Gyventojams aktualūs teisės aktų pakeitimai 2023 metais

Naujosios Civilinio ir Darbo kodeksų, Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos žada spartesnį santuokos nutraukimo, teismo leidimų išdavimo procesą, sklandesnį daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymą, galimybę pereiti prie keturių darbo dienų savaitės ir daugybę kitų naujovių.

Darbo kodeksas – 4 dienų darbo savaitė, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti

2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo gyventojams aktualūs Darbo kodekso straipsnių pakeitimai, numatantys, kad darbuotojams, dirbantiems valstybės ir savivaldybių įstaigose (kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų), valstybės ir savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose (kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė), ir Lietuvos banke ir auginantiems vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.

Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.

Be to, nuo sausio 1 d. įsigaliojo aktualūs Darbo kodekso straipsnių pakeitimai, susiję su tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti teisinių reguliavimu.

Nuo šiol trisdešimties dienų tėvystės atostogos turės būti suteikiamos darbuotojams po vaiko gimimo, tačiau jos galės būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis ir suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki kol vaikui sueis vieneri metai (kai tuo tarpu iki šiol šios atostogos skaidomos negalėjo būti).

Be to, įstatyme atsiranda neperleidžiamosios vaiko priežiūros atostogos motinai ir tėvui (taip pat globėjams, įtėviams) – dviejų mėnesių trukmės.

Civilinis kodeksas – santuoka nutraukiama pas notarą, tėvystės pripažinimas civilinės metrikacijos skyriuje, naikinami teismo leidimai dėl turto perleidimo

Jau nuo pačios metų pradžios gyventojai galės pasinaudoti galimybe nutraukti santuoką nesikreipiant į teismą.

Civilinio kodekso pakeitimai nuo šiol leis santuokas nutraukti kreipiantis į notarą.

Visgi siekiant tokiu būdu nutraukti santuoką keliama nemažai reikalavimų: galės būti nutraukiamos tik tos santuokos, kurios sudarytos seniau nei prieš metus, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, veiksnūs, daugiau nei metus laiko netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

Iki šių metų pradžios tėvystę galima buvo pripažinti tik kreipiantis į notarą. Šiuo metu tokia galimybė vis dar egzistuoja, tačiau įstatymų leidėjas nuostatas, susijusias su tėvystės pripažinimu, papildė - jau gimusio (taip pat ir moters nėštumo metu) vaiko tėvystę tėvai gali pripažinti civilinės metrikacijos įstaigoje.

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad gyventojai itin laukė dar vienos naujovės – pakeitimų, po kurių nebereikės teismo leidimų, norint perleisti, įkeisti (ar kitaip suvaržyti) nekilnojamąjį turtą, šeimoje esant nepilnamečių vaikų. Visgi visiškos laisvės tikėtis nereiktų, kadangi nuo šiol funkcija perkeliama notarams, bet ne apskritai panaikinama.

Daugiabučių namų savininkų bendrijas steigti ir valdyti tampa paprasčiau

Nuo 2023 metų sausio 1 d. dėl įsigaliojusių Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimų, įsteigti ir valdyti daugiabučių namų savininkų bendrijas lengviau.

Įstatymo pakeitimai numato, kad daugiabučių namų savininkų bendrija galės būti įsteigta steigiamajame susirinkime dalyvaujant daugiau nei pusei visų butų ir kitų patalpų savininkų.

Naujiena, kad butų ir kitų patalpų savininkai galės raštu pareikšti savo nuomonę dėl bendrijos steigiamajame susirinkime svarstomų klausimų ir tokia nuomonės išraiška bus laikoma dalyvavimu bendrijos steigiamajame susirinkime, kai tuo tarpu iki šiol buvo būtinas fizinis asmenų dalyvavimas.

Nepavykus pirmą kartą surinki daugiau nei pusės butų ir kitų patalpų savininkų dalyvauti steigiamajame susirinkime, pakartotiniam susirinkimui užteks ¼ butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų dalyvavimo ir sprendimai galės būti priimti susirinkime dalyvaujančių savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų.

Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai teigia, kad nors iš esmės reikalaujamų balsų skaičius sprendimui steigti bendriją keičiasi labai nežymiai, tačiau keičiasi kvorumo reikalavimai, kas reiškia, kad esant mažiau aktyvių narių, daugiabučių namų savininkų bendriją įsteigti bus galima dažniau nei iki šiol.