Inovatyviausia metų mokytoja: „Man svarbiausia žibančios mokinių akys“

Ką jums reiškia inovatyvumas?

Tai nėra vien technologijos. Inovatyvumas yra kažkokių naujų dalykų ieškojimas. Tai senų idėjų prikėlimas nauju požiūriu, nauju kampu, šiuolaikinių technologijų, kuriomis labai domisi vaikai, įtraukimas, veiklos, kurios yra būdingos šiam laikmečiui, o ne tai, kas buvo anksčiau ar kas bus ateityje, o būtent tai, kuo gyvename dabar.

Inovatyvumas susijęs ne tik su technologijomis, bet ir su mąstymu?

Man technologijos yra labai svarbu, jos išsprendžia daug probleminių dalykų, tad jos tikrai labai svarbios, bet inovatyvumas nėra vien tik technologijos. Tai yra įrankis, padedantis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pasiekti išsikeltus rezultatus.

Inovatyvumas yra plati sąvoka, į kurią įeina viskas: smalsumas, technologijos, šiuolaikinės idėjos, metodai, priemonės, tai, kas yra svarbu pamokoje.

Ką jums reiškia šis apdovanojimas?

Dabar turbūt esu susimąsčiusi, tačiau, be abejo, džiaugiuosi, kad mane pastebėjo iš didelio būrio mokytojų, kurie taip pat dirba tą patį darbą. Mes visi esame verti to apdovanojimo.

Ką man tai duoda? Turbūt įsivertinimą pačiai sau, kad einu teisinga linkme. Smagu, kad pastebėti mano darbai, idėjos, kūryba, taikomi metodai.

Tai nėra mano vienos laimėjimas, tai yra mano bendruomenės laimėjimas, nes aš viena be savo bendruomenės, be savo mokyklos būčiau kaip ir niekas.

Be savo mokinių - taip pat, jie labai didele dalimi yra prisidėję prie šito laimėjimo.

Būtent dėl jų vienokių ar kitokių reakcijų aš ieškau išeičių, būdų, kaip vieną ar kitą dalyką pateikti kitaip, kad jiems kiltų didesnė motyvacija mokytis ir norėti dalyvauti pamokose ne tik kaip pasyviam klausytojui, bet kaip aktyviam, pačiam už savo mokymąsi atsakingam mokiniui. Pamokoje dirba jie, ne aš. Aš dirbu prieš pamoką.

Į šį laimėjimą susideda daug dalykų. Vadovų darbas taip pat labai svarbus. Mūsų progimnazijos administracijos reiklumas, išstūmimas iš komforto zonos duoda spyrį ieškoti išeičių ir tobulėti. Būnant komforto zonoje apsnūsti yra labai lengva, tačiau kai tu gauni vienokias ar kitokias užduotis ir, svarbiausia, gauni paruoštą dirvą augti ir auginti tuos daigelius, tai yra labai svarbu.

Tai yra mano bendruomenės laimėjimas.

Jūsų motyvacija yra mokiniai ir jų noras tobulėti?

Taip. Taip pat ir mano pačios smalsumas veda į priekį. Visada pirmiausia viską perleidžiu per save. Pavyzdžiui, mokytis užsienio kalbos gramatikos yra nuobodu, sunku, tad visada pagalvoju, kaip aš pati norėčiau jos mokytis. Man pačiai iš lapo skaityti daug ir nuobodžiai yra sudėtinga, todėl ieškau naujovių. Atsižvelgiu į visų mokymosi poreikius ir tikslus. Nereikia vaiko klausti, kaip jis vertina pamoką. Tai išduoda jo veiksmai, elgesys. Kai mokinių akys žiba, kai jie klausia, domisi, man tas yra svarbiausia.

Kaip atrodo jūsų pamokos? Kuo jos išsiskiria?

Į pamokas žvelgiu plačiau, ne kaip į vienetą, o į ciklą. Įtraukiame patirtis ir patyriminį ugdymą, tai darome pagal situaciją.

