NEUŽSIGULĖJO. Pasak policininkų, vairuotojai noriai ėmė ultragarsinius švilpukus, tad jie išdalinti labai greitai. Klaipėdos apskrities VPK nuotr.

Gyvūnus vairuotojai baidys švilpukais

Kartu su socialinės iniciatyvos partneriu pajūrio policininkai vairuotojams išdalino kelis šimtus ultragarsinių švilpukų, kurie padeda išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais.

Iš viso, ne tik uostamiestyje, bet ir kituose Klaipėdos apskrities miestuose bei rajonuose, išdalinti 700 švilpukų.

Eismo įvykiai, į kuriuos patenka vairuotojai, susidūrę su laukiniais gyvūnais, - ne retas atvejis Lietuvos keliuose. Dažniausiai apgadinamos transporto priemonės, tačiau nukenčia ir žmonės, žūsta gyvūnai.

Tokių eismo įvykių statistika ūgteli ne tik pavasarį (gegužės mėnesį), bet ir rudenį, ypač - spalį, lapkritį, o žiemą - gruodį. Pernai per pastaruosius tris metų mėnesius Lietuvoje įvyko 1600 susidūrimų su gyvūnais.

Klaipėdos apskrityje per visus 2022 metus užfiksuoti 666 eismo įvykiai, kurių priežastis buvo susidūrimas su laukiniu gyvūnu.

Septyni iš jų tapo įskaitiniais - nukentėjo žmonės.

Šiemet iki spalio 1 d. visoje Klaipėdos apskrityje jau užfiksuoti 475 tokio pobūdžio eismo įvykiai, keturi iš jų buvo įskaitiniai.

Daugiausia tokio pobūdžio eismo įvykių užfiksuota Klaipėdos rajono teritorijoje. 2022 m. - 247, šiemet - 186.

"Rudenį, kai keliuose labai padaugėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais, rekomenduojame vairuotojams atidžiai stebėti kelią ir aplinką šalia kelio.

Jei tenka važiuoti vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, reikia sumažinti greitį taip, kad vairuotojas, pastebėjęs gyvūną, galėtų suvaldyti automobilį, sustoti ir išvengti nelaimės", - sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Algimantas Petronis.

Kelių policijos pareigūnai, siekdami atkreipti transporto priemonių vairuotojų dėmesį į pavojų, kurį gali sukelti į važiuojamąją kelio dalį įbėgę laukiniai gyvūnai, antrus metus iš eilės organizuoja prevencinę socialinę akciją.

Pasak pareigūnų, jei švilpukas gali apsaugoti, reikia šią priemonę išmėginti.

Gyvūnų girdimas garso dažnio diapazonas yra platesnis nei žmonių. Paprastai žmogus girdi garso dažnius nuo 16 Hz iki 20 kHz, o daugumos laukinių gyvūnų viršutinė dažnių riba siekia net 40 kHz ir daugiau. Garsai virš 20 kHz yra vadinami ultragarsu.

Būtent ultragarsą ir skleidžia apsauginiai švilpukai, jei transporto priemonė važiuoja bent minimaliu 50 km/h greičiu. Jie veikia nuo oro srauto, o skleidžiamo garso spindulys siekia net 400 metrų ir atbaido daugumą laukinių bei naminių gyvūnų nuo ketinimo perbėgti kelią.

Žmonėms toks signalas yra beveik negirdimas, nes veikia 16-20 kHz dažniais.

Automobilio viduje tokio garso negirdi nei žmonės, nei keturkojai gyvūnai.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder