Gražinos skiltis: Kaip išgraužti biurokratizmą?

Taip jau susiklostė, kad ponia Irena labai simpatizuoja Ukrainai. Viena priežasčių ir toji, kad kadaise į šią šalį buvo nutekėjusi dabar jau šviesaus atminimo sesuo. Šioje šalyje gyvena sesers palikuonys. Kažkokia proga sesers palikuonei ji nusprendė nusiųsti porą šimtų eurų.

Kadangi elektroninė bankininkystė jai dar neišspręsta šarada, per karščius kiūtina į paštą. Norėdama išsiųsti perlaidą, atsitrenkė į kliūtį - operatorė reikalauja jos paso, kurio nepasiėmė. Pensininkės pažymėjimas - ne dokumentas. „Reikia paso“, - kaip kirviu nukirto operatorė.

Ir nepasiginčysi, nors bandė. Per karščius pensininkė kiūtina atgal į namus. Sugrįžusi į paštą su dokumentu privalėjo pildyti kažkokias anketas. Šioje vietoje p. Irenos nervai nebeišlaikė, ir ji operatorei išrėžė neva prie ruso buvo geriau.

Kas prie to ruso buvo geriau, gerokai jaunesnė operatorė, žinoma, nesuprato. Nes lyginti neturi su kuo. O p. Irena turi, nes ir sovietmečiu perlaidas yra siuntusi.

Ir puikiai pamena pildžiusi tik perlaidos lapelį su adresu, pavarde. Ir paso reikėjo tik adresatui, atsiimančiam perlaidą. Dar labiau ji susinervino, kai ant kelių popiergalių ji privalėjo pasirašyti, nurodyti visokius duomenis.

Tarsi ji būtų pinigų plovikė, siunčianti milijonines sumas. Dėstydama „perlaidinę istoriją“, ji prisiminė dar vieną. Su namo kaimynais ji gavo pranešimą, kad už namo renovacijos reikalus esą skolingi po 10 centų.

Pranešimas buvo labai grėsmingas: jeigu tų 10 centų nesumokės, augs palūkanos. Tas tai jau visai išgąsdino. Ir ji su kaimynu skubėjo į banką įsiskolinimą kuo greičiau likviduoti.

Sumokėję po 10 centų, už banko paslaugą suplojo po 65 ct. Sakysite - kokios gyvenimo smulkmenos. Bet iš jų ir lipdosi tie mūsų gyvenimai, kai tampomi nervai ir gaištamas laikas.

Kadaise proletariniu poetu pravardžiuojamas Vladimiras Majakovskis dar sovietmečio pradžioje rašė visokias poemas, įskaitant ir „Nusiposėdžiavusieji“, išjuokdamas biurokratus ir biurokratizmą. Dabar tik piktinamės vis augančiomis biurokratų gretomis visai nebe SSRS, o Lietuvoje.

Poemų niekas tokiomis temomis neberašo. Politkorektiškumas ir tolerancija. O biurokratizmas jau ir elektroniniu būdu liejasi per kraštus. Juk elektroniškai bet kurios tarnybos paklausęs atsakymo į rūpimą klausimą gausi kažkokią abrakadabrą, skirtą tik atsirašyti, su krūvomis nuorodų į visokias instrukcijas, kurias privalėtum studijuoti iki gyvenimo pabaigos.

O atsakymas į rūpimą klausimą taip ir nepaaiškėtų. Na, tokia biurokratinė mašinerija, kurios ir dantimis neišgrauši. Tuo labiau kad ir biurokratų labiausiai varinėjamų pensininkų dantys visai nebeaštrūs. O tiksliau - primityviausi protezai, kuriais net obuolio nebeatsikąstum...

Padovanotų televizorių

Ponas Jurgis, gyvenantis Giruliuose, padovanotų 77 cm įstrižainės televizorių su pulteliu. Atsiimti patiems. Tel. 8 620 79723.