Finansų ekspertės patarimai, kaip elgtis su vaikų kišenpiginiais

Apie tai, kokius finansus vaikai pajėgūs valdyti patys ir kiek savarankiškumo jiems reikėtų suteikti, pataria Asmeninių finansųs ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

„Kiek pinigų, kokiu dažnumu ir kokio amžiaus vaikui duoti – vieno atsakymo į šiuos klausimus nėra, kiekviena šeima sprendžia individualiai. Tačiau vien pats sprendimas vaikams skirti kišenpinigių bei leisti jiems patiems priimti finansinius sprendimus, ką ir už kiek pirkti, yra labai sveikintinas.

Tai augina vaikų finansinio raštingumo lygį bei supratimą apie pinigus“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Kišenpinigių sumą sufleruoja vaiko amžius

Remiantis apklausos duomenimis, dauguma (70 proc.) tėvų savo atžaloms skiria iki 40 Eur/mėn., kas penktas – iki 80 Eur/mėn., likę 10 proc. duoda daugiau nei 80 Eur/mėn. kišenpinigių.

Skiriamoms sumoms didelę įtaką turi vaikų amžius: jauniausi, 7–10 m. amžiaus grupės, vaikai įprastai gauna iki 20 Eur/mėn., o 15–17 m. paaugliams dažniau skiriamos ir didesnės, 41–80 Eur/mėn. siekiančios sumos.

Kišenpinigių sumą nustatyti ji rekomenduoja vadovaujantis tokia taisykle: vieneri vaiko metai gali atitikti nuo 50 centų iki 1 euro per savaitę. Kitaip sakant, jei vaikui yra septyneri, jo kišenpinigiai galėtų siekti nuo 3,5 iki 7 eurų per savaitę, o 15-mečiui paaugliui būtų galima skirti nuo 7,5 iki 15 eurų per savaitę.

Vaikui būtina leisti klysti

Nors didžioji dalis vaikų disponuoja savo pinigais, kam ir kaip jie leidžiami gerai žino tik kas antros šeimos tėvai, o 5 proc. kišenpinigius skiriančių tėvų visiškai nesidomi atžalų išlaidomis.

Vaikų finansais dažniau domisi, juos nuolat aptaria ir svarbesnius pirkinius žino jaunesnių, 7–10 metų amžiaus, vaikų tėvai (57 proc.), rečiau – vyresnių, 15–17 metų amžiaus, vaikų tėvai (44 proc.).

Finansų ekspertė rekomenduoja piniginiams klausimams daugiau dėmesio skirti pirmaisiais metais, vaikui pradėjus duoti kišenpinigių. Tačiau svarbu atminti, kad tėvai yra tik patarėjai, o sprendimus vaikas turi priimti pats. Itin svarbu jam leisti klysti ir patirti savo klaidų pasekmes – tik taip jis supras, prie ko tai veda.

„Tėvams svarbiausia padėti nusistatyti taisykles, galbūt susitarti, ko tikrai vaikas negalės pirkti už kišenpinigius, pavyzdžiui, energetinių gėrimų, loterijos bilietų ar kita, kas, jūsų nuomone, neatitinka šeimos vertybių ar gali pakenkti vaikui.

Visa kita svarbu leisti, nes tai yra vaiko pinigai. Tėvai gali tik padėti, patarti. Idealu, jei turite galimybę bent kartą per mėnesį kartu su vaiku peržiūrėti jo patirtas išlaidas, aptarti, ką kitą mėnesį jis galėtų daryti kitaip, o mėnesiui praėjus – pasižiūrėti, kaip sekėsi“, – atkreipia dėmesį S. Strockytė-Varnė.

Kai vaikas būna pasiruošęs, su juo galima pasikalbėti ne tik apie išlaidas, bet ir uždarbio, taupymo, aukojimo, dar vėliau – skolinimosi temomis.