Garsiojo Tauragės ketvertuko šeimoje – pokyčiai: mama ryžosi drąsiam žingsniui

Mergaičių mama Lina Strangienė naujienų portalui sakė negalinti patikėti, kad jos, rodos, dar visai neseniai pasaulį išvydusios dukros jau kremta mokslus mokykloje. Tačiau ji džiaugiasi, kad mergaitėms šis naujas etapas praėjo sėkmingai.

Milena, Lėja ir Luknė šiemet baigė paruošiamąją klasę mokykloje. Mažoji Luka šiemet dar lankė darželį, tačiau kitais metais pasivys seses ir taip pat žengs į mokslo ir žinių pasaulį mokykloje.

Šventę paminėjo namuose

Pasak moters, dukros į mokyklą kiekvieną dieną keliavo su šypsena ir dideliu noru išmokti naujų dalykų. Toks mergaičių užsispyrimas atsipirko su kaupu – per metus jos stipriai papildė savo žinių bagažą.

„Sekėsi labai neblogai, jos labai pažengė į priekį. Aš turėjau mažai laiko su jomis užsiimti, tai mokykla mums labai padėjo. Ir skaitom, ir skaičiuojam, ir tikrai pažengėm į priekį per tuos metus“, – pasakoja L. Strangienė.

Šią naujo etapo pabaigą mergaitės paminėjo ne tik mokykloje. Namuose jų taip pat laukė maža šventė: mama šia proga dukras palepino įvairiais skanėstais.

„Padariau joms tinginį, nupirkau ledų, visko, ko norėjo. Išskyrus žaislus, nes per juos namuose jau neina praeiti“, – juokiasi ketvertuko mama.  

Prisimindama praėjusius mokslo metus, L. Strangienė džiugiai pasakoja, kad mergaitėms mokykloje sekėsi visos užduotys, tačiau ji pastebi, kad dukros linksta į skirtingus dalykus – vieną mergaitę labiau traukia knygelės, o kitas – skaičiai.

„Milenai labiausiai patiko skaityti, nes ji labai gerai skaito, o kitoms dviem, Lėjai ir Luknei, skaičiuoti. Visoms skirtingai“, – šypsosi Tauragės ketvertuko mama L. Strangienė.

Naujo etapo pradžioje netrūko ašarų

Moteris pasakoja, kad mergaitės degė noru mokytis, todėl ir pereinamasis etapas iš darželio į mokyklą nesukėlė didelių sunkumų. L. Strangienė mano, kad prie to prisidėjo ir tai, kad Milena, Lėja ir Luknė į  naują etapą žengė drauge.

„Jos nė karto nesakė, kad norėtų grįžti į darželį. Tik sakydavo, kad nori į mokyklą, nori viską mokėti. Kol kas joms patinka mokytis, nori daug išmokti.

Vis klausia, kodėl brolis tiek visko moka. Tai pasakau joms, kad kai eisit į mokyklą daug metų kaip brolis, tai ir jūs mokėsit. Jos labai šito nori, tik nežinau, ar ilgai“, – juokiasi ketvertuko mama.  

Vis dėlto, L. Strangienė atvirauja, kad naujo etapo pradžioje, kai mergaitės dar tik pradėjo mokytis skaityti ir skaičiuoti, namuose netrūko ir ašarų. Tačiau padedamos mokytojos ir mamos, mažosios princesės uoliai siekė kuo greičiau viską išmokti.  

„Pradžioje buvo sunku, kai skaičių ar raidžių visų nepažinojo, kai pasakydavau, kad reikia sėdėti ir mokytis, tai būdavo ir ašarų, ir visko. Pačioje pradžioje buvo visko, kol jos nesuprato, kaip ką daryti.

Jos turėjo vieną mokytoja mokykloje, kitą namuose, mane. Aš kaip mokytoja turėjau eiti aplink visas tris ir aiškinti“, –  su šypsena prisimena ji.  

Pasirodė pirmoji konkurencija

Nors visos mergaitės mokslus kremta toje pačioje klasėje, pasak mamos, paskirtas užduotis dažniausiai daro atskirai ir atsakymais nesidalija.

Moteris pasakoja, kad mergaitės mokykloje nesėdi viename suole, o ir valgykloje pietauja atskirai. L. Strangienė sako pastebėjusi, kad pradėjus eiti į mokyklą tarp dukrų išryškėjo draugiška konkurencija.

„Nelabai jos mokėsi kartu, kad ir namuose darydavom užduotėles, tai vienos nuo kitos slėpdavo, sakydavo nežiūrėti, dar nėra to draugiškumo. Dabar yra pirmavimas ir konkurencija, kuri geriau padarys.

Nenori, kad nusižiūrėtų. Jeigu viena pasiėmus knygutę ima skaityti, tai kitos irgi eina skaityti, kad ir nenorėdamos. Jeigu sesė skaito, tai ir kitoms reikia“, – šypteli L. Strangienė.

