Gyvenimas globos namuose: „Labiausiai gyventojus džiugina susitikimas su žmogumi“

Įžengus pro Klaipėdos Taikos Karalienės globos namų duris, pasitiko didelė valgykloje pusryčiavusių senelių bendruomenė. Po pusryčių globos namų gyventojai, padedami slaugių, grįžo į savo kambarius užsiimti rytine mankšta, kurią padeda atlikti kineziterapeutė. Kiek vėliau globos namų gyventojai rinkosi į daugiafunkcę salę, kurioje Mišias laikė Klaipėdos Taikos Karalienės parapijos kunigas Andrius Vaitkevičius.

„Mūsų tikslas - kad niekas nesijaustų nuskriaustas. Kiekvieną penktadienį vyksta Mišios. Visuomet matau susitikimo džiaugsmą. Prieš bei Mišių metu aplankome visus gulinčius, nes šie žmonės negali ateiti į pamaldas. Gyventojai laukia penktadienio ir jiems ši diena yra labai svarbi, nes žino, kad ateis kunigėlis. Ir mankštos, išėjimai į lauką jiems teikia daug džiaugsmo. Labiausiai gyventojus džiugina susitikimas su žmogumi“, - atviravo kunigas A. Vaitkevičius.

Pasak globos namų asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovės Dianos Kleštornės, darbuotojai stengiasi visus burti į bendruomenę, kad vienas kitą labiau pažintų. Globos namų darbuotojai organizuoja gimtadienius, pamini tą mėnesį gimusius gyventojus. Gyventojai vaišinasi tortu, kava, arbata, muzika, vyksta šokiai, dainuojama.

Patys gamina retai

"Maistui skiriame daug dėmesio. Kai atvyksta naujas gyventojas, pirmiausia mes paklausiame, ką jis valgo namuose. Maistas yra subalansuotas, jeigu žmogus turi specifinių ligų, serga cukriniu debetu, jam yra skiriama atskira dieta. Jeigu žmogus turi problemų su kramtymu ar turi rijimo sutrikimų, darome trintą, skystą maistą. Senų žmonių didžiausia problema - vidurių užkietėjimas, taigi atsižvelgiame į tai, kad maiste būtų daug skaidulų, gautų kuo daugiau skysčių.

Nutinka taip, kad žmogus visą gyvenimą nevalgo tam tikrų produktų, tad bandome tai pakeisti kitais produktais. Turime dietistę, kuri sukuria mitybos planą, kiek ir kokių medžiagų tam žmogui reikia. Globos namų gyventojai valgyti gauna 4 kartus per dieną, sergantys cukriniu debetu - ir dažniau. Pagal metų sezoniškumą dietistė keičia maisto racioną, kad nenusibostų", - pasakojo Diana Kleštornė.

Globos namuose yra ir virtuvėlė, senjorai gali ir patys gaminti maistą, bet nėra daug norinčiųjų.

„Dažnai artimieji atveža jau paruoštą maistą, kurį jie pasišildo. Gali pasidaryti kavos, arbatos. Taip pat yra šaldytuvai, tad kiekvienas gyventojas turi savo lentyną, į kurią gali įsidėti savo maistą“, - pasakojo Klaipėdos Taikos Karalienės globos namų direktorius P. Šiurys.

Labai laukia išvykų

Papietavę gyventojai ruošėsi eiti miegoti pietų miego, kiti ėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru ar dalyvauti užsiėmimuose. Buvo įdomu pasižvalgyti bei išgirsti, kaip laisvalaikį leidžia senjorai.

Pasak D. Kleštornės, globos namų darbuotojai rengia išvykas su senjorais, kurie yra pajėgūs judėti, tam yra specialiai pritaikytas transportas.

Gyventojai labai laukia išvykų, paprastų dalykų, apie kuriuos mes net nepagalvojame ir neįvertiname, pavyzdžiui, tiesiog išeiti į lauką.

