Veikia įžūli schema
Delfi ne kartą rašė apie įtakingus miškų savininkus, verslininkus ir politikus, kurie rado būdą, kaip apeiti įstatymą ir užsitverti mišką.
Lietuvoje galiojantis Miškų įstatymas ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Lankymosi miške taisyklės numato laisvą visuomenės lankymąsi miškuose. Tiek privačiuose, tiek valstybiniuose.
Taigi, visuomenė turi teisę kada tik panorėjusi patekti į bet kurį mišką. Mišką tverti draudžiama. Tačiau yra viena išimtis. Mišką galima tverti, kai miško savininkas nusprendžia laikyti laukinius gyvūnus. Tada jis gali pasinaudoti išimtimi ir gauti leidimą aptvaro įrengimui.
Šia išimti dažnai pasinaudoja įtakingi lietuviai – verslininkai ir politikai, norintys privatumo ir nenorintys, kad jų valdose kas nors lankytųsi.
Ir dėlto vandens telkinių pakrantėse esantys miškai dažnai tampa „laukinių gyvūnų aptvarais“. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad leidimas laikyti gyvūnus gautas, miškas aptveriamas, tačiau jame gyvūnų taip niekada ir neatsiranda. Taigi, miškas aptvertas, žmonės į jį patekti negali, o žvėrių nėra.
Ši sukčiavimo schema piktina visuomenę ir sudaro sąlygas nesąžiningai apeidinėti įstatymą užtveriant tvoromis rekreaciniu požiūriu pačius vertingiausius Lietuvos miškus.
Kaip jau minėta, Delfi išaiškino ne vieną piktnaudžiavimo atvejį. Galiausiai dėmesį į tai atkreipė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ji atliko vertinimą ir nustatė daugybę galimybių piktnaudžiauti.
Tiesa, ne vienus metus Aplinkos ministerijai vadovavę politikai nesiėmė ieškoti būdų, kaip užkišti žiojėjančias spragas.
Mano, kad pokyčiai problemos nespręs
Praėjus keliems metams nuo STT atlikto pirmo vertinimo Aplinkos ministerija jau pristatė savo parengtus pakeitimus.
Ministerija įsitikinusi, kad pakeitimai panaikins galimybes piktnaudžiauti, tačiau skaitant, ką konkrečiai siūloma keisti, galima daryti prielaidą, kad tai daugiau kosmetiniai pakeitimai nei problemos sprendimas iš esmės.
Tokios pozicijos laikosi ir Aplinkos ministerijos pasiūlytus pakeitimus įvertinusi STT.
Šių metų rugsėjį dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių projekto ji atliko antikorupcinį vertinimą ir paskelbė savo išvadą.
Atlikdama vertinimą STT išnagrinėjo aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymo „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ projektą.
STT vertinime – ir kritinės pastabos.
„Atlikus projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad projektu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
- projekto nuostatos sudaro sąlygas Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojams pasielgti nesąžiningai aptveriant miško teritorijas jose įrengiant aptvarus, voljerus ir kitus statinius, tačiau jų nenaudojant laukinių gyvūnų laikymui nepagrįstai ilgą laiką;
- faktiškai apribodami fizinių asmenų teisę laisvai lankytis miškuose Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojai gali vilkinti aptvarų, voljerų ar kitų statinių įrengimo darbų pabaigimą;
- siekiant užtikrinti visuomenės interesus projekto nuostatos gali būti tobulintinos plačiau reglamentuojant laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų laikymosi kontrolės funkcijas atliekančių įgaliotų institucijų teisių ir pareigų turinį“, - nustatė STT.
Palikta vietos piktnaudžiauti
Pradėkime nuo kritinių antikorupcinių pastabų.
Pagal ministro įsakymo nuostatas Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas informaciją apie tai, kad apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukiniai gyvūnai nebelaikomi, privalo pateikti iki kiekvienų metų sausio 10 d.
„Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad:
- a) minėtų projekto nuostatų taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 6 punkto nuostatų (pagal kurias Leidimo galiojimas panaikinamas atvejais, kada pagal leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo pateikiamas ataskaitas ir informaciją arba patikrinimų metu nustatoma, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir juose vienus metus ir ilgiau nelaikomi laukiniai gyvūnai) įgyvendinimu;
- b) teisės aktais nustatytas vienerių metų terminas svarbus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nustatančių fizinių asmenų teisę laisvai laikytis miškuose, įgyvendinimui (kad minėta fizinių asmenų teisė nebūtų nepagrįstai apribojama, pavyzdžiui, aptveriant miško teritorijas faktiškai nenaudojamais aptvarais ir pan.)“, - teigiama STT atliktame vertinime.