Tačiau moteris dėl to sako nesijaudinanti ir džiaugiasi, kad kiekviena mergaitė stengiasi mokytis savarankiškai:  „Man patiko tai, kad, kai darydavom užduotėles, jos neleido viena kitai nusižiūrėti.  Tada žinojau, kad jos pačios galvos, o nenusirašys.“

Greitai susirado draugų

L. Strangienė pasakoja, kad vietoje nenustygstančios ir linksmos mergaitės klasėje netruko susirasti draugų. Todėl dažniausiai laiką mokykloje jos leisdavo atskirai su savo naujomis draugėmis.

„Kiekviena turi savo draugę ir, kai buvo kalbėta su mokytoja, ji sakė, kad Lėja su Lukne daugiau būna visur kartu, o Milena ne. Ji labiau būna su kitais.

Grįžusios namo, visos pasakoja apie skirtingas drauges. Jos visur sugeba susirasti draugų, net išėjusios į žaidimų aikštelę“, – šypsosi mergaičių mama.

Mažosios princesės ne tik stropiai mokėsi, bet ir noriai lankė šachmatų būrelį. Mergaitėms šis užsiėmimas taip pat sekėsi puikiai – jos netgi laimėjo po medalį. Mama pasakoja, kad kitąmet Milena, Lėja ir Luknė trokšta užsiimti ir kitomis veiklomis

„Kitą metą planuojam, jeigu viskas gerai, daugiau lankyti. Yra viena labai dainuojanti, labai nori dainuoti, kita sportuojanti, tai norėtų lankyti kokius gimnastikos užsiėmimus, dabar špagatus daro.

Jeigu viskas bus gerai, tai keliausime nuo rudens. Nori daug, bet žiūrėsim, kaip išeis. Bet džiaugiuosi, kad yra noro“, – sako L. Strangienė.  

Vasarą padeda mamai darže

Ir nors mergaitėms mokykla tapo tarsi antrieji namai, mamos teigimu, dukros su nekantrumu laukė vasaros atostogų, kuomet nereikės anksti keltis ir jos visą dieną galės žaisti lauke.

„Mes turime čiuožyklą, sūpynes, batutą, tai dažniausiai jos vasarą būna lauke. Nebent lietus lyja, tai tada kambaryje žiūri animacinius filmus vaikučiams arba nugvelbia mamos telefoną“, – juokiasi L. Strangienė. – Tačiau stengiuosi išvengti tokių dalykų, nes, kai jau atsisėda, tai galėtų, kad ir visą dieną sėdėti.“

Lina pasakoja, kad kol kas šeima planų atostogoms neturi. Vasaros dienas ji kartu su dukromis daugiausiai leis namuose, kuriuose vasarą darbų netrūksta. Ketvertuko mama džiaugiasi, kad mergaitės tampa vis labiau savarankiškesnės ir atskuba mamai padėti nudirbti visus darbus.

„Turime daržus, auginame įvairius paukščius: vištas, žąsis, antis. Tai jos labai padėjo, kai sodinome daržus. Žirnius jos pačios pasėjo, aš nė vieno nepasėjau, padėjo pasodinti svogūnus, padeda šiltnamį palaistyti.

Pradėjo jau tvarkytis savo kambarius. Jeigu pasakau, kad greitai bus valgyti, jau lėkštės būna sudėtos ant stalo, paruoštos. Jau tokius darbus padaro. Jeigu aš išplaunu indus, jos iššluosto. Esant tokiai didelei šeimai, pagalba, plaunant indus, tikrai jaučiasi“, – juokiasi L. Strangienė.

Teko išeiti iš darbo

Viena vaikus auginanti moteris dalijasi, kad didelių planų šiai vasarai jos negali kurti ir dėl joms nutikusios nelaimės. Vieną dieną ant kiemo stovėjęs šeimos automobilis netikėtai užsidegė.

„Šiuo metu neturime automobilio, jis sudegė, tai nelabai kur galime išvykti. Užsidegė tiesiog stovėdamas ant kiemo. Gaisrininkai sakė, kad dėl elektros instaliacijos“, – iškilusiais rūpesčiais dalijasi ketvertuko mama.  

L. Strangienė taip pat atvirai pasidalijo šiais metais išėjusi iš darbo. Pasak moters, ilgai svarsčiusi, šį sprendimą ji nusprendė priimti dėl savo vaikų gerovės.

„Grafikas buvo negeras, vaikus reikia ir nuvežti, ir pasiimti. Todėl nusprendžiau nuo balandžio mėnesio nebedirbti. Atidirbau vienuolikta metų, stengiausi ištempti, bet neišėjo“, – sako moteris.

Tačiau ji nestokoja optimizmo ir stengiasi įžvelgti gerą šios situacijos pusę – atsiradus daugiau laisvo laiko, ji galės visą savo dėmesį skirti mergaitėms, kurios nepastebimai greitai auga.