Į laisvę anksčiau laiko ištrūkęs medikės žudikas šiurpina aukos tėvus – buvo priversti išsikraustyti kitur

Pataisos namų duris uždaręs vyras netrukus pareiškė esąs nekaltas, todėl nemokės priteistos turtinės bei neturtinės žalos kauniečiams, netekusiems dukters.

Tokio įžūlumo priblokšti ir dėl savo saugumo įsibaiminę D.Juškevičiūtės tėvai buvo priversti išsikelti į kitą būstą.

– Ką išgyvenote sužinojusi, kad jūsų dukters žudikas – jau laisvėje? – „Lietuvos rytas“ paklausė vienintelės dukters netekusios kaunietės Jolantos Juškevičienės.

– Visą šią vasarą jaučiau kažkokį labai didelį nepaaiškinamą nerimą. Draugai vis kvietė atvažiuoti pailsėti į pajūrį, bet kažkodėl taip ir nenuvažiavau.

O kai paskambino iš Klaipėdos apygardos teismo ir pasakė, jog yra gautas mano dukters žudiko V.Alboko prašymas panaikinti nuosavybės teisių apribojimus į sąskaitas banke, o mes turime pateikti atsiliepimą, sužinojau, kad jis jau laisvas.

Mus su vyru ta žinia tiesiog pribloškė. Kai V.Albokui buvo paskelbtas nuosprendis, kažkas teisme, atrodo, posėdžių sekretorė, sakė, kad apie jo paleidimą iš kalinimo įstaigos mums bus pranešta.

Bet pasakė ir pamiršo. Tuomet ir supratau, kodėl man jau kelis mėnesius buvo taip neramu.

– O kaip sužinojote, kad V.Albokas nepripažįsta kaltės ir neketina atlyginti jums priteistos žalos?

– Klaipėdos apygardos teismas jo prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo atmetė įvertinęs tai, kad jis mums nesumokėjo nė cento neturtinės žalos.

O tuomet jis kreipėsi į Apeliacinį teismą. Turime V.Alboko ranka rašytą skundą šiam teismui, kuriame jis aiškina, kad yra nekaltas ir kad tokios pozicijos laikėsi nuo pat pradžių, o per tą laiką niekas nepasikeitė.

Kadangi esą yra nekaltas, ir priteistą civilinį ieškinį atsisako mokėti. Mums toks pareiškimas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

V.Albokas pareiškė esą nekaltas, todėl atsisako mokėti priteistus pinigus. B.Beinoravičiaus nuotr.

– Ar jūs kreipėtės dėl žalos atlyginimo?

– Mes niekur nesikreipėme, nes nežinojome, kad dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos reikia rašyti raštus antstoliams. Manėme, kad tai savaime suprantama, kad viską sutvarko valstybinės institucijos.

Juo labiau kad menką dalį priteistos neturtinės žalos – apie 6 tūkst. eurų – mums atlygino iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo.

Lygtinio paleidimo komisija teigė, kad V.Albokas mokėjo civilinį ieškinį, jei pinigų pritrūkdavo, paremdavo artimieji.

Galbūt komisija turėjo galvoje, kad jis atlygina tą sumą, kurią mums sumokėjo valstybė.

Jei V.Albokas kažkiek mokėjo valstybei, tai kertasi su jo pareiškimu teismui, kad yra nekaltas ir civilinio ieškinio nemokės.

Jei mokėjo, vadinasi, tuomet pripažino kaltę, o ištrūkęs į laisvę ėmė kalbėti kitaip. Tai kada jis meluoja? Ar nuteistas už nužudymą, tačiau teismo nuosprendžio nepripažįstantis žmogus gali būti pirma laiko išleidžiamas į laisvę?

Lygtinio paleidimo komisija išvardijo, kiek kartų jis buvo skatintas, kaip elgėsi.

Bet jis juk prieš paskelbiant nuosprendžio buvo pasislėpęs, slapstėsi ilgai, dėl nieko nesigailėjo. Nelabai suprantu tokių teismų sprendimų.

Kitais atvejais daug lengvesnius nusikaltimus padarę žmonės negauna jokių nuolaidų, o tokiam žiauriam žmogžudžiui taikomos visos lengvinančios aplinkybės.

– Kokią neturtinę ir turtinę žalą iš V.Alboko jums priteisė teismas?

– Iš viso daugiau kaip 60 tūkst. eurų.

– Kaip jūs dabar jaučiatės?

– Negalime jaustis saugiai. V.Albokas kadaise lankėsi mūsų bute Kaune. Man jau tuo metu atrodė, kad jis yra neprognozuojamas.