STT atkreipė dėmesį, kad projektu siūlomas teisės aktas Leidimo turėtojui nenustato prievolės įgaliotoms institucijoms pateikti duomenis apie faktinį momentą, nuo kurio miško teritorijoje įrengtame aptvare laukiniai gyvūnai nebelaikomi (pavyzdžiui, kad Leidimo turėtojas apie tokias faktines aplinkybes Aplinkos apsaugos departamentą (ar kitas institucijas) privalo informuoti nedelsiant arba per protingą terminą).
„Dėl minėtos priežasties atskirais atvejais (pavyzdžiui, jeigu faktinis laukinių gyvūnų nelaikymo momentas nebuvo nustatytas patikrinimo metu) projekto nuostatos sudarytų sąlygas laukinių gyvūnų nebelaikymo miško teritorijose įrengtuose aptvaruose momentu laikyti atitinkamos informacijos (ataskaitos) pateikimo datą įgyvendinant projekto 71 punkte nustatytą pareigą“, - dėstoma STT ataskaitoje.
Ir čia pat pateiktas konkretus pavyzdys. Leidimo turėtojas iki 2023-01-10 d. pateikia ataskaitą, tačiau nuo 2023-03-01 d. laukinių gyvūnų aptvare nebelaiko.
Tokią informaciją pagal projekto 71 punkto nuostatas Leidimo turėtojas privalėtų nurodyti tik 2024 m. iki sausio 10 d. pateikiamoje ataskaitoje.
Kadangi projektas nereikalauja apie faktinį gyvūnų nelaikymo momentą informuoti nedelsiant arba tokią informaciją (nuo kada laukiniai gyvūnai aptvare nebelaikomi) nurodyti ataskaitoje, šis momentas būtų prilyginamas laukinių gyvūnų nebelaikymo ir aptvaro nebenaudojimo momentui ir pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 6 punkto nuostatas Leidimas būtų panaikinamas tik 2025-01-10 d. Pagal projekto 74 punkto nuostatas, nuo Leidimo panaikinimo dienos buvęs Leidimo turėtojas ne vėliau kaip per 8 mėnesius privalėtų pašalinti miško žemėje esančius aptvarus.
Taigi, pagal šį pavyzdį Leidimo turėtojui Leidimas būtų panaikinamas tik po 22 mėnesių nuo faktinio laukinių gyvūnų nelaikymo aptvaruose, o pareigą pašalinti miško teritorijoje įrengtus aptvarus jis privalėtų įvykdyti tik po 30 mėnesių nuo faktinio jų nenaudojimo pagal paskirtį. Tikėtina, kad šiuo laikotarpiu fizinių asmenų teisė laisvai lankytis miškuose būtų neatstatyta ir nepagrįstai apribota.
„Atsižvelgdama į išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnybos manymu, projektas (atskirais atvejais) galimai neužtikrina Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatytų fizinių asmenų teisėtų interesų tenkinimo, o taip pat sudaro sąlygas miško teritorijose aptvarus įrengusių asmenų nesąžiningam elgesiui (pavyzdžiui, nepagrįstai (nebelaikant laukinių gyvūnų) laikyti aptvertas miško teritorijas ilgiau negu vienerius metus).
Šių ydingų veiksnių rizikos pasireiškimo tikimybę padidina projekto 76 punkto nuostatos, pagal kurias laukinių gyvūnų, nepriskiriamų saugomoms rūšims, laikymo nelaisvėje reikalavimų laikymosi ir laukinių gyvūnų laikymo sąlygas aptvare, voljere ar kitame statinyje AAD tikrina ne rečiau kaip kas 3 metus nuo leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo dienos (kadangi leidimo turėtojui elgiantis nesąžiningai ir nepateikiant aktualių duomenų apie reikšmingas faktines aplinkybes (kad laukiniai gyvūnai aptvare nebelaikomi), faktiniu laukinių gyvūnų nelaikymo momentu būtų laikoma AAD atlikto patikrinimo ir konstatuotų aplinkybių data“, - konstatavo STT.
STT nuomone, projekto nuostatos galėtų būti tobulinamos Leidimo turėtojams nustatant pareigą nedelsiant (arba per protingą terminą) įgaliotoms institucijoms pateikti informaciją apie laukinių gyvūnų nebelaikymą miško teritorijose įrengtuose aptvaruose.
„Taip pat projekto 71 nuostatos galėtų būti tikslinamos nurodant, kad iki kiekvienų metų sausio 10 d. pateikiamoje ataskaitoje Leidimo turėtojai pateikia ne bendro pobūdžio informaciją apie laukinių gyvūnų nebelaikymą aptvaruose, tačiau taip pat duomenis apie datą, nuo kurios aptvare laukiniai gyvūnai nebelaikomi.