Čia yra žmonių, kurie be kitų pagalbos niekuomet nepamatytų dienos šviesos.

„Planuojame vykti į arklių terapiją, kadangi Klaipėdos rajone yra nemažai ūkininkų, kurie rengia tokius užsiėmimus. Organizuojame išvykas prie jūros, nes yra žmonių, kurie nėra matę jūros. Kiekvienais metais, pavasarį, mes darome gyventojų apklausą, vienas iš klausimų - ko jie norėtų. Dažniausias senolių prašymas - išvykos į gamtą. Senjorai labai pasiilgsta gamtos, gryno oro. Nors ir leidžia daug laiko mūsų globos namų kieme, tačiau daugelis nori nuvykti į mišką ar prie jūros“, - atviravo D. Kleštornė.

Gelbėja ir savanoriai

Globos namų darbuotojas Andrius Vaitkevičius džiaugėsi, kad globos namuose yra nemažai savanorių, taip pat čia praktiką atlieka studentai, kurie dažnai lieka ir savanoriauti.

„Į globos namus ateina padėti jaunieji “caritiečiai" ar vyresnieji savanoriai. Kai senjorų klubas vyksta į išvykas, pagalbą suteikia iš miesto, parapijos ateinantys žmonės.

Turime pavyzdį, kai viena studentė atliko praktiką labai susidraugavo su viena senjore. Praėjo jau treji metai, o jos ir toliau bendrauja. Mergina jaučiasi lyg atradusi savo močiutę, o jų draugystė toliau tęsiasi.

Žinoma, ši vieta yra specifinė, kitus sukrečia vaizdas, kai pamato tiek daug saulėlydyje esančių žmonių, kurie yra visiškai priklausomi nuo kitų. Tačiau, mano manymu, tai kartais padeda žmonėms pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis", - atviravo A. Vaitkevičius.

„Dažnai aplanko Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovai, esame sudarę sutartį su Klaipėdos valstybine kolegija. Turėjome neseniai praktikantų iš Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro. Kiekvienam studentui tai tampa savęs išbandymas, ar jis galės tai daryti, nes darbas su senais žmonėmis reikalauja daug atsidavimo“, - atviravo D. Kleštornė.

Pasak jos, senjorai visuomet laukia vaikų bei jaunimo rengiamų pasirodymų. Ypač pasirodymų padaugėja gruodžio mėnesį, kalėdiniu laikotarpiu.

Taip pat globos namų darbuotojai džiaugėsi, jog šiais metais „Raudonosios nosys“ sudarė naują aktorių grupę Klaipėdoje ir yra pasiryžę vykdyti projektą su senais žmonėmis.

„Mes patekome į šį projektą. Grupelė aktorių lankysis globos namuose. Aktoriai žino, kaip prieiti prie žmogaus, kuris galbūt nekalba, turi klausos ar regos sutrikimų, arba jo pažintinės funkcijos yra gana stipriai sutrikusios, tačiau jie turi metodus, kaip žmogui suteikti akimirkos džiaugsmą. Aktoriams labai paprastais dalykais pavyksta sužadinti norą pažinti, domėtis. Mes labai džiaugiamės, kad šitokiu būdu galime skirti dėmesio gulintiems senjorams, kurie negali aktyviai dalyvauti mūsų veiklose“, - pasakojo D. Kleštornė.

Psichologo pagalba praverčia ir artimiesiems

Globos namų direktorius pasakojo, kad į globos namus artimąjį atiduodantys žmonės dažnai išgyvena ir sielojasi dėl tokio poelgio.

„Artimieji patys turi perlipti psichologinį barjerą, kad atiduoda savo artimąjį ir nebegali juo rūpintis. Turime psichologę, kuri suteikia pagalbą, ne tik gyventojams, bet ir artimiesiems“, - komentavo P. Šiurys.