Normalūs žmonės tokių kraupių dalykų nedaro, todėl mes dabar gyvename kitur.

Jis moka manipuliuoti kitais žmonėmis, todėl ir mano dukterį laikinai buvo užvaldęs. Dabar jau turi kitą draugę, kuri jį lankė pataisos namuose. Nesuprantu, kaip ji nebijo.

Tikriausiai jis sugebėjo įtikinti, kad yra nekaltas, apkalbėtas, bet apkalbėtų už grotų nesodina.

Kartais pagalvoju: jei jis jaučiasi nekaltas, vadinasi, kalti mes su vyru, teismuose reikalavę kuo griežtesnės bausmės. Tas pyktis gali atsisukti prieš mus, tai ar galime jaustis saugūs?

– Ar tą nesaugumo jausmą jautėte nuo pat pažinties su V.Alboku pradžios?

– Taip, ir dukterį įkalbinėjau kuo greičiau baigti tuos santykius.

– Ar tikėdamasis švelnesnės bausmės V.Albokas teisme jums bent pareiškė užuojautą?

– Ne, niekada, neišgirdome nei užuojautos, nei atsiprašymo.

Pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą jis jautėsi tarsi erelis – tikriausiai tikėjosi išsisukti, o paskui, kai išvadas pateikė ekspertai, susigūžė.

– Ar laikas jus bent kiek gydo?

– Laikas manęs tikrai negydo, priešingai, abu su vyru praradome sveikatą. Viskas, kas nutiko beveik prieš vienuolika metų, iki šiol gyva ir labai aštru.

Man per tą laiką buvo atlikta širdies operacija, turiu neįgalumą, saujomis geriu įvairius vaistus, tarp jų ir raminamuosius.

Mūsų su vyru gyvenimas visiškai sugriautas, aš net puodelio nenulaikau rankose – išsilieja kava ar arbata.

V.Albokas pareiškė esą nekaltas, todėl atsisako mokėti priteistus pinigus. A.Pilaitienės nuotr.

Ta tragedija mane, sveiką žmogų, pavertė neįgalia.

Mano duktė buvo nuostabus žmogus, mūsų ryšys buvo be galo artimas.

Dainos kambaryje iki šiol nieko nepakeitėme, net nepalietėme, spintoje tebekabo jos drabužiai.

Visa laimė, kad turime nuošalią vietą gyventi.

Kartais atrodo, kad mūsų valstybė rūpinasi tik kaltinamaisiais ir nuteistaisiais, o ne nukentėjusiaisiais.

Nuo teisėsaugos slapstėsi devynis mėnesius

25 metų D.Juškevičiūtė buvo nužudyta 2010 metų sausio 22-ąją Klaipėdoje.

Pasmaugtos dukters kūną nuomojamame bute aptiko jos aplankyti atvažiavusi motina. Pažadėjusi ją pasitikti autobusų stotyje mergina taip ir nepasirodė.

V.Albokas su D.Juškevičiūte susipažino 2009 metų rugpjūtį, kai mergina atvyko į internatūrą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Gruodį pora dvi savaites gyveno V.Alboko bute Gargžduose.

Vieną dieną Daina nieko nepasakiusi išėjo.

Vyras visokiais būdais bandė mylimąją susigrąžinti, išsiaiškinti, kas atsitiko: siuntė telefonu žinutes, ateidavo į ligoninę, skambindavo, atsiprašinėjo. Bet mergina į kalbas nesileido, o motinai ir draugėms ne kartą prasitarė, kad jo bijo.

V.Albokas teisme tikino esąs nekaltas, kaltino visus kitus, kurie neva falsifikavo įkalčius, iškraipė pasakojimus ir melavo, o teismus koneveikė, kad jie pažeidė nešališkumo principus.

Jis taip pat tikino, kad tą dieną sėdėjo namuose prie kompiuterio, paskui su nauja drauge vaikštinėjo prie jūros ir net nežinojo, kur Daina nuomojosi butą.

Bebaigiant nagrinėti bylą V.Albokas dingo. Gargždiškiui pavyko slapstytis beveik devynis mėnesius.

Jis buvo sulaikytas 2014 metų sausio 1-ąją Šventojoje. Subendrinus bausmes jam skirtas 11 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas.

Vartai į laisvę V.Albokui atsivėrė šiemet birželį – jam taikoma intensyvi priežiūra. Dar neatliktos bausmės laikas – daugiau kaip treji metai.

Bausmė turėjo baigtis 2024-ųjų spalio 7 dieną.