Tokia data (mūsų nuomone) turėtų būti laikoma momentu, nuo kurios skaičiuojamas Leidimo galiojimo panaikinimo (o taip pat kitų prievolių atsiradimo) terminas“, - savo poziciją vertinimo ataskaitoje įvardijo STT.
Tikrins per retai
Toliau STT įvardijo, kad miško savininkai gali piktnaudžiauti nepilnai įrengę aptvarus. STT vertinimu, nors projektu pakartojamas įstatyminėmis nuostatomis nustatytas teisinis reglamentavimas, STT atkreipė dėmesį, kad projektu nekonkretizuojami terminai, per kuriuos Leidimo turėtojas privalėtų įvykdyti su aptvarų įrengimu susijusius statybos darbus.
„O tokia aplinkybė gali sudaryti sąlygas Leidimo turėtojo nesąžiningam elgesiui, pavyzdžiui, pradėti aptvarų įrengimo darbus, tačiau jų neužbaigti.
Šiuo atveju aktualūs gali būti atvejai, kada įrengtos aptvaro konstrukcijos faktiškai apribotų fizinių asmenų galimybes laisvai lankytis aptvertuose miško teritorijose (pavyzdžiui, iš esmės visi miško teritorijos aptvėrimo darbai būtų pabaigti, tačiau neįrengtos neesminės aptvaro konstrukcijos (vartai ar varteliai), tačiau Leidimo turėtojas apeliuodamas į tai, kad aptvaras dar neįrengtas ir miško žemė neaptverta, neribotą laikotarpį šių darbų nepabaigtų ir laukinių gyvūnų aptvare laikyti nepradėtų (tokiu būdu taip pat neprisiimdamas ir kitų susijusių prievolių įgyvendinimo).
Dėl minėtos priežasties manytume, kad siekiant užkardinti galimybes Leidimų turėtojų nesąžiningam elgesiui, o taip pat užtikrinant fizinių asmenų teisėtus interesų (laisvai lankytis miškuose) tenkinimą, siūlytume apsvarstyti projekto tobulinimo tikslingumą (pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį turi būti įrengiamas aptvaras; nustatyti papildomus Leidimo galiojimo panaikinimo pagrindus (pavyzdžiui, kad Leidimas gali būti panaikinamas, jeigu per tam tikrą terminą aptvarai miško teritorijose neįrengiami); konkretizuoti sąvoką „miško žemės aptvėrimas“ nustatant, kad miško žemės aptvėrimo momentu gali būti laikomas ne visų aptvaro statybos darbų atlikimas, bet jo konstrukcijų (dalies), kurios apriboja fizinių asmenų galimybes laisvai lankytis miškuose, įrengimas ir pan.)“, - savo pasiūlymus pateikė STT.
Pagal ministro įsakymo 50 punkto nuostatas Leidimo turėtojas įpareigojamas apie aptvaro įrengimą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (nuo įrengimo dienos) raštu arba el. paštu informuoti AAD.
Reikia atkreipti dėmesį, kad aptvaro įrengimo momentas yra itin reikšmingas Leidimo turėtojui teisės aktais (taip pat projektu) keliamų pareigų (įsipareigojimų) įgyvendinimo, o taip pat fizinių asmenų teisėtų interesų (laisvai lankytis miškuose) apribojimų pagrįstumo aspektais. Nors minėtų nuostatų vykdymo užtikrinimas šiais aspektais yra itin svarbus, tačiau nei projektas, nei kiti teisės aktai Leidimo turėtojo atsakomybės už šių projekto nuostatų nevykdymą nenumato.
„Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokia situacija išplečia leidimų turėtojų galimybes pasielgti nesąžiningai ir gali būti aktuali dėl nepagrįsto fizinių asmenų teisėtų interesų (susijusių su teise laisvai lankytis miškuose) suvaržymo (kadangi Leidimo turėtojui nustatytu laiku nepranešus apie miško aptvėrimą, jis ilgą laiką (iki atsakingų institucijų patikrinimo) gali naudotis šiais aptvarais ir nelaikyti juose laukinių gyvūnų, už tai nesulaukiant neigiamų pasekmių)“, - nurodė STT.
Taip pat STT akcentavo, kad ministro įsakymu įtvirtinamas per retas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų aptvarų tikrinimas. Anot STT, tikrinimas kas 3 metus sudaro sąlygas piktnaudžiauti.
