Finansinė neištikimybė – dažnas reiškinys šeimose: ją išduoda keli partnerio elgesio bruožai

Įvairūs užsienio šalių tyrimai rodo, kad porų nesutarimai dėl finansų yra tarp pirmaujančių skyrybų priežasčių. Po skyrybų nerimo taip pat ne mažiau, nes tenka dalintis turtą, vaikų išlaikymą.

Jeigu pora, kurios skirtingas požiūris į finansus, nepasirūpino povedybine sutartimi, kai santykiai buvo geri, emocijų užvaldyti partneriai, būna, pridaro daug finansinių problemų kito atžvilgiu.

Kokį šeimos finansų modelį pasirinkti nuo pat pradžių, kad būtų galima gerai jaustis tiek finansiškai, tiek emociškai ne tik gyvenant kartu, bet ir įvykus skyryboms, pataria finansų ekspertė, teisininkė ir psichologė.

Finansinė neištikimybė nežada nieko gero

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė, pataria prieš pradedant bendrą gyvenimą kartu išsiaiškinti vienas kito pinigų valdymo įpročius bei požiūrį į finansus apskritai.

Jei, pavyzdžiui, esate kruopštus planuotojas ir taupytojas, o jūsų antroji pusė tiesiog gimusi išlaidauti, ilgainiui tai greičiausiai taps nesutarimų priežastimi.

Taip pat apkartinti situaciją gali ir vieno iš partnerių turima skola ar pasikartojantys finansiniai nesklandumai. Todėl jei žmogus jums yra brangus ir su juo matome santykių perspektyvą, apie tai reikėtų pasikalbėti labai atvirai.

Dar ankstyvoje santykių fazėje prasidėjusi ir toleruojama finansinė neištikimybė ateityje nežada nieko gero.

„Susituokus ar tiesiog kuriant bendrą buitį, iškyla vis daugiau finansinių klausimų, tenka priimti daugiau finansinių sprendimų, tad poreikis skirti laiko pokalbiams apie pinigus niekur nedingsta.

Sprendimai dėl biudžeto valdymo, bendros ar atskirų sąskaitų, asmeninių ir bendrų pirkinių, trumpalaikių bei ilgalaikių poros finansinių tikslų turėtų būti priimami bendru sutarimu.

Žinoma, siekiant, kad finansai taptų santykių sąjungininku, o ne priešininku, svarbu ne tik kalbėtis, bet ir laikytis pasiektų susitarimų, vienodai stengtis dėl bendrų užsibrėžtų finansinių tikslų.

Ne viena pora gali patvirtinti, kad sėkmingas bendrų finansų valdymas užtikrins ne tik finansinės ramybės ir saugumo jausmą, bet ir padės išvengti įtampos“, – įsitikinusi finansų ekspertė.

Finansinė neištikimybė griauna santykius

J. Bagdanavičiūtė sako, kad prieš apsigyvenant kartu partneriams rekomenduojama atvirai pasikalbėti apie savo finansinę padėtį, nes yra didelė tikimybė, kad jų ne tik finansinė situacija bus skirtinga, žiūrint iš atlyginimo pusės, bet ir turimi įsipareigojimai, skolos.

Tai svarbu todėl, kad vieno finansinė našta ar ydingas finansinis elgesys nepakeliamai neužvirstų ant kito pečių, kad būtų išvengta finansinės neištikimybės.

Ja laikomas toks elgesys, kai žmogus nuo savo partnerio slepia su pinigais susijusius veiksmus, pavyzdžiui, pirkinius ar skolas.

Finansinė neištikimybė, kaip ir bet kokia kita neištikimybės forma, poroje griauna abipusį pasitikėjimą.

Štai, pavyzdžiui, JAV Nacionalinio finansinio švietimo fondo tyrimo duomenimis, net 76 proc. finansinę neištikimybę patyrusių porų teigia, kad tai daro neigiamą poveikį santykiams, o 10 proc. nurodo, kad tai tapo jų skyrybų priežastimi.

