Iš beveik 30 Klaipėdos mokyklų vaikai svaiginasi 27-iose: štai kas vyksta

Tendencija bauginanti – vis populiaresnis tampa kokainas, kanapės keliasi į elektronines cigaretes, o narkotikus vartoja vis jaunesni vaikai.

Klaipėdos sveikatos biuro darbuotoja rodo narkotikų testą. Būtent tokiais specialistai patikrinę 28 uostamiesčio mokyklas, 27-iose aptiko narkotikų pėdsakų. Net progimnazijose, kuriose mokosi vaikai iki 8 klasės. Anksčiau tikrintojai narkotikų nerasdavo.

„Nuo palangių, tualetus tyrėm. Ėmė tas vietas, kuriose dažniausiai mokiniai buriuojasi. Tai poilsio erdvės, kabinetai, tualetai“, – teigia Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro atstovė Rasa Baliutavičiūtė.

Juostelės teste rodo, kokių narkotinių medžiagų aptikta. Dažniausiai išryškėja kokaino pėdsakas. Būtent tai labiausiai specialistus ir šokiruoja.

„Pagrindinė rasta narkotinė medžiaga mokyklose buvo kokainas. Anksčiau, porą metų atgal, toks pat testavimas buvo vykdytas mokyklose ir pagrindinė rasta medžiaga buvo kanapės. Šiais metais kanapes radome tik vienoje ugdymo įstaigoje, tai šiokia tokia nuostaba buvo kodėl taip“, – kalba R. Baliutavičiūtė.

Tačiau tai nereiškia, kad kanapės, ar žargoniškai „žolė“, iš mokyklų išnyko.

„Tikslios priežasties negalime pasakyti, bet manome, kad prielaida yra tokia, kad tiesiog mokiniai suskystintas kanapes pila į elektronines cigaretes ir šitie testai galbūt neatranda“, – sako R. Baliutavičiūtė.

O mokinių tokios išvados nė kiek nestebina. Klaipėdoje sutikti moksleiviai atvirai pasakoja, kad narkotikai mokyklose labai dažnas reiškinys. O „žolės“ tikrintojai nerado, nes ji iš tiesų yra naudojama rūkymo skysčiui paįvairinti:

„Pas mus tikrai yra buvę tokių atvejų mokykloje. – O kas yra buvę? – Yra narkotikų radę ir ten rūko. Visokių tokių dalykų nelegalių. Deda į visokius ten rūkalus, į tuos skysčius. Va, tokie dalykai.“

„Gali būti, visko čia gali būti. Nes visokių yra žmonių. – O ką žinot? – Nebūna visokių tų žmonių, narkomanų ar kurie šiaip mėgsta kartais.“

„Girdėjau yra elektroninės cigaretės su „žole“ ar kažkuo. Girdėjau vienas pas mus klasiokas yra prie to, tai jo.“

„Tiesiog mokyklose, tualetuose. Ten visada per pamokas išeidinėja vaikai. Kiek žinau, tai ten dažniausiai tokius rūkalus ar kažką tokio.“

Su jaunimu dirbantys specialistai tikina, kad didelė problema yra ta, kad įstatymai neleidžia tikrinti vaikų ar jų daiktų. Pedagogams yra draudžiama tai daryti, tad be diskusijų ir grasinimo pirštu mokytojai nieko daugiau negali padaryti.

„Galima paimti ir kuprines tikrinti ar panašiai. Tai čia irgi esam įsprausti į tuos įstatymo rėmus“, – aiškina jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Laurynas Gečius.

Pasirodo įstatymai yra tokie griežti, kad asmens duomenų apsaugos reglamentas net mokyklų vadovams neleidžia sužinoti, kuo kaltinimas vienas ar kitas jų mokinys. Net kokiose mokyklose testai parodė narkotines medžiagas viešai skelbti negalima.

„Dabar, žinote, kad asmens duomenų apsauga yra labai. Ir specialistai ar policijos pareigūnai mums jokios informacijos apie tai neteikia. Mes praktiškai negaunam jokios, išskyrus vienintelės, kurią atlieka mokykla, tai yra švietimo funkcija. Ir prevencijos funkcija“, – kalba Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdoje atstovė Daiva Marozienė.

Tokie kasmet mokyklose atliekamų testų rezultatai neparodo kiek vaikų ar kaip dažnai vartoja narkotikus, tačiau atskleidžia tendenciją, kuo nepilnamečiai svaiginasi. Su visomis mokyklomis tyrėjai prieš ateidami susitaria. Tačiau kelios Klaipėdos ugdymo įstaigos specialistų neįsileido.