Gido profesiją iškeitęs į mokytojo M. Toliušis: „Pirmieji metai mokykloje – fantastika"

M. Toliušis yra baigęs istorijos studijas, kelerius metus dirbo vyriausiuoju muziejininku Vytauto Didžiojo karo muziejuje, edukatoriumi Kauno miesto muziejuje, gidu Lietuvoje ir užsienyje. Beje, kelionėse Matas pradėjo rimčiau svarstyti apie pedagogo profesiją.

„Simboliška, kad dauguma mano kelionių buvo su moksleivių kolektyvais. Jau tada vis ateidavo mintis: „Gal būčiau visai geras mokytojas?" Nors gido darbas dinamiškas, įtraukė mane, tačiau vis pasvarstydavau apie mokytojo kelią.

Ir išdrįsau siekti savo svajonės – prieš metus tapau istorijos ir pilietiškumo mokytoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje, o prieš kelias savaites baigiau pedagogikos profesines studijas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje. „Iš universiteto išsinešu atvirus, nuoširdžius, dalykiškus pokalbius, refleksijas su kolegomis ir dėstytojais – tai buvo svarbiausia", – teigia M. Toliušis.

Mokykloje išmoko disciplinos

Pasak pedagogo, pravėrus gimnazijos duris, mokytoją pasitinka nuolatinis ritmas, pokytis, stebėjimas, savotiška kūryba, komunikacija, improvizacija. Dirbdamas mokykloje, Matas išmoko disciplinos. „Turiu siekį vis tobulinti savo turinį, kurį pateikiu kiekvienai klasei. Kasdien auginu save kaip mokytojas. Pirmieji metai mokykloje – fantastika.

Šiemet mokslo metų pabaigoje turėjau du moksleivius, kurie atėjo į mano klasę. Tikri šnekučiai. Vienas iš jų sako: „mokytojau, su jumis galima pasikalbėti, o ne tik mokytis". Tad užmegztas dialogas su moksleiviais – viena iš sėkmingo pedagogo paslapčių. Neužtenka tik turėti gerų dalyko žinių", – sako istorijos pedagogas.

Mokyklose turi dirbti asmenybės

Šiandien Matas žino, jog ateitį nori sieti su mokykla ir švietimo sistema. Vyras tiki pedagogo profesijos misija. Nors šiandien visuomenėje vyrauja skepticizmas dėl pedagogų poreikio mokyklose, anot Mato, jis išlieka optimistiškai realistiškas. „Neklauskite manęs apie mokytojo profesijos prestižą, nes tai yra vienas prasmingiausių darbų mūsų valstybėje.

Manau, mokytojai turi būti įdomios ir stiprios asmenybės. Tokių sutinku ne vieną skirtinguose Lietuvos regionuose. Džiaugiuosi savo kolega Arnu Zmitra, Meilės Lukšienės premijos laureatu, kuris dirba Raseinių gimnazijoje ir šį miestelį prikėlė. Kitas kolega, įvairiapusiškas mokytojas ir VDU Švietimo akademijos dėstytojas Mindaugas Nefas. Ir kiti kolegos, kurie neužsidaro tarp mokyklos sienų, plačiau žiūri į savo misiją bei gyvenimą", – pasakoja M. Toliušis.

Ekspedicija paskatino rinktis mokytojo profesiją

Prieš trejus metus Matas dalyvavo pilietiškumo ugdymo projekte „Misija Sibiras". Vyras prisipažįsta, kad ekspedicija Kazachstano stepėse buvo lemtinga tarpinė stotelė, paskatinusi pagalvoti apie darbą mokykloje. Grįžęs iš ekspedicijos, Matas su kolegomis aplankė daugiau nei šimtą mokyklų skirtinguose Lietuvos regionuose, bendravo su moksleiviais ir jų mokytojais. „Kiekvienoje mokykloje sutikdavau bent vieną pedagogą spindinčiomis akimis.

Su moksleiviais mes kalbėdavomės apie istorijos pažinimą ir išsaugojimą. Manau, kad projektas „Misija Sibiras" yra vienas sėkmingiausių jaunimo sudominimo istorija projektų. Ar jis tikrai baigėsi? Mes juokaujame su komanda – tai yra misija gyvenimui, kaip ir mokytojo pozicija", – teigia istorijos mokytojas.

Nuo žygių iki socialinių tinklų

Užvėręs mokyklos duris, Matas pasineria į aktyvias veiklas. Su šeima keliauja po Lietuvą, net ryžtasi asmeniniams iššūkiams – savaitgalį nužingsniuoti 100 kilometrų aplink Kauną. Pasak pedagogo, jis nori turėti įdomų gyvenimą, o asmenines patirtis panaudoja pamokose.

„Moksleiviams reikia įdomių mokytojų, ne tik užsidariusių savo dalyko rėmuose, bet gyvenančių ir besimėgaujančių, o ne visada pavargusių. Visos šios veiklos padeda išlaikyti balansą, išvalyti mintis ir vėl grįžti šviežiam", – sako M. Toliušis.

Beje, laisvu laiku M. Toliušis socialiniame tinkle „Instagram", kuria tinklaraštį „Barzdotas gidas", kur dalijasi įspūdžiais iš pedagogo kasdienybės. Matas tiki, jog vis drąsiau pedagogikos atstovai viešai dalinsis įkvepiančiomis savo istorijomis ir mokytojo darbo subtilybėmis.

„Nesu tikras, bet galbūt kažką įkvepiu veikti, daryti. Užtenka vieno kito žmogaus ir mano tikslas bus pasiektas. Reikia drąsos ir nebijoti kalbėti apie save ir švietimą", – teigia pedagogas.