„Jeigu vieno partnerio gaunamos pajamos didesnės nei kito, svarbu atrasti pusiausvyrą tarp bendrų išlaidų, norų ir galimybių.

Tai, kas vienam neatrodys kaip išlaidavimas, ilgainiui gali rimtai paveikti kito partnerio finansinį stabilumą ir viršyti realias galimybes.

Svarbu pasikalbėti ir apie finansinius įpročius bei požiūrį į finansų valdymą. Kiekvienas iš savo šeimos ir tėvų galime atsinešti skirtingą su pinigais susijusią patirtį, tad bendras finansų valdymo kelias turėtų būti paremtas abipusiu sutarimu.

Jei vienas partneris išmokytas tvarkyti savo biudžetą ir jo laikytis, o kitas mėnesio atlyginimą išleidžia per kelias savaites, poros laukia minų laukas“, – patikina finansų ekspertė.

Tai pat, pasak J. Bagdanavičiūtės, reikėtų sąžiningai abiems prisidėti prie bendro biudžeto. Jei uždirbate kur kas daugiau nei partneris, nesąžininga būtų prašyti prie bendro gyvenimo prisidėti daugiau, nei jis ar ji gali sau leisti.

Kiekvienas sprendimas tokioje situacijoje turėtų būti priimtas abipusiu susitarimu. Kaip, pavyzdžiui, vienas iš galimų sprendimų būdų biudžetą dalinti proporcingai pajamoms, jei abi puses tai tenkina.

Trys modeliai: bendra sąskaita, atskiros sąskaitos ir finansai vienoje rankoje

Kaip rodo banko atlikta apklausa, daugiau nei 60 proc. gyventojų bendru biudžetu pirmiausia laiko taisykles ir žodinius susitarimus dėl finansų valdymo. Tačiau daugeliu atžvilgių bendra sąskaita gali būti vienas patogiausių finansų valdymo poroje sprendimų.

Finansų ekspertė teigia, kad planuojant bendrą biudžetą ir bendrus finansinius tikslus galimybė matyti visas pajamas bei išlaidas vienoje vietoje supaprastina finansų valdymą.

Dar daugiau − bendra sąskaita sudaro galimybę išlaidas stebėti pasitelkus automatizuotus biudžeto sekimo įrankius.

„Taip taupyti paprasčiau, nes aiškiai matome, kokių būtinųjų ir nebūtinųjų išlaidų patiriame bei kurių išlaidų atsisakius galima atsidėti didesnę sumą.

Be to, kai finansinės operacijos sąskaitoje matomos abiem, kyla mažiau pagundų nepagrįstai išlaidauti.

Tačiau, kita vertus, turint tik bendrą sąskaitą tampa sudėtinga, pavyzdžiui, nustebinti vienas kitą gimtadienio dovanomis ar pasidovanoti ką nors sau (už tokią sumą, dėl kurios išleidimo nereikėtų pasitarti su partneriu).

Jei kyla tokių nepatogumų, verta pasikalbėti apie poreikį turėti ir atskiras sąskaitas bei sutarti dėl abiem priimtinos sumos, skirtos asmeninėms išlaidoms“, – pataria J. Bagdanavičiūtė.

Pasak finansų ekspertės, turimos atskiros sąskaitos poroje ar šeimoje ir toks finansų valdymo būdas poroje suteikia asmeninės finansinės laisvės, tačiau sumažina galimybę aiškiai matyti ir kontroliuoti bendrą šeimos ar poros finansų paveikslą.

Tam, kad šeimos finansinė situacija būtų aiški ir pavyktų siekti bendrų finansinių tikslų, šeimos biudžeto tvarkymas ir jo planavimas tampa dar svarbesnis nei tada, kai abu žmonės poroje naudojasi viena bendra sąskaita.

