Parlamentas šią savaitę po svarstymo 94 balsais už, prieš buvus keturiems parlamentarams ir 14 susilaikius pritarė tokiems Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimams. Dar liko vienas balsavimas dėl jų priėmimo.
Jei jos bus priimtos, viešaisiais asmenimis būtų laikomi ir visuomenėje žinomi žmonės, populiarūs socialinių tinklų veikėjai arba tinklaraštininkai, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais arba už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Išplėsti apibrėžimą nutarta kilus rezonansui po teismo sprendimo dėl naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus.
Prie viešųjų asmenų taip pat būtų priskiriami valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai, juridinių asmenų, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose arba yra subrangovai, valdymo organų nariai ir akcininkai, jei jų valdoma turto dalis suteikia ne mažiau kaip ketvirtadalį balsų dalyvių susirinkime.
Konservatorius Andrius Vyšniauskas diskusijoje Seime teigė, kad pataisos leis žiniasklaidai aiškiai ir be jokių išvedžiojimų ar interpretacijų matyti, ką veikia asmenys, kurie naudoja valstybės viešuosius pinigus.
„Priminsiu, kad ši iniciatyva kilo po rezonansinių įvykių Klaipėdoje ir kitose savivaldybėse. Šitas įstatymas iš esmės leidžia nebeturėti tokių rezonansinių problemų. Šiandien palaikydami mes turime pripažinti, kad niekas negali dengtis kažkokiu neviešojo asmens statusu, jeigu tas asmuo naudoja valstybės resursus“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.
Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė tuo tarpu teigė, kad viešojo asmens sąvoka būtų apibrėžiama per plačiai ir populiarūs socialinių tinklų veikėjai neturėtų į jį pakliūti.
„Dabar taip išeina, kad pagal šitą įstatymą visuomenėje žinomi asmenys, tai yra liaudiškai vadinami „influenceriai“, taps viešaisiais asmenimis. Ar tikrai valstybei yra būtina žinoti ir ar tikrai mes kuriame tinkamus įstatymus tai teisei sukurti?
Mes pasisakome už viešojo administravimo subjektų, valstybės institucijų visišką skaidrumą ir viešumą, su tuo susijusių asmenų, bet manome, kad į tam tikrų privačių asmenų asmeninį gyvenimą šitaip kištis, kaip yra siūloma šiuo įstatymu, tikrai negalima“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Viešaisiais asmenimis taip pat būtų laikomi valstybės politikai, teisėjai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys, valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, jeigu jų priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei.
Rašyti komentarą