Hobis, kuris leidžia pamatyti pasaulį kitu kampu

Turbūt kiekvienam iš mūsų naršant internete žadą atima vaizdai, kurie yra užfiksuoti iš paukščio skrydžio. Smagu pamatyti tai, ko paprastai negalime išvysti: iš viršaus nufilmuoti mūsų namų stogai, miškai, upės, jūra, naktinis miestas. Vienas iš žmonių, bandančių parodyti įprastas vietas kitu kampu, yra Mantas, šia veikla užsiimantis nuo 2020 metų vasaros.

Esate šiaulietis. Kaip gyvenimo keliai jus atvedė į Klaipėdą?

Pabaigiau mokslus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Medininkuose, ir buvau paskirtas dirbti Klaipėdoje. Iš pradžių ilgiau Klaipėdoje neplanavau pasilikti, tačiau po kurio laiko mane pradėjo labai dominti jūra, kroviniai, laivai ir tada įstojau į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Joje įgijau jūrų technologijų bakalaurą ir toliau sėkmingai pasilikau dirbti bei gyventi būtent Klaipėdoje. Kol kas tikrai neplanuoju palikti šio miesto.

Jūrų technologijos ir fotografija yra tikrai skirtingi dalykai. Kaip fotografijai atsirado laiko ir vietos jūsų gyvenime?

Tai mano hobis. Aš visada mėgstu užsiimti tais dalykais, kurie patraukia akį. Galiu teigti, kad fotografija į mano gyvenimą atėjo netikėtai. 2017 metais su žmona išvykome į kelionę, kurios metu, kaip ir visi, daug fotografavome. Bet aš norėjau, kad nuotraukos būtų geresnės kokybės, ir nusprendžiau nusipirkti fotoaparatą. Iš kitų žmonių pradėjau sulaukti teigiamų reakcijų, atsiliepimų apie savo nuotraukas. Visa tai paskatino šią veiklą toliau tobulinti. Žinoma, nuotraukos buvo mėgėjiško lygio, nes niekur fotografijos nesimokiau.

DARBAI. Dažniausiai Manto darbuose galima išvysti Klaipėdos kraštovaizdį, lenktyninių automobilių nuotraukas bei vaizdo įrašus. Manto LESANAVIČIAUS nuotr.

Ar buvo viena kažkokia tematika, ką fotografuodavote?

Ne. Fotografuodavau ir fotografuoju tai, kas man patinka. Niekada nebuvau prisirišęs prie kažkokios vienos tematikos. Yra tekę fotografuoti ir įvairias šventes, bet tai nėra tai, ką aš noriu daryti. Švenčių fotografavimas - labiau toks variantas, kai norisi įvairovės.

Kaip kilo idėja pradėti darbą su dronais?

Iš pradžių įsigijau tradicinį, įprastą GPS droną, kuris pats sklando ore, o praradus ryšį vėl grįžta į paleidimo poziciją. Su šiuo dronu aš toliau fotografavau ir labai džiaugiausi, kad tai galiu daryti iš paukščio skrydžio - nuotraukos atrodydavo įspūdingai.

Man labai gražu pamatyti objektus, vietoves iš tos vietos, iš kurios mes patys fiziškai niekaip negalime padaryti.

Dabar aš užsiimu veikla su visai kitokiais dronais. Tai yra lenktyniniai FPV dronai (FPV - „first person view“), kurie yra valdomi visiškai rankiniu būdu.

Jie automatiškai nesklando ore ir jeigu jie praranda ryšį su jį valdančiu asmeniu, atvirkščiai nei GPS dronai, jie negrįžta į reikiamą poziciją, o tiesiog nukrenta. Tačiau sykiu jie yra daug labiau manevringi ir gali įsibėgėti iki 160-190 km/h. Kadangi vaizdas matomas pro akinius realiu laiku valdant droną, atsiveria daug didesnės galimybės.

Ar kažkur mokėtės dirbti su dronais?

Aš manau, kad šiais laikais kiekvienam geriausia mokykla gali tapti du dalykai: internetas ir praktika. Iš tikrųjų viską galima rasti internete, tik reikia mokėti ieškoti. Tiek fotografavimo, tiek skraidyti su dronais mokiausi internete. Po to tą, ką išmokdavau, išbandydavau realybėje, o jei kas nepavykdavo, mokydavausi iš naujo.

2020 metų vasarą pradėjau skraidyti su lenktyniniais dronais, bet iki pat metų galo nieko kokybiško nenufilmavau, nes visas tas laikas buvo skirtas mokymuisi ir bandymams.

Jūsų vaizdo medžiagose galima pastebėti, kad dažnai filmuojate lenktyninius automobilius? Tai dar vienas slaptas hobis?

Kaip ir kiekvieną vyrą, mane tikrai traukia automobiliai. Taip pat turiu pažįstamų, kurie užsiima „driftinimu“, todėl mane tikrai dažnai supa temos apie mašinas ir lenktynes.

Filmuojant su dronu yra labai smagu gaudyti greitai judančius objektus. Tai sritis, kuri man labiausiai patinka dirbant su šiuo įrenginiu.

