Į Baltarusiją – ne tik rūkalų, degalų ar maisto: tūkstančiai lietuvių kasdien traukia apsipirkti pigiau

Nors už sienos daug kas pigiau, menka paslaptis, kad gyventojai už sienos daugiausiai perka daug pigesnes cigaretes, alkoholį, bando jų įsivežti daugiau nei leidžiama.

Žmonių negąsdina net ir 800 eurų baudos už kontrabandą. Tuo metu Lietuvoje gyvenantys baltarusiai sutinka, kad Lietuvoje brangiau nei Baltarusijoje.

Neįtikėtinos kainos parduotuvėse

Programuotojas Igoris, anksčiau gyvenęs Minske, portalui tv3.lt pasakojo, kad Lietuvoje gyvena jau beveik 4 mėnesius. 

„Prasidėjus karui, su įmone, kurioje dirbau Minske, niekas nenorėjo turėti jokių reikalų. Aiškinome klientams, kad nepalaikome karo, tačiau su mumis niekas nebenorėjo dirbti. Tad mums teko išsikelti. Didžioji dalis darbuotojų atvyko gyventi ir dirbti į Vilnių“, – pasakojo vyras. 

Jis tikino, kad Vilniuje jam gyventi patinka, tik atkreipė dėmesį, kad čia viskas brangiau nei Minske. 

„Čia už viską tenka mokėti daugiau nuo maisto produktų iki nuomos. Baltarusijoje pigesnis kuras, litras dyzelino ar benzino nekainuoja nė euro. Maistas Baltarusijoje taip pat pigesnis.

Pavyzdžiui, kilogramas pomidorų kainuoja 1,37 euro, kilogramas lašišos – 2,20 euro, kilogramas fermentinio sūrio – 3,85 euro, kilogramas dešrelių apie 1,65 euro, 10 kiaušinių apie 0,65 euro, sviesto pakelis apie 0,80 euro, kilogramas miltų – 0,41 euro, kilogramas druskos – 0,14 euro“, – vardijo vyras.

Už 1 eurą galima nusipirkti 3,60 Baltarusijos rublio.

Kad kaimynystėje daug kas yra pigiau, galima įsitikinti ir panaršius Baltarusiškų parduotuvių interneto svetaines.

Jis pasakojo, kad labai sunkiai gavo vizą gyventi Lietuvoje, tad iš pradžių bijojo grįžti į Baltarusiją. 

„Labai norėjau aplankyti šeimą, tačiau tiesiog buvo baisu, kad kirtus sieną, manęs į Lietuvą atgal jau nebeišleis. Tad porą mėnesių niekur nevykau. Vėliau teko susitvarkyti tam tikrus dokumentus, dėl to reikėjo grįžti į Minską. 

Kaip tik buvo įvestas bevizis režimas lietuviams, tad pasienyje pastebėjau eiles. Labai daug lietuvių vyksta apsipirkti į Baltarusiją“, – pasakojo Igoris.

Per dieną sieną kerta 1,5 tūkst. lietuvių 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis pripažino, kad Baltarusijai įvedus bevizį režimą padaugėjo gyventojų vykstančių į šią šalį iš Lietuvos.

„Per dieną apie 1,5 tūkst. lietuvių kerta sieną su Baltarusija. Savaitgaliais srautai šiek tiek didesni. Tačiau atskirai neskaičiuojame, kiek žmonių vyksta naudodamiesi beviziu režimu, ir kiek jų turi Baltarusijos vizas. Vis tik stebime, kad daugiausiai žmonės vyksta į Baltarusiją lengvaisiais automobiliais vienai dienai naudodamiesi beviziu režimu. 

Pasieniečiai kalbasi su žmonėmis, klausia, koks jų kelionės tikslas. Dažnas atsako, kad vyksta aplankyti giminių ar tvarkyti kapinių. Daugiausia į Baltarusiją vyksta pasienio gyventojai, labai retai ten vyksta žmonės iš šalies gilumos“, – pasakojo specialistas. 

Anot jo, iš Baltarusijos dažnai žmonės parsiveža pigesnių degalų, leistiną normą – 2 pakelius cigarečių ir litrą alkoholio. 

„Dar žmonės perka ir vežasi vaistus, papildus. Ne paslaptis, kad tokių vienadienių kelionių tikslas – apsipirkimas. 

Žmonės vyksta turėdami visus reikiamus dokumentus, jie būna pasirūpinę ir draudimu. Įspėjame apie grėsmes, tačiau atkalbinėti nuo kelionės nebėra prasmės, nes žmonės jau būna apsisprendę vykti“, – pastebėjo specialistas.

Vežantiems kontrabandą nebaisios ir 800 eurų baudos 

G. Mišučio teigimu, žmonėms kyla pagundų atsivežti daugiau, nei yra leidžiama cigarečių ar alkoholio. 

„Gyventojai bando prikaišioti cigarečių pakelių į bagažą ar kokias nors slėptuves. Kiekiai nėra dideli, tačiau žmonės bando pasinaudoti galimybe daugiau atsivežti rūkalų. Smulkios kontrabandos atvejų pasitaiko. 

Tačiau taip elgdamiesi žmonės tik prisidaro bėdų, jiems taikoma administracinė atsakomybė. Už smulkią kontrabandą gresia baudos nuo 160 eurų iki 860 eurų. Baudos jau nėra tokios mažos, tačiau žmonių jos neatgraso. 

Anot jo, Baltarusijai paskelbus apie bevizį režimą žmonės buvo įspėti apie grėsmes ir ten esantį demokratijos supratimą. 

„Be to, mes, pasieniečiai, pernai jau patyrėme šio rėžimo veiksmus, kai ji organizavo neteisėtą migraciją į Lietuvą. Baltarusija siejama su Rusija, tad Lietuva, kaip Europos Sąjungos (ES) šalis įvardijama, kaip nedraugiška Rusija iir Baltarusijai. Yra grėsmė, kad į Baltarusiją vykstantys žmonės gali būti verbuojami. 

Tačiau į Baltarusiją vyksta suaugusieji žmonės, kurie matyt, supranta grėsmes ir prisiima atsakomybę“, – sakė specialistas. 

Ne ekonominis, bet moralinis klausimas 

Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad Baltarusijoje apsiperka cinišką požiūrį turintys gyventojai, kurie nemato nieko blogo remdami mums nedraugišką režimą. 

„Kelionės į Lenkiją daug paprastesnės ir saugesnės, tačiau jos Lietuvos ekonomikos nežudo. Tad ir labiau apribotos kelionės į režimo valdomą Baltarusiją nedaro didelės įtakos ekonomikai. 

Tačiau tie žmonės, kurie važiuoja apsipirkti į Baltarusiją, turėtų savęs paklausti, ar verta remti režimą, kuris yra nedraugiškas mūsų šaliai. Tai daugiau susiję su moralės klausimais, kai bandoma naudotis kainų skirtumu ir pirkti prekes nedraugiškoje šalyje“, – sakė ekonomistas. 

Anot jo, Baltarusijoje apsiperkantys žmonės nevažiuos ieškoti pigesnių prekių į Lenkiją. Į Baltarusiją jie važiuoja pigesnių akcizinių prekių – cigarečių, alkoholio, degalų.