„Įvertinkite, kokias pajamas bendrai gaunate ir kokių išlaidų patiriate. Susitarkite, kas rūpinsis konkrečiomis sąskaitomis ir kaip jas apmokėsite.

Taip pat sutarkite, kaip ir kokias sumas atsidėsite – kaip taupysite: atskiros sąskaitos nesumažina atsakomybės dėl bendro finansinio saugumo ir finansinių tikslų siekimo.

Be to, kiekvieno iš poroje gyvenančių žmonių pajamos gali kisti – didėti, mažėti, o susirgus arba netekus darbo kurį laiką pajamos gali iš viso dingti.

Todėl svarbu iš anksto sutarti, kad tokiais atvejais pasiskirstymas, kas ir kokio dydžio bendras išlaidas dengia, yra lankstus ir jis yra peržiūrimas, jog nė vienas iš poroje gyvenančių nejaustų finansinio diskomforto“, – pataria J. Bagdanavičiūtė.

Pasak finansų ekspertės, yra šeimų ar porų, kuriose visais finansais rūpinasi vienas iš sutuoktinių ar partnerių.

Toms antrosioms pusėms, kurioms biudžeto tvarkymas, sąskaitų apmokėjimas, paskolų valdymas kelia stresą, toks finansų valdymo būdas poroje gali būti iš dalies patrauklus. Kita vertus, jis turi ir savų trūkumų.

„Pradėjus bendrą gyvenimą, žinoma, mažiausiai norisi galvoti apie išsiskyrimą. Vis dėlto, statistika rodo, kad Lietuvoje skyrybomis baigiasi kas antra santuoka.

Skyrybų atveju turtas dalijamas per pusę, o štai gyvenant nesusituokus ir išsivaikštant į skirtingas puses užsitikrinti finansinį saugumą ir teisingumą gali būti sunkiau.

Tačiau išlaikyti finansinę nepriklausomybę svarbu ne tik dėl potencialių nesutarimų ir išsiskyrimo, kuris gali niekada neįvykti.

Prisidėjimas prie bendrų finansų valdymo ir aiškus žinojimas, kas vyksta su jūsų bendrais pinigais, leis šiek tiek turėti jūsų bendro finansinio gyvenimo kontrolės.

Tai užtikrins tam tikrą saugumą, be to, partneris galės neabejoti, kad jums rūpi bendri finansiniai tikslai ir juos vertinate panašiai.

Galiausiai savarankiškų sprendimų priėmimas prideda savivertės bei leidžia tobulinti finansinius įgūdžius“, – įsitikinusi J. Bagdanavičiūtė.

Pasak finansų ekspertės, nors yra trys poros arba šeimos finansų valdymo modeliai, svarbu suprasti, kad vienas žmogus neturėtų būti atsakingas už visus šeimos ar poros pinigus bei finansinius rūpesčius, − finansinę atsakomybę turi jausti abu partneriai.

Nepaisant to, kiek kiekvienas prisideda prie šeimos finansinės gerovės, turėtų jaustis vienodai vertinami ir vienodai svarbūs priimant finansinius sprendimus.

Ką reikia žinoti apie teisinį saugumą

Teisininkų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Simona Vilkelytė sako, kad Lietuvoje ypač mėgstama šeimos tematika, diskutuojant apie didelius santuokų nutraukimo skaičius, aptariant vaikų problemas, vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, kalbant apie šeimos sampratą apskritai, – kokia grupė asmenų gali būti laikoma šeima, o kokia – ne.

„Šiuo metu poros gyvenimą planuoja įvairiai. Yra du pagrindiniai scenarijai – pora gyvena santuokoje ir ne.

Gyvenimas santuokoje iš pirmo žvilgsnio leidžia užtikrinti teisinį saugumą, mat santuoka yra pagrindas net kelioms prezumpcijoms taikyti, pavyzdžiui, santuokoje įgytas turtas laikomas bendru, santuokoje gimusio vaiko tėvais laikomi abu sutuoktiniai, santuokoje gyvenantys asmenys turi pareigą būti lojalūs ir remti vienas kitą“, – sako pašnekovė.