Ypač „drifte“ yra labai lengva nuspėti, kokį kitą manevrą darys automobilis. Tada susidaro labai gera proga priartėti prie lekiančios mašinos kelių centrimentų atstumu ir užfiksuoti labai gerus kadrus, vaizdo medžiagas.

Ar daug dronų sudaužėte, kol išmokote jais gerai naudotis?

Kol mokiausi juos valdyti, tai tikrai buvo visko. Realiai droną pakeldavau į orą ir kažkur atsitrenkdavau. O kadangi Lietuvoje FPV dronai dar nėra labai paplitę, tai detalių laukdavau iš Kinijos, Amerikos apie kokius 2 mėnesius, per kuriuos negalėdavau tobulėti. Po tų dviejų mėnesių, kai dronas sutvarkytas, vėl pakildavau į orą ir vėl tas pats...

Šis užburtas ratas pasibaigė tik pernai. Juokingesni nutikimai - kai autosporte esu su dronu palindęs po automobiliu, atsitrenkęs į galinį mašinos langą. Bet su savo įrenginiu žmonių niekada nesužalojau ir labai tuo džiaugiuosi.

Ar pats sugalvojate idėjas savo vaizdo medžiagoms?

Iš tikrųjų daug idėjų sugalvoju pats. Labai daug idėjų kyla iš minties, kad kaip būtų įdomu pamatyti, kaip iš viršaus atrodo tam tikras objektas, vietovė. Tada mintyse susidėlioju, iš kurio kampo, kaip gražiausiai turėtų atrodyti tas numatyto objekto apskridimas, ir bandau tai realizuoti. Jeigu manęs rezultatas netenkina, tada viską kartoju iš kito kampo. Žinoma, būna, kad gaunu užsakymų iš klientų, kurie nurodo tikslius reikalavimus. Tada aš įvertinu jų norus ir galimybes, o suradę bendrą kompromisą imamės darbo.

Ar matote perspektyvą dirbdamas su dronais?

Amerikoje po truputį FPV dronai žengia ir į didžiuosius ekranus, filmuojamos garsių filmų ištraukos, reklamos. Ten jie yra tikrai populiarūs. Lietuvoje dar veikla su šiais įrenginiais nėra populiari, bet jau po truputį matau, kad pradeda atsirasti dronų reikalingumas.

Juos vis dažniau pastebi nekilnojamojo turto įmonės. Pastebėjau, kad tiek man, tiek kolegoms padažnėjo užsakymų, kai reikia nufilmuoti įvairius pastatų projektus, praskristi pro parduodamų pastatų vidų. Tai reikalinga dėl geros reklamos. O populiariausia ir labiausiai žiūrima reklamos medžiaga yra vaizdo medžiaga, todėl manau, kad per artėjančius 5 metus Lietuvoje tikrai išaugs lenktyninių dronų skaičius.

Iš kokios sferos sulaukiate daugiausiai užsakymų?

Asmeniškai aš daugiausiai užsakymų sulaukiu iš nekilnojamojo turto sferos. Bet žinau tokių žmonių, kurie aktyviai visus metus filmuoja, pavyzdžiui, autosportą. Iš tikrųjų labai daug kas užsiima su dronais tokiose sferose, kuriose sunku nufilmuoti kokybišką vaizdo medžiagą su įprasta kamera. Daugiausia tai reikalinga autosporto srityje.

Dažnai filmuojate įrašus apleistose pastatuose, kuriuose labai daug manevruojate. Kaip išvengiate susidūrimų su sienomis?

Skraidymas apleistose vietose, landžiojimas pro įvairias kliūtis yra viena iš mano silpnybių. Žinoma, kad atsitrenkiu į tas sienas ir tai ženkliai pakelia hobio kainą, bet tai būna daug rečiau, negu buvo pirmais kartais. Manau, to priežastis - praktika.

Ar pastebėjote ryškesnį susidomėjimą jūsų darbais, kai pradėjote filmuoti objektus dronais? Galbūt pajautėte tam tikrus skirtumus?

Taip, žinoma, kad pastebėjau. Vienintelis skirtumas - tai, kad fotografijos sritis šiuo metu yra tikrai labai užkišta, o tai, ką dabar darau aš, yra nauja. Visoje Lietuvoje yra tik keli žmonės, kurie su FPV dronais atliktais darbais eina į viešumą. Tokiu būdu žmonėms yra daug įdomiau matyti, stebėti, sekti tai, kas mūsų akims yra nauja.

Tai Klaipėdoje mažai konkurencijos, susijusios su šiuo darbu?

Mažai. Mes, kurie tuo užsiimame, net nekonkuruojame. Mes darbais draugiškai pasidaliname, nes būna, kad vienam sukrenta daug darbų, o kitas neturi nieko. Tada ramia širdimi perleidžiame tą darbą kitam.

Kokie jūsų ateities planai, susiję su fotografija, filmavimais dronu?

Šiuo metu man tikrai labai patinka tai, ką darau, tad mano tikslas yra gerinti savo gebėjimus. Taip pat noriu žmonėms įrodyti, kad veikla su FPV dronais yra perspektyvi ir kad jie nebijotų ja užsiimti. Viena iš svajonių yra prisidėti prie kokio rimtesnio filmo filmavimo.