Kuo tos pamokos išskirtinės? Tai nėra vien technologijų naudojimas. Kaip dažniausiai žiūrima į užsienio kalbą? Tai yra teksto vertimai, užduočių atlikimai. Mane tas ir motyvuoja, kad parodyčiau, jog kalbos mokymasis nėra vien tik dialogų kūrimas, gramatikos mokymasis ar vertimas. Galima įtraukti viską, pavyzdžiui, STEAM veiklas. Mes auginame augalus, diegiame elektros tinklus, kuriame šviečiančius paveikslėlius. Keliame probleminius klausimus, pavyzdžiui, kuo panašus medus ir gintaras, ką jie turi bendro.

Kai tokius „cinkelius“ vaikams atneši, ypač paaugliams, pamatai tai, ką jie nori patikrinti, ir jie pradeda smalsauti, nori įrodyti, kad mokytoja nesąmonę pasakė.

Pavyzdžiui, pirštinės. Visi jas žiemą nešiojame, bet ar jos šildo mūsų rankas? Iš kur ta šiluma atsiranda? Tokiais paprastais dalykais, mūsų išgyvenimais aš sudominu mokinius ir mes tada įtraukiame dalykus, kuriuos turime išmokti pagal programą, visą turinį.

Tuomet ir įsijungia visi dalykai, įtraukiamos technologijos, viešasis kalbėjimas, atsiranda debatai.

Mes kuriame verslus. Tam išnaudojame miesto gatves. Pavyzdžiui, keliame klausimą, ko trūksta mūsų Teatro aikštėje ar Puodžių gatvėje, kokį verslą galėtume pasiūlyti. Kuriame verslo planus, apibendriname, pristatome.

Taip pat mokomės reklamuoti daiktus. Pavyzdžiui, prašau moksleivių pareklamuoti daiktus, kurie yra visiškai niekam nereikalingi... Vaikai yra beprotiškai kūrybingi.

Jie patys pasiūlo tas idėjas, minčių lietus kasdien tiesiog veržiasi. Aš panaudoju tai, apie ką jie kalba, ir paskui pritaikau jų mokymosi procese. Ir visi šie dalykai vyksta anglų kalba.

Tam, kad sudomintų šiuolaikinius vaikus, mokytojas privalo kitaip pažiūrėti į mokymosi procesą?

Mūsų vaikų kartos kas kelerius metus labai skiriasi. Jeigu aš dirbsiu per pamoką taip, kaip pradėjau prieš 20 metų, mes nesusikalbėsime. Tai būtų skirtingi pasauliai. Taip pat bus, jeigu aš ateisiu su idėjomis, kurios nėra svarbios dabartiniams vaikams, nes jiems yra labai svarbu suprasti, ko, kaip ir kodėl jie mokosi. Jeigu jie nemato ryšio su jų gyvenimu, tai koks tikslas jiems tada mokytis?

Visada yra atsižvelgiama į vaikų patirtį ir tai, kas jiems yra įdomu.

Kai, tarkime, turime įtvirtinti žodyną, neprašau vaikų, kad jie man pasakytų, koks yra jų svajonių namas, o prašau pagalvoti, kaip jie atstatytų visiškai sunaikintą namą, pažvelgtų į aplinką plačiau. Pavyzdžiui, kas tą namą galėtų įsigyti, kokia šeima galėtų jame gyventi, kam jis galėtų būti parduotas.

Kai viskas yra labai susiję su gyvenimu, jie pamato prasmę.

Man yra pats didžiausias iššūkis pakilti į vaikų lygį. Aš visada labai stengiuosi juos pasivyti ir eiti su jais kartu. Jeigu aš kalbėsiu tik sau suprantama kalba, aš jų nepasieksiu. Netgi kalba, posakiai ar žargonas turi būti suprantami, jie turi būti mūsų. Pamoka yra intymus reikalas tarp mokytojo ir mokinių. Ir jeigu mes kūno kalba, žodžiais nesusikalbame, mokymosi procesui tai nėra tinkama aplinka. Turi būti aiškūs uždaviniai, ką mes turime pasiekti.

