Į Lietuvą jau sugrįžta pirmieji gandrai

Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas teigė, kad pats sugrįžusio gandro dar nematė. Ir kiti ornitologai nesigyrė jau pamatę gandrą.

„Tačiau visko gali būti. Gali būti, kad pavieniai gandrai jau sugrįžo. Tačiau juk ne visi ir išskrido. Vienas kitas gandras, koks silpnesnis, paliegęs, negebėjo išskristi. Peržiemojo čia. Tad, kai žmonės fiksuoja šiuos gandrus – dar nereiškia, kad pasirodė migravę paukščiai“, – aiškino ornitologas.

Ventės rago darbuotojai stebi aštuonis gandrus, kuriems žiedavimo metu buvo įtaisyti siųstuvai. Matoma, kad visi jie jau paliko vietoves, kur žiemojo. Septyni jų fiksuoti ties Egiptu. Vienas jau pasiekęs Ukrainą.

„Tad viskas yra normalu. Gandrai turi vidinius laikrodukus dėl migracijos ir jaučia, kada pradėti kelionę. Jei pakeliui kur prastesnis oras pasitaiko – jie gali tiesiog palūkėti kelias dienas. O tada vėl tęsti kelionę“, – pasakojo V.Eigirdas.

Per dieną gandras gali nuskristi kelis šimtus kilometrų. Ornitologai yra fiksavę ir atvejų, kai geresniu oru gandras įveikė per parą ir 800 km atstumą.

Pirmiausiai paprastai gandrai pasirodo Vakarų Lietuvoje. Čia šiemet ir pavasario ženklai pradėjo ryškėti kur kas anksčiau pajūryje, nei rytų Lietuvoje, kur vandens telkiniai dar sekmadienį buvo padengti ledu, pamiškėse matyti sniego.

„Nereikia išgyventi, kad sugrįžę jie neras maisto. Jei sniego nėra – ras ir sliekų, ir varlių, ir vabaliukų. Tikrai nereikia jų maitinti. Nepražus jie. O jei ir pasnigtų sulįstų į sąvartynus, kas šiaip nėra gerai. Vienais metais taip buvo, kad pavasarį dar ir pasnigo. Tada gandrai sulėkė į sąvartynus. Bet čia pavojus dėl visokių virvučių, plastiko“, – vardijo V.Eigirdas.

Ventėje dirbantis ornitologas neslėpė, kad ir pats kiekvieną pavasarį laukia, kada ir kur pamatys pirmąjį gandrą. „Labai smagu. Juk tai nacionalinis Lietuvos paukštis. Lietuva yra tankiausiai gandrais apgyvendinta šalis pasaulyje. Tai ir gero ūkininkavimo identifikavimo ženklas“, – aiškino specialistas.

Prieš dešimtmetį skaičiuota, kad Lietuvoje gali būti apie 20 tūkst. porų gandrų. Manoma, kad šis skaičius nelabai ir pakitęs. Daugiausiai gandrų galima pamatyti pamaryje.

V.Eigirdas juokaudamas pasakojo, kad kartais šį paukštį dar lydi įvairūs mitai. Pasigirsta pasipiktinimų, kad jie gali išgaudyti visus kiškius. Tačiau ornitologas ramina – kiškis gali būti visaėdžio gandro laimikiu, tačiau retais atvejais. Taigi kiškių populiacijai grėsmės tikrai nėra.

„Esame girdėję ir susirūpinimų, kad reikia ką nors daryti – gandrams per šalta, kad jų kojos ir snapai nuo šalčio paraudonavo“, – juokėsi pašnekovas.

O pats jis prisiminė, kad vaikystėje laukdavo pavasario ir to, kur išvys pirmąjį gandrą. Mokiniai tada tikėjo, kad jei išvys tupintį gandrą – į kitą klasę jų nekels. Jei gandras skrendantis – rudenį bus perkeltas į aukštesnę klasę.

Dabar dar gajus prietaras, kad išvydus pirmąjį gandrą lizde – metai bus sėslūs. O jei gandras skrendantis – laukia daug kelionių.