Santuokoje įgytas turtas, pasak teisininkės, reiškia po santuokos įgytą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, taip pat pensijas, pašalpas, pajamas, gautas iš sutuoktinio asmeninio turto, kai, pavyzdžiui, iki santuokos vienas sutuoktinių turėjo butą, kuris laikytinas jo asmenine nuosavybe, tačiau po santuokos gaunamos nuomos pajamos bus laikomos bendru turtu, jei sutuoktiniai nesutars kitaip ir kt.

Taigi preziumuojama, kad visas po santuokos įgytas turtas yra abiejų sutuoktinių ir paprastai jie turi teisę į pusę to bendro turto.

Vadinasi, jei moters darbo užmokestis yra 3000 Eur, o jos sutuoktinio 2000 Eur, tai pagal prezumpciją kiekvienas iš jų turi teisę į 2500 Eur šių pajamų.

„Vis dėlto, sutuoktiniai gali susitarti ir kitaip. Dažnai tokie susitarimai nebūna teisiškai įforminti, partneriams pasitikint vienam kitu.

Tokiu atveju susitarimai gali būti įvairūs. Sudarius santuoką dažnai atidaroma bendra sutuoktinių sąskaita, į kurią kiekvienas jų perveda dalį savo gaunamų pajamų.

Iš šios sąskaitos yra dengiami bendri šeimos poreikiai. Gali būti sutariama, kokius konkrečius poreikius kuris sutuoktinis tenkina, pavyzdžiui, sutuoktinė dengia būsto paskolos ir išlaikymo išlaidas, o sutuoktinis apmoka su vaikų ugdymu susijusias sąskaitas“, – sako teisininkė.

Siekiant daugiau teisinio saugumo, pasak S. Vilkelytės, gali būti sudaromos vedybų sutartys tiek iki santuokos, tiek jau gyvenant santuokoje: „Vedybų sutartis jokiu būdu nereiškia nepasitikėjimo vienam kitu ar nenoro dalytis.

Tai tėra šalių, sutuoktinių susitarimas dėl turtinių klausimų. Vedybų sutartimi yra nustatomas kitoks turto teisinis režimas nei pagal prezumpciją gyvenant santuokoje, t. y. vedybų sutartimi galima susitarti, kad visas turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek po santuokos, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, arba kad iki santuokos kiekvieno sutuoktinio turėtas turtas tampa bendrąja jungtine nuosavybe, arba kad turtas, įgytas po santuokos, yra bendroji dalinė nuosavybė, sutuoktiniams susitariant dėl atitinkamo dalių dydžio.“

Teisininkė sako, kad nutraukiant santuoką, tuo atveju, jei buvo sudaryta vedybų sutartis, turtas dalijamas pagal joje nustatytas taisykles.

Jei vedybų sutartis nebuvo sudaryta, tuomet taikoma bendro turto prezumpcija ir visas turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendru.

Tokiu atveju, jei vienas sutuoktinis (-ė) savo gaunamas pajamas leido tik savo poreikiams tenkinti, santuokos nutraukimo atveju kitas sutuoktinis (-ė) gali paprašyti kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Pavyzdžiui, iki santuokos jūs turėjote butą, kadangi nesusitarėte kitaip, jis laikytinas jūsų asmenine nuosavybe, gyvenant santuokoje jūs nusprendžiate butą suremontuoti, tam panaudojate dalį savo gaunamų pajamų.

Tokiu atveju jūsų sutuoktinis gali teigti, kad panaudodamas dalį savo darbo pajamų, tai yra bendrosios jungtinės nuosavybės savo asmeniniam turtui gerinti (taigi, ne šeimos poreikiams), jūs sumažinote bendrą turtą.