Kiekvieną galima išjudinti, tik reikia rasti tam tinkamų įrankių. Prieš pamoką aš labai daug ruošiuosi, ieškau idėjų, o pamokoje jau dirba mokiniai, nes „užsikabina“ kiekvienas. Numeti vieną probleminį klausimą ir jie jau nori įrodyti savo mintis. Prašai palyginti auksinę žuvelę su „Adidas“ sportbačiais. Jie iškart pradeda diskusiją, kaip galima lyginti gyvą su negyvu, „užsikabina“ ir nori įrodyti savo tiesas. Probleminiai dalykai, kurie juos „užkabina“ ir priverčia įsitraukti, yra tai, kas padeda mums rasti bendrą kalbą.

Šiuolaikiniams mokiniams svarbiausia suprasti, kodėl jie apskritai kažko mokosi?

Taip, nes jie mokosi per savo patirtį ir sieja viską su savo gyvenimu. Jeigu pateiksi jiems kažką, ko jiems nereikia dabar ar nereikės ateityje, jie to nenorės. Tad jiems sakau: jūs dabar investuojate į savo žinių banką, kurias vėliau panaudosite.

Sakoma, jog užsienio kalbą visi moka, nes keliauja po užsienį. Taip, jūs mokate šnekamąją užsienio kalbą, galite susikalbėti, bet kai būsite vadovais, kursite įmones, jūs privalėsite kurti ir rašyti verslo planus, laiškus naudodami formaliąją kalbą.

Be kalbos niekaip, pasaulis yra globalus ir atviras, anglų kalba jame ypač svarbi.

Ar šiuolaikiniai mokiniai pralenkia mokytojus technologijų klausimu?

Kad pavyčiau šiuolaikinių vaikų lygį technologijų srityje aš baigiau informacinių technologijų magistro studijas Kauno technologijos universitete. Kol kas technologijų išmanymo lygmeniu vaikai dar man neprilygsta. Daugelis nustemba, kai pasakau, kad vaikų žinios naudojant technologijas yra labai prastos, nes jų pagrindinis naudojimas yra socialiniai tinklai. Tačiau kai reikia sukurti reklamos vaizdo įrašą ar plakatą naudojant technologijas, tada pasirodo tikrosios žinios ir gebėjimai.

Visgi aš taip parenku veiklas, kad jiems būtų kuo paprasčiau ir lengviau. Dirbu su penktokais - aštuntokais. Pavyzdžiui, pamokos laiko negaištame tikrindami tarimą, tą mokinių prašau padaryti namie. Jie savo skaitomus žodžius įrašo ir įkelia į mūsų naudojamas skaitmenines mokymosi platformas. Viskas taip sugeneruota, kad jiems reikėtų paspausti vos du mygtukus. Technologijas visada pateikiu taip, kad jiems viskas būtų paprasta naudoti, taip pat kuo įvairesnių. Ir kai mokiniai dalyvauja konferencijose, jie patys stebisi, kiek yra pažengę technologijų srityje.

Ko palinkėtumėte sau ateityje kaip pedagogei?

Išlikti smalsiai, neperdegti, neprarasti ūpo. Tai yra mano nuo pat vaikystės mylimas darbas, kurio aš siekiau ir turėjau pasistengti, kad tai įgyvendinčiau. Tad sau linkiu, kad išliktų tas noras eiti į priekį ir tas smalsumas. Smalsumas reikalingas tam, kad pamokos būtų kitokios nei buvo anksčiau.

Ko palinkėtumėte jaunam pedagogui, kad po truputį keistųsi mūsų švietimo sistema?

Pirmiausia nekelti didelių ambicijų kitam žmogui, pavyzdžiui, bendruomenei ar mokiniams. Pirmiausia susipažinti su ta aplinka, į kurią tu ateini, pažinti tradicijas.

Ir svarbiausia - nepamesti savęs ir įgyvendinti tai, ką esi numatęs. Tačiau labai svarbu yra atsižvelgti į tai, su kuo tu susitinki, nes kiekvienas mokinys yra skirtingas, tad reikia girdėti ir matyti kiekvieną ir, žinoma, patį save.