„Manytume, kad nustatyta AAD prievolė atlikti patikrinimus ne rečiau kaip kas 3 metus gali išplėsti sąlygas nesąžiningam Leidimų turėtojų elgesiui. Šiuo atveju atkreipiame dėmesį, kad aptvarų laukinių gyvūnų laikymui įrengimo miško teritorijose atvejais yra suvaržomi fizinių asmenų teisėti interesai (susiję su teise laisvai lankytis miškuose), todėl siekiant užtikrinti šiuos interesus siūlytume apsvarstyti projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą nustatant, kad atvejais, kada aptvarai įrengiami miško teritorijose, neatsižvelgiant, ar juose laikomi laukiniai gyvūnai yra saugotini ar ne, AAD juose patikrinimus privalo atlikti dažniau negu kas 3 metus“, - nurodė STT.
Atsižvelgė ne į visas pastabas
STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas Mindaugas Guščius, reziumuodamas STT atlikto antikorupcinio vertinimo išvadas, teigė, kad STT 2019-10-29 ir 2021-10-25 yra atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių apribojimų nustatymą asmenims lankytis miškuose, antikorupcinius vertinimus.
Galiausiai atlikus ministro S. Gentvilo įsakymo projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu.
Nors siūlomu teisės akto projektu iš dalies atsižvelgta į STT 2019 bei 2021 metais pateiktas pastabas, STT vertinimu, dalis pateiktų pastabų lieka aktualios.
Anot jo, kone svarbiausia STT pastaba yra ši: „Projekto nuostatos sudaro sąlygas Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojams pasielgti nesąžiningai aptveriant miško teritorijas jose įrengiant aptvarus, voljerus ir kitus statinius, tačiau jų nenaudojant laukinių gyvūnų laikymui nepagrįstai ilgą laiką.“
Ministerija mano jau daug padariusi
Dėl šių STT išvadų susisiekėme su Aplinkos ministerija ir jos paklausėme, kaip ji vertina šias išvadas ir į kurias iš jų planuojama atsižvelgti.
Aplinkos viceministras Danas Augutis Delfi teigė, kad bus siekiama nuodugniai įvertinti visas Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, ypač dėl aptvarų miško žemėje įrengimo kontrolės, pavyzdžiui, dėl mažesnio negu 3 metai aptvarų patikrinimų periodiškumo.
„Vienas iš žingsnių nepagrįstų aptvėrimų miške problemos sprendimui buvo Aplinkos ministerijos parengtas naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatymo projektas, kurį Seimas priėmė 2020 m. rudenį ir kuris įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d.
Šiame įstatyme naujai nustatyti griežtesni leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo pagrindai, kai aptvarai įrengiami aptveriant miško žemę.
Įstatyme nustatyta, kad leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (kai aptveriama miško žemė) galiojimas panaikinamas, kai:
- pagal leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo pateikiamas ataskaitas ir informaciją arba patikrinimų metu nustatoma, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir juose vienus metus ir ilgiau nelaikomi laukiniai gyvūnai;
- pagal leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo pateikiamas ataskaitas ir informaciją arba patikrinimų metu nustatoma, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir juose laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, ir per nustatytą ne ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį neįvykdžius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo dėl aptverto miško žemės ploto sumažinimo arba laikomų laukinių gyvūnų skaičiaus padidinimo ploto vienete aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose;
- aptvaras, voljeras ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir per vienus metus juose nepradedami laikyti laukiniai gyvūnai. Vienų metų terminas skaičiuojamas nuo miško žemės aptvėrimo dienos“, - teigė viceministras.
Aplinkos ministerija, anot jo, įgyvendindama minėtą įstatymą, šiuo metu rengia Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių projektą.
Pagal naujas taisykles, kai jos bus patvirtintos, nesilaikančiam leidimo laikyti laukinius gyvūnus turėtojui galės būti taikomos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 303 straipsnyje „Neteisėtas laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais” numatytos sankcijos. Kaip nurodė viceministras, jas galima taikyti ir už dabar galiojančių Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių pažeidimus.
D. Augučio teigimu, šiuo metu Aplinkos ministerija rengia ANK pakeitimus, kuriais būtų siekiama griežtinti sankcijas gyvosios gamtos srityje, todėl ANK nuostatos galės būti patobulintos atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas.
Tačiau D. Augutis teigė sutinkantis ne su visomis STT pastabomis.
„Abejojame, ar taisyklių projektu galėsime nustatyti papildomus leidimo laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje galiojimo panaikinimo pagrindus (pavyzdžiui, kad leidimas gali būti panaikinamas, jeigu per tam tikrą terminą aptvarai miško teritorijose neįrengiami). Tai galima nustatyti tik įstatymo lygmeniu.
