Emocinė savijauta darbe: ji rūpi tik kas ketvirtam Lietuvos darbdaviui

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter“ tyrimų praėjusį mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

„Darbe praleidžiame daugiausiai laiko, todėl kuo geriau ten jaučiamės, tuo geriau ir našiau dirbame bei jaučiamės laimingesni. Gera darbuotojų būsena darbe priklauso nuo dviejų dalykų - darbdavio požiūrio ir elgesio bei darbovietės vidinės kultūros.

Nerimo ir įtampos gausiu laikotarpiu itin svarbus darbdavių geranoriškumas bei gebėjimas pasirūpinti darbuotojų emocine sveikata“, - sako psichologė Inga Budvytytė.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, pastarieji dveji metai parodė, kad darbuotojų emocinė sveikata ir savijauta svarbos skalėje rikiuojasi lygiagrečiai su jų fizine būkle. „Emocinės sveikatos svarbą išryškino pandemija, kuomet įprastą kasdienybę biuruose pakeitė nuotolinis darbas.

Nors dauguma darbuotojų dirbo artimiausių žmonių - šeimos narių - apsuptyje, tačiau fizinė atskirtis nuo biuro aplinkos, kolegų ir įprastos darbinės rutinos visiškai nepagerino darbuotojų emocinės savijautos“, - tvirtina draudimo bendrovės vadovas.

Jis prideda ir dar vieną faktorių, itin svarbų dirbančių žmonių emociniam saugumui: „Tai - santykiai su kolegomis. Pastaraisiais metais išaugo ne vien dalykinio, bet ir asmeninio kolegų bendravimo svarba. Matome, kad darbuotojai labai noriai įsitraukia į bendras veiklas, vienijančias komandą emociškai“, - pabrėžia M. Jundulas.

Jis yra įsitikinęs, kad nuo darbdavių elgsenos labai priklauso visos Lietuvos žmonių emocinė savijauta. „Darbuotojai turi būti gerai informuoti, jie turi jausti ryšį su organizacija ir vieni su kitais bei turėti visas reikiamas priemones dirbti iš namų. Užtikrintai ir saugiai darbe besijaučiantys žmonės ir kuria bendrą Lietuvos emocinį žemėlapį, kuris šiuo metu nėra nudažytas vien tamsiomis spalvomis“, - pabrėžia draudimo bendrovės vadovas.

Darbuotojų prioritetas - laikas sau

Praėjusį mėnesį atlikto tyrimo duomenys rodo, kad didžioji dalis