Kitu atveju, jei pora gyvena nesudariusi santuokos, jiems nėra taikoma bendro turto prezumpcija. Taigi kiekvienu atveju atskirai jie turi susitarti, kokiu būdu įgyja kokį turtą.

Lietuvoje vis dar nesant partnerystės (ar civilinės sąjungos) instituto, tai sukuria tam tikrą nesaugumą abiem šalims, mat, jei turtas buvo įgytas vieno iš kartu gyvenančių asmenų vardu, jis pagal bendrą taisyklę bus laikomas jo ar jos asmenine nuosavybe.

Tik teismų praktikoje yra pateikti išaiškinimai, leidžiantys poros gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą prilyginti jungtinės veiklos sutarčiai, kurios pagrindu turtas įgyjamas bendron dalinėn nuosavybėn.

Vis dėlto, skirtingai, nei būnant santuokoje, gyvenant nesusituokus kiekvienu atveju atskirai gali tekti įrodinėti dėl kiekvieno iš kartu gyvenusių asmenų įsitraukimo į bendrą gyvenimą, prisidėjimo prie turto įgijimo ir pan.

Reikia ieškoti kompromisų

Į klausimą, koks iš esmės turėtų būti lygybės principas tvarkant šeimos finansus, negalvojant apie skyrybas ir dalybas, o apie šeimos gerovę ir norą geriausiai juos suvaldyti, teisininkė atsako, kad žmogus yra laimingas, kai turi darbą, kurį jam įdomu dirbti, ir šeimą, į kurią norisi sugrįžti.

„Norisi sugrįžti“ nėra tolygu nuolatinei šventei, toli gražu, tačiau tai yra dermė, pusiausvyra, kaip laivui – uostas, kuriame prisišvartavęs, nepaisydamas ūžiančių bangų, gali jaustis saugus.

„Saugumas turbūt yra vienas svarbiausių žmogaus poreikių, kurį šeima turėtų tenkinti. Tačiau čia susiduriame su skirtingu saugumo supratimu.

Pavyzdžiui, sovietinėje sistemoje saugumas šeimoje reiškė paskirtą butą, du darbo užmokesčius ir „tokio kaip visi“ statusą visuomenėje.

Tačiau materialinis saugumas – tik vienas iš elementų, leidžiančių mums jaustis saugiems. Ne mažiau svarbus yra emocinis saugumas, kai jaučiamės priimti, palaikomi, padrąsinami, skatinami augti.

Na, ir, žinoma, fizinis saugumas, kai aplinka, kurioje esame, nežaloja mūsų.

Finansinis saugumas, be abejo, susijęs su šeimos gerove ir santykių derme. Visų pirma, šeima turi susitarti, kas jai yra gerai.

Sunkumų kyla tuomet, kai šeimos narių poreikiai kardinaliai skirtingi, pavyzdžiui, vienas nori turėti didelį namą netoli miesto, o kitam užtenka patogaus nedidelio butelio mieste, vienas nori atostogų Maldyvuose, o kitam didžiausia laimė yra vasara močiutės kaime.

Tokiu atveju arba kartu gyvenantys asmenys turi rasti bendrą kompromisinį sprendimą, arba susitarti, kaip jie tenkins savo poreikius“, – pataria teisininkė.

Pasak S. Vilkelytės, lygybė yra visų pirma lygios galimybės dalyvauti priimant sprendimus. Pavyzdžiui, šiuo metu yra moters karjeros pikas, todėl pora nusprendžia, kad vyras imsis vaiko priežiūros.

Galimai po metų ar dvejų, praleistų namuose, vyras uždirbs mažiau nei jo moteris. Tokiu atveju labai svarbus tarpusavio supratimas ir palaikymas, kito paskatinimas veikti.

Žinoma, visai kitokia situacija tuomet, kai vyras, būdamas jaunas ir gana sveikas, tenkinasi minimalia veikla, nes jo poreikiams to užtenka, arba moteris savo gaunamas pajamas pirmiausia išleidžia savo poreikiams (nagams, plaukams, masažams ir suknelėms), teigdama, kad šeima turi pasirūpinti vyras.

