Iš rinkimų į Klaipėdos miesto tarybą pašalintas buvęs KGB bendradarbis Algimantas Petras Žičkus

„Nusprendžiama panaikinti politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ kandidato į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius Algimanto Petro Žičkaus (...) registravimą“, – rašoma VRK nutarime.

Politikas ketino kandidatuoti į Klaipėdos miesto tarybą su politiniu komitetu „Ištikimi Klaipėdai“ – sąraše A. P. Žičkus buvo iškeltas 18 numeriu.

VRK pateiktoje anketoje klaipėdiškis nurodo, kad yra pensininkas, menininkas, įgijęs inžinieriaus–elektriko specialybę Kauno politechnikos institute, taip pat mokęsis ir Klaipėdos politechnikume. Darbo patirties politikas įgijo dirbdamas AB „Klaipėdos nafta“, „Vakarų statybos“ koncerne, AB „Klaipėdos baldai“.

Klausiamas, ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kandidatas nurodė to nedaręs.

Pats A. P. Žičkus VRK posėdyje nedalyvavo. Visgi, pirmadienį jis atvyko į VRK ir pateikė savanorišką prašymą pasitraukti iš rinkiminės kovos. VRK nario M. Reznikovo teigimu, tokį prašymą kandidatas argumentavo prasta sveikatos būkle. Tačiau komisijos nariai atsisakė patenkinti klaipėdiškio prašymą.

VRK pirmininkė nusišalino nuo klausimo svarstymo

VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė posėdžio pradžioje paprašė nusišalinti nuo klausimo svarstymo, teigdama, kad yra su kandidatu susijusi „tolimais giminystės ryšiais“. Tokiam siūlymui komisijos nariai pritarė bendru sutarimu.

„Svarstomas kandidatas yra su manimi susijęs tolimais giminystės ryšiais, todėl norėčiau paprašyti, kad patenkintumėte mano prašymą nusišalinti nuo šio klausimo. (...) Prašyčiau, kad šiuo klausimu pirmininkautų posėdžiui pavaduotojas Maksimas Reznikovas“, – posėdžio pradžioje nurodė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Vėliau žurnalistams ji nurodė sužinojusi apie ryšį su A. P. Žičkumi praėjusį penktadienį.

„Pirmą kartą sužinojau apie tai penktadienį, kai buvo įregistruota iš Gyventojų genocido centro gauta informacija. Labai, aišku, sunku dėl to ir nusišalinau. Nepaisant to, kad tai tolimas giminaitis, bet vis tiek mano amžiaus žmonėms yra skaudūs tokie momentai“, – po VRK posėdžio teigė J. Petkevičienė.

Ji apgailestavo ir dėl to, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) vėlavo išslaptinti ir pateikti VRK reikiamą informaciją apie buvusius SSRS tarnybų bendradarbius.

„Apgailestauju, aišku, ir dėl to, kad Gyventojų genocido centras galėjo tą informaciją pateikti laiku, kaip kad buvo ir prašyta“, – aiškino pirmininkė.

VRK dar sausio 4 d. kreipėsi į LGGRTC, tačiau centras atsisakė išslaptinti komisijai reikalingą informaciją. Kaip Eltai anksčiau teigė LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys, VRK neturi teisės dirbti su įslaptintais dokumentais, todėl taip paprastai suteikti informaciją apie buvusius KGB bendradarbius, jo teigimu, LGGRTC neturi teisės. Siekiant išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, LGGRTC kreipėsi į VSD patarimo.

Kodėl LGGRTC procesai užtruko, J. Petkevičienė tikino negalinti paaiškinti.

„Ne, tikrai nežinomos ir tikrai nesuprantamos (aplinkybės – ELTA), nes iki šiol tokių dalykų nėra buvę. Tiesiog patikrinome dokumentų valdymo sistemoje ir visą informaciją, kokia būdavo anksčiau, kaip VRK užklausdavo, kada gaudavo atsakymus. Tokių dalykų tikrai niekad nėra buvę“, – nurodė ji.

ELTA primena, kad rinkimų kodeksas numato, jog kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB.

Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.

Praėjusią savaitę VRK gavo informaciją iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) apie tris kandidatus, sąmoningai pateikusius melagingą informaciją savo anketose. Visgi, pora iš jų buvo neregistruoti rinkimams jau anksčiau – dėl kitų pareiškinių dokumentų spragų.

Augustė Lyberytė (ELTA)