Gargždų karjeruose Algiui užkibęs vėžlys atskleidė rimtą problemą: šitaip elgtis nedera

Galvojo, kad pabėgo

Sužvejojęs, kaip vėliau paaiškėjo, invazinį raudonausį vėžlį, Algis pamanė, kad jis kažkam pabėgo, todėl žinia apie rastą gyvūną jis pasidalino Gargždų miesto feisbuko grupėje.

Vis dėlto niekas į jo žinutę neatsiliepė ir vėžlio susigrąžinti nepanoro.

Algis pasakoja, kad vėžlys užkibo jam žvejojant – čiupo slieką. Kadangi jis yra patyręs žvejys, vėžlį pavyko nuo kabliuko nukabinti saugiai. Vyras jį paliko, kur radęs.

Reikia pranešti aplinkosaugininkams

Susisiekus su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku Vitaliu Marozu, jis iš nuotraukos patvirtino, kad rastas invazinis raudonausis vėžlys.

„Raudonausiai vėžliai yra invaziniai, ne lietuviškos kilmės. Jie užauga pakankamai dideli. Tikėtina, kad kažkas tą vėžlį augino namuose, jis užaugo per didelis, nusibodo jį laikyti ir juo tiesiog atsikratė paleisdami į tą karjerą. Šie vėžliai greitai prisitaiko prie mūsų aplinkos, jie išstumia kitas vietines rūšis: naikina augalus, gyvius, kuriais bando pramisti. Tenka apgailestauti, kad žmonės pasielgė neatsakingai paleisdami tokį gyvūną į laisvę. Suprantu jų gailestingumą, tačiau tokius gyvūnus reikėtų perduoti mums, bet tikrai ne paleisti į gamtą, nes jie gali pridaryti žalos ir išplisti“, – sako V. Marozas.

Anot jo, invaziniai gyvūnai nėra pageidaujami Lietuvos aplinkoje ir tokį vėžlį gavę aplinkosaugininkai jau spręstų, ką su juo daryti.

Kadangi vėžlys yra tvenkinyje aplinkosaugininkams jį pagauti būtų praktiškai neįmanoma, todėl V. Marozas prašo sugavus šį vėžlį dar kartą būtinai pranešti AAD.

Anot jo, aplinkosaugininkai paėmę tokį vėžlį bandytų jam ieškoti naujų namų. Būtų vertinamos įstaigos, turinčios leidimus laikyti invazinius vėžlius. Ten tokie gyvūnai laikomi tol, kol miršta sava mirtimi.

„Jeigu tai yra invazinė rūšis, mano nuomone, ji turėtų būti sunaikinta. Bet mes suprantame, kad gyvūnas nėra kaltas, kad atsidūrė tokioje padėtyje, tai yra žmogaus neteisėta veikla ir bausti už tokių gyvūnų platinimą reikia būtent juos. Dėl gyvūnų, dedame visas pastangas, kad būtų rasta vieta jiems laikyti. Tokių gyvūnų migdymas yra kraštutinė priemonė ir pats paskutinis variantas, koks gali būti“, – sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas paklaustas apie konfiskuotų ar gamtoje aptiktų invazinių gyvūnų likimą.

Skiriamos baudos

V. Marozas sako, kad už invazinių gyvūnų įvežimą į šalį bei platinimą skiriamos baudos. Anot jo, baudos skiriamos ir už tokių gyvūnų laikymą.

Vis dėlto jis teigia, kad aplinkosaugininkų tikslas nėra nubausti žmogų, jie siekia, kad invaziniai gyvūnai neišplistų Lietuvoje ir nebūtų gamtoje: „Mūsų tikslas juos surinkti ir izoliuoti, kad jie nepridarytų žalos šalies florai ir faunai.“

„Jeigu laiko ir grožisi namuose, tegul ir būna, bet jeigu žmogus nori juo atsikratyti ar dar blogiau – pasipelnyti jį parduodamas, tas asmuo gali būti patraukiamas atsakomybėn. Jei žmonės norėtų atsikratyti invazinių gyvūnų, tegul tai daro per mus. Nemanau, kad taikytume atsakomybę tokiu atveju. Atsakomybę užtraukia piktybiniai veiksmai: noras atiduoti, parduoti, paleisti į laisvę. Mes tai nustatome per tyrimą. Jeigu žmogus geranoriškai nori atiduoti, tikrai tos administracinės atsakomybės neturėtų būti“, – teigia pašnekovas.

Administracinių nusižengimų kodekse numatoma, kad invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvą, išvežimas iš jos ar vežimas per Lietuvos teritoriją bei kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.

Invazinių rūšių patiekimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo 300 iki 500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1500 eurų.