km) arba su vienu / dviem persėdimais Doviluose (23,3 km) bus vainikuota Laugaliuose. O nuo ten ranka pasiekiami ir Gargždai.

Tiesa, jums reikės Doviluose persėsti į traukinuką, kuris ir nuveš į Laukgalį - Laugallen. Juk vieno metro pločio siaurasis geležinkelis jungė ir Gargždus.

Trajektorijos Klaipėda-Klemiškė-Dovilai-Laugaliai ilgis siekė 34,8 km. Ties Dovilais trajektorija išsišakodavo į dvi dalis: viena vedė per Baičius, Stučius, Margius, Grobštus, Agluonėnus, Žydelius, Poškus, Ašpurvius į Pėžaičius (atkarpos ilgis 16,10 km).

Kita - per Grambaviškius į Laugalius (atstumas 4,6 km). Pastarųjų bėgių vietoje šiandien tyvuliuoja karjerai, kurie buvo pradėti kasti 1961 metais prie Gargždų pastačius statybinių medžiagų kombinatą.

Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis 1920 m. klavb.lt nuotr.

Dalis siaurojo geležinkelio bėgių buvo plačiųjų (tradicinių) tąsa, o Klaipėdoje kai kuriose vietose keliaudavo tramvajaus bėgiais.

1942 m. statistika nurodo, kad buvo penki garvežiai, aštuoni keleiviniai ir kelios dešimtys prekinių vagonų. Antrojo pasaulinio karo metais pervežamų žmonių skaičius daugiau nei padvigubėjo, nes keliavo kareiviai.

Siauruku žmonės galėdavo ne tik vežti prekes (dažniausiai miško produkciją), bet ir nukeliauti prie jūros ar nekinkydami arkliuko pasiekti atokiuose Klaipėdos krašto kampeliuose gyvenančius artimuosius.

O XX amžiaus pradžioje, kai automobilį turėjo tik vienas kitas, persėsdami traukiniais galėjo nukeliauti ir į Mažeikius, ir į Karaliaučių.

Pėžaičių siaurojo geležinkelio stotis.

Svarbūs kilometrai į pasienį

Tie 4,6 km trumpi, bet labai svarbūs, nes vedė į daugiau nei 500 metų egzistavusį pasienį. Džimo Fergusono (angl. Jim Fergusson) internetiniame tinklalapyje 2012 metais pateiktame Lietuvos geležinkelių sąraše nurodoma, kad Doviluose būta ne vienos stotelės - prie pašto ir prie plytinės (netoli parkelio ties senosiomis Dovilų kapinaitėmis).

2022 metais doviliškių bendruomenės, Klaipėdos universiteto mokslininkės Silvijos Pocytės pastangomis ir Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis buvo restauruotas siaurojo geležinkelio tiltelis Melioratorių g. Greta tiltelio yra išlikęs fachverko stiliaus stoties pastatas. Čia įsėdę į kitą traukinuką pakeliui dar sustodavo prie Dovilų plytinės ir Grambaviškių. Ten nebūdavo stočių, o tik paprastos stotelės. Ir jų egzistavimas įrodė, kad šiandieninės susisiekimo galimybės su Gargždais yra daug sudėtingesnės nei anais laikais. Atrodo, miestas yra ranka pasiekiamas, nes skiria tik vienas kilometras, bet dabartinio geležinkelio pervaža, kaimynų privati žemė ir žiemos rūstybė apsunkina vietinių gyventojų judėjimą.

Buvęs Pėžaičių siaurojo geležinkelio tiltas. Wikipedia.org nuotr.

Dvaro dalia

Įdomu tai, kad siaurukas neaplenkdavo nė vieno dvaro. Vienas tokių buvo Grambaviškių dvaras, deja, dabar visiškai apleistas.

Istoriografija nurodo, kad Grambaviškiai buvo apgyvendinti dar viduramžiais, o 1699 m. minima Grambo pavardė, kuri ir gali būti nuoroda į gyvenvietės pavadinimo etimologiją. Tokiu pat pavadinimu egzistavo ir 44,7 metro aukščio kalnas. XVIII amžiuje vietovę vadindavo dvejopu pavadinimu - Jono Kunco (ankstesnis šeimininkas) ir Grambus (vok. k.).

Siaurukas eidavo ir per Grambaviškių dvarą, deja, jis dabar visiškai apleistas. Monikos VASYLIENĖS nuotr.

Šiandien buvusioje gyvenvietėje (maždaug 7 min. kelio pėstute) galime aptikti smarkiai apleistas kapinaites. Jose tarp krūmų ir aukštų žolių aptikau tik vieną paminklinį akmenį, kuriame užrašyta, jog čia palaidota Kornelija Anker (vok. Cornelie Ancker), gyv. XIX a. šeštame dešimtmetyje. Ta pati pavardė buvo aptikta ir buvusio dvaro rūsio kertiniame akmenyje (F. J. Ancker 1849).

Nuo pokario iki 2006 metų dvaro pastate gyveno kelios šeimos, vėliau pastatą nusiaubė gaisras. Po gaisro liko apgriuvusios pastato sienos, matyti terasos apdaila ir labai geros būklės atokiai nuo dvaro išlikęs didžiulis rūsys.

Nuo Grambaviškių iki Laugalių tik du kilometrai. Siaurojo geležinkelio atkarpos Dovilai-Laugaliai galinė stotis buvo tas pats pastatas, kuris tuo pat metu buvo naudojamas kaip muitinės pastatas. Į jį vedantys bėgiai buvo nutiesti dabartinės Geležinkelio Pylimo gatvės vietoje.

Grambaviškiuose galima aptikti smarkiai apleistas kapinaites. Jose tarp krūmų ir aukštų žolių radau tik vieną paminklinį akmenį, kuriame užrašyta, jog čia palaidota Kornelija Anker.