Prieš patenkant gyventojui į globos namus, darbuotojai bando užmegzti ryšį su artimaisiais, daro susitikimus, supažindina, kaip dirba kolektyvas, aprodo sąlygas, kad, gyventojui atvykus, tai nebūtų naujiena. Taip pat stengiasi užmegzti artimesnį ryšį su žmogumi, kuris planuoja čia atvykti.

"Stengiamės keisti visuomenės požiūrį į tokias institucijas. Šiais laikais globos namai yra kuriami kaip šeima, bendruomenė. Leidžiame atsivežti nuotraukas, knygas, savo brangiausius daiktus. Yra du šeimos gydytojai, suteikiame galimybę naujai atvykstantiems gyventojams pasirinkti, pas kurį gydytoją norėtų patekti. Esame įrengę palydėjimo kambarį, kai žmogui lieka gyventi visai nebedaug, mes perkeliame jį į tą kambarį, kad galėtų artimieji pasilikti ir netrukdytų šalia esančiam kaimynui.

Turime šiltnamį, kuriame auginame agurkus bei pomidorus, tad ir senjorai kartais apsilanko šiltnamyje, o jo gėrybėmis vaišinasi visa globos namų bendruomenė", - atviravo P. Šiurys.

Trūksta tik artimųjų

Po vakarienės buvo galimybė pakalbinti keletą senjorų, kurie maloniai atsakė į užduodamus klausimus, buvo įdomu išgirsti jų istorijas bei nubraukti ne vieną ašarą.

„Labai džiaugiuosi, kad čia esu, mėgstu vienatvę. Nemėgstu daug bendrauti, pasisveikinu su kaimynėmis koridoriuje, Mišiose, kituose užsiėmimuose. Mėgstu vaikščioti, skaitau knygas, daug laiko leidžiu lauke. Jau 30 metų esu viena, nes vyras mirė, vaikai gyvena užsienyje“, - atviravo Ona Savickienė.

Senolė teigia, jog jai gyventi čia patinka, nesijaučia svetima, nes namuose taip pat gyveno viena, tik pasisveikindavo su anūku, kurį senolė prisimena su plačia šypsena veide, kaip ji pati sako: „Mano auksinis anūkas.“

„Pablogėjus sveikatai, jėgų mažėja, aš taip nutariau, kad noriu čia gyventi. Esu kaunietė, bet ištekėjusi išvykau gyventi į Pasvalį, ten gyvenau nuo 1974 m. Kai grįžta vaikai, mane aplanko sūnus ir dukra. Nesijaučiu užmiršta, dažnai bendraujame per “Skype„ programėlę. Mėgstu žiūrėti televizorių, daug sėdėti negaliu, tad dažnai tenka gulėti, bet kai sėdžiu, sprendžiu kryžiažodžius. Gerai sutariu su darbuotojais, visi paslaugūs, elgiasi maloniai“, - atviravo Ona.

Seniausia namų gyventoja - Audrolė Beriozkinienė pasakojo, jog čia gyvena jau 7 metus, ją ištiko insultas, tad jėgų daug neturi. Daugiausia miega, žiūri televizorių. Audrolės aistra - gėlės, visi darbuotojai jai visuomet atneša gėlių, kad ji galėtų jomis džiaugtis. Nors senjorų namuose sąlygos geros, o darbuotojai čia dirba nuoširdūs, širdį suspaudžia moters žodžiai, jog vaikai, gyvenantys užsienyje, ją gali aplankyti tik kartą metuose, senolė pasakoja, jog tai laukiamiausias metų įvykis.

Taikos Karalienės globos namai - socialinės globos ir asmens sveikatos priežiūros institucija, kurios steigėjas - Klaipėdos Taikos Karalienės parapija. Čia siūloma trumpalaikė bei ilgalaikė priežiūra pagyvenusiems žmonėms bei suaugusiems asmenims, turintiems negalią, kuriems reikalinga pagalba kasdieniame gyvenime. Šiuo metu čia gyvena 40 žmonių.

Taikos Karalienės globos namų nuotr.