„Reikėtų prisiminti, kad sukūrus šeimą, nesvarbu, santuokos ar ne pagrindu, nebelieka tik mano poreikių, nes atsiranda bendri, šeimos poreikiai, tad kiekvienas iš šeimos narių pirmiausia turėtų stengtis kiek galima daugiau prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, o tai, kas lieka, jei lieka, panaudoti savo poreikiams“, – sako teisininkė.

Kai vienas uždirba mažiau arba išvis nedirba

Į klausimą, jeigu šeimoje daugiau uždirba moteris arba vyras išvis nedirba, ar skyrybų atveju galima iš jo prisiteisti šeimos išlaidas, kurias ji patyrė dėl bendros šeimos gerovės, teisininkė atsako, kad jei vedybų sutartis nesudaryta, kaip paskirstytos pajamos, taikoma bendro turto prezumpcija, t. y. moters gautos pajamos yra bendros pajamos.

„Gali būti skirtingos priežastys, dėl ko vienas iš sutuoktinių nedirba arba uždirba žymiai mažiau, pavyzdžiui, jų profesijos rinkoje atlyginamos nevienodai, vienas iš sutuoktinių mokosi, serga, bankrutavo ir pan.

Tad pirmiausia reikia susitarti, kaip šeima gyvena toliau. Jei susitarti nepavyksta, tuomet reikia spręsti, ar gyvenimas kartu dar yra įmanomas, ar šeimoje galime jaustis saugiai“, – sako S. Vilkelytė.

Paprašius apibūdinti situaciją, jeigu moteris niekur nedirbo, vaikus augino arba buvo sutarę, kad į darbus nebegrįš ir toliau vaikus augins, susiklosčius tokioms aplinkybėms, kaip skyryboms, kiek moteris yra apsaugota ar neapsaugota finansiškai po jų, teisininkė sako, kad šeimoje kiekvienas iš šeimos narių turi prisidėti prie gerovės kūrimo.

Ir tai nėra tik didesnė banko sąskaita, tai taip pat yra ir kitos svarbios funkcijos šeimoje.

Vaikų auginimas – viena iš jų. Tam tikrais atvejais nutraukiant santuoką sutuoktinis gali prašyti kito sutuoktinio išlaikymo, tačiau tokių bylų Lietuvos teismų praktikoje nėra daug.

„Vaikų gerovė yra kiekvieno tėvo ir motinos didžiausias rūpestis. Vis dėlto, reikėtų gerai apsvarstyti, ar gyvenimas nemylint, nedarnioje aplinkoje vaikams sukuria gerovę.

Tai, kad vienas iš tėvų neturi pajamų, nereiškia, jog su juo negalėtų būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta nutraukus santuoką. Mat vaikus išlaikyti turi abu tėvai.

Nors preziumuojama, kad kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo po lygiai, tačiau tai nėra nustatyta įstatymu, todėl kiekvienu atveju gali būt sprendžiama individualiai.

Taip pat ir gyvenamojo būsto klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į vaikų interesus. Teisė yra skirta tam, kad padėtų žmonėms gyventi geriau. Nėra padėties be išeities. Svarbu nebijoti jos ieškoti“, – sako S. Vilkelytė.

Psichologė: santuoka yra partnerystė

Paklausus, kaip subalansuoti šeimos finansus, kad nei viena, nei kita pusė nesijaustų žeminama ar aukštinama, priklausomai nuo to, kiek kuri uždirba, psichologė Paulina Bielinytė sako, kad svarbiausia šios temos žinutė, kurią norėtų perduoti, – bendravimas yra esminis dalykas: „Svarbu kalbėti apie tai, kaip jaučiatės jūs ir kaip jaučiasi jūsų partneris.

Užduodami partneriui klausimus apie apie tai, galite paskatinti pokalbį. Nepriklausomai nuo situacijos, poros turi efektyviai bendrauti ir kartu tartis dėl biudžeto, finansinių klausimų, kad bet kokie jų priimti finansiniai sprendimai būtų naudingi abiem. Tik taip išvengsite nesutarimų.“

Į klausimą, jeigu moteris šeimos sutarimu nedirba, prižiūri vaikus ir namus, kaip jai reiktų elgtis, kad nesijaustų emociškai blogai, būdama nuolatine pinigų „prašinėtoja“, psichologinės gerovės centro „Laimės menas“ įkūrėja sako, kad svarbu suprasti, kas vyksta moters viduje, esant tokioje situacijoje.

Juk pinigų prašymas neretai siejasi su tokiais jausmais, kaip gėda, nerimas, baimė. Gali būti sudėtinga sukaupti drąsą ir gana lengva jaustis pažeidžiamai.

„Tokiu atveju noriu atkreipti dėmesį į biudžeto kūrimo svarbą ne tik asmeniui, bet ir santykiams. Labai svarbu išmokti rūpintis vienas kitu finansiškai dar prieš priimant tokius sutarimus, kad vėliau nekiltų vidinių ar išorinių konfliktų.

Moteris raginčiau nepamiršti, kad santuoka yra partnerystė. Tai abipusis palaikymo, meilės ir draugystės konstruktas. Visi kolektyviniai santykiai poroje priklauso jums abiem.

Jo atlyginimas taip pat yra jūsų atlyginimas ir atvirkščiai. Jūsų rūpestis šeima, vaikais yra abiejų reikalas, lygiomis dalimis dalinant.

Taigi atsisakykite požiūrio, kad viskas pamatuojama tik pinige išraiška. Aiškiai įsivardinkite ir nuolat sau priminkite, kodėl esate verta šeimos finansų lygiai vienodai.

Ir bandykite pažaisti vaidmenų žaidimą apsikeičiant vaidmenimis – juk tada, kai vyras dirba, o jūs auginate vaikus, jam sugrįžus įprastai jis nesijaučia mažiau vertas būti šeimos dalimi ar gauti mažiau meilės; papildomai jam to prašyti nereikia“, – pataria S. Bielinytė.

„Nepaisant to, kiek kas uždirba jūsų šeimoje, visų pirma jūs esate komanda, ir tai, ką darote, pasiekiate ar uždirbate, tik padeda pagerinti finansinę šeimos gerovę.

Tik tada, kai būsite kaip komanda, pasieksite geriausių santykių ir finansinių rezultatų. Labai svarbu padėti vienas kitam ir suvokti, kad abu prisidedate prie santykių ir buities, nepaisant to, kad kuris nors finansiškai prisideda kiek mažiau.

Kartais pastebiu, kad daugiau uždirbančioms moterims ne itin paprasta paleisti visus savo vaidmenis, kartais ir toliau pasąmoningai būna įsikibusios į pareigas, neprileisdamos vyrų prie jokios srities.

Užuot per daug prisiėmusios ir perdegusios, pakalbėkite su savo partneriu, paprašykite pagalbos. Padalinę darbus ir kitas pareigas tarpusavyje galite apsisaugoti nuo pervargimo ir abu jaustis vertingi bei reikalingi.

Neleiskite finansiniams skirtumams tapti santykių trikdžiu“, – sako psichologė.

Esminiai psichologės patarimai norintiems išlaikyti sėkmingus santykius

„Temos apie pinigus, finansinių įsipareigojimų pasiskirstymą ir jų valdymą vienu ar kitu aspektu turi įtakos santykiams. Apskritai pinigų tema yra viena tų, kuri nuolat įtraukiama į sąrašą priežasčių, dėl kurių dažniausiai kyla nesutarimų šeimoje“, – pastebi P. Bielinytė.

Štai keletas psichologės patarimų nusprendusiems aptarti pinigų temą, siekiantiems išsikelti finansinius tikslus ir išlaikyti sėkmingus santykius:

Pasikalbėkite

Pokalbis apie pinigus dažnai būna nerimastinga reakcija į stresinę situaciją, o ne suplanuota, rami diskusija. Nelaukite – apgalvotai aptarkite finansus.

Tiesą sakant, naudinga pradėti kuo anksčiau, kuriant santykį, šeimą. Pasidalinkite vieni su kitais, koks vaidmuo pinigams tenka jūsų gyvenime, kokiose srityse matote didesnę ar mažesnę jų svarbą.

Atidžiai klausykitės ir stenkitės išgirsti jūsų partnerio pinigų santykį gyvenime, kokios buvo ankstesnės patirtys, sietinos su finansais.

Pasikalbėkite ne tik apie tai, kaip, kiek ir kur svarbu juos leisti, tačiau ir apie tai, kokių galimybių matote uždirbti.

Taip pat svarbu šioje temoje liesti ir kiekvieno asmenines vertybes, nes jos nors ir netiesiogiai sietinos su pinigais, tačiau neretai lemia, kaip jie bus leidžiami.

Būkite atviri

Tema apie finansus dažnai būna nepatogi. Įvairių tyrimų duomenimis, apie trečdalis žmonių slepia savo tikrąją finansinę padėtį nuo partnerio; kad to išvengtumėte, turite šeimoje sukurti nesmerkiančią aplinką, kurioje abu ieškotumėte vienas kito stipriųjų finansinių pusių ir galimybių tai panaudoti santykiams gerinti.

Jei atsitiko taip, kad pradėjus santykius vienas iš partnerių jau turėjo finansinių sunkumų ir įsipareigojimų, aptarkite, ar pareiga mokėti tam tikrą skolą ir toliau yra vieno iš jūsų, ar tai tampa abiejų finansiniu įsipareigojimu.

Jei turite bendrų išlaidų, nuspręskite, kaip jos bus paskirstytos. Jei vienas iš jūsų uždirba daugiau pinigų nei kitas, aptarkite, kaip būtų pasiskirstytos pajamos, jei apskritai būtų.

Būkite sąžiningi ir nieko neslėpkite. Jei diskusija tampa įtempta, verta šiek tiek atsitraukti ir prie jos sugrįžti vėliau. Ir nepamirškite, kad žingsnis į sėkmę yra pasiryžimas būti visiškai atviriems šia tema.

Išsigryninkite tikslus

Kalbėkite apie asmeninius ir bendrus tikslus, aptarkite, kaip jų sieksite, net jei tuo metu jaučiatės nekomfortabiliai.

Tikslų aptarimas turėtų apimti diskusiją nuo būsto įsigijimo, kaupimo pensijų fonde, noro keliauti iki karjeros tikslų ir kaip tai gali sietis su bendrais finansais.

Visa tai padės suprasti abiem pusėms, kiek galite priimti vienas kito požiūrius ir taisykles apie pinigus ir kiek galite kiekvienas jas peržiūrėti bei koreguoti.

Komunikuokite ir tarkitės dėl išlaidų ar pirkinių

Nuolatinis bendravimas labai svarbus norint palaikyti gerus finansinius santykius su savo antrąja puse.

Pradėję pokalbį apie pinigus, pirkinius, norus, svajones ir lūkesčius konkrečiai tai įvardinkite, pasakykite, kaip numatote to siekti, sudarykite partneriui galimybę suteikti grįžtamąjį ryšį apie jūsų planus.

Nelauktos, neaptartos finansinės staigmenos iš bendro biudžeto gali sukelti nusivylimo, nepasitikėjimo jausmą, todėl išlikite atviri vienas kitam ne tik dėl to, kad būtumėte bendrystėje skirstydami savo šeimos finansus, bet ir dėl to, kad išliktumėte bendrystėje dėl gyvenimo planų.