Be to, prieš priimdami galutinius sprendimus, norime sulaukti pasiūlymų ir pastabų, kaip tobulinti taisyklių projektą iš kuo daugiau subjektų ir vertinti konkrečias pastabas ir pasiūlymus, tarp jų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, bendrame visų gautų pasiūlymų bei pastabų kontekste“, - teigė D. Augutis.
Ministerijos taip pat paklausėme, ar ji sutinka, kad nauji pakeitimai iš esmės nespręs esminės problemos dėl aptvarų įrengimo, kai jie įrengiami nesąžiningai siekiant apsitverti privatų mišką nuo žmonių lankymosi.
D. Augutis pateikė štai tokį atsakymą: „Aplinkos ministerija šiuo metu rengiamame Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių projekte siekia subalansuotai atsižvelgti tiek ir į visuomenės teisę lankytis miške, tiek ir į laukinių gyvūnų laikytojų aptvaruose interesus, kartu užkirsti kelią miško savininkų piktnaudžiavimams nepagrįstai aptverti miško žemę.
Taisyklių projekte pirmąkart nustatomas maksimalus vienam laukiniam gyvūnui (atsižvelgiant į jo rūšį ir jo gerovei užtikrinti reikalingą plotą) leistinas užtverti miško plotas ir terminas, per kurį buvęs leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas privalės pašalinti aptvarus, esančius miško žemėje. Pavyzdžiui, briedžiui, stumbrui, bizonui galės būti aptvertas 1 ha miško žemės plotas, stirnai, danieliui, elniui – 0,5 ha, žr. Taisyklių projekto 6 priedą.
Įrengus aptvarą miško žemėje, leidimo laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje turėtojas turėtų pradėti laikyti gyvūnus per 1 metus, jeigu suėjus vieneriems metams, gyvūnai nepradedami laikyti, per 8 mėnesius aptvarai turėtų būti pašalinti. Jei leidimo turėtojas nelaiko laukinių gyvūnų aptvare miško žemėje vienerius metus, irgi per 8 mėnesius turėtų aptvarą pašalinti.
Pažymime, kad patvirtinus naujos redakcijos Taisykles, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nebus išduodamas, jeigu laukiniams gyvūnams laikyti bus planuojama aptverti didesnį miško žemės plotą, negu leidžiama pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles (Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 str. 4 d. 2 p.).
Kad išduodant Leidimą būtų galima įvertinti, ar nebus aptveriami nepagrįstai dideli miško žemės plotai, teikiamame prašyme Leidimui gauti turės būti nurodomas numatomos aptverti miško žemės plotas ir numatomų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų individų skaičius.“
Kiek ir kokių gyvūnų laikoma, niekas nežino
Kaip Delfi informavo Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Toma Jakutytė, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. iš viso yra išduoti 1203 leidimai laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir 290 leidimų yra panaikinta.
Atitinkamai 2017 m. yra išduoti 253 leidimai ir panaikinta 19 leidimų.
Taip pat Delfi klausė, kuriuose Lietuvos regionuose išduota daugiausiai leidimų tverti mišką, tačiau Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad „atskiros informacijos apie užtvertą miško plotą ir kiek leidimų išduota atskirose savivaldybėse Agentūra nerenka“.
„Informuojame, kad nuo 2021-05-01, kuomet įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo redakcija, leidimai laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus miško teritorijoje neišduodami, nes dabartinės redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nėra nustatytas galimo užtverti miško žemės ploto normatyvas.
Įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai, kurioje bus nustatytas miško žemės ploto normatyvas, leidimai bus išduodami įprastine tvarka“, - teigė T. Jakutytė.
Taip pat pasidomėjome, kiek ir kokių laukinių gyvūnų šiuo metu aptvaruose yra laikoma. Tačiau panašu, kad mūsų šalyje tokios informacijos gauti neįmanoma.
Aplinkos apsaugos agentūra dėl šio klausimo nukreipė į kontrolę vykdantį Aplinkos apsaugos departamentą: „Jūsų pateiktas 3 klausimas yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kompetencija, nes kiekvienais metais laukinių gyvūnų augintojai šiai institucijai teikia ataskaitas apie laikomus laukinius gyvūnus nelaisvėje. AAD renka informaciją ir ją apibendrina.“
Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento atstovė Jurgita Jasiūnienė teigė, kad departamentas tokios informacijos neturi ir nukreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą. „Tikslių duomenų AAD neturi.
Kadangi leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, tikslios informacijos reikėtų kreiptis į AAA“, - teigė J. Jasiūnienė.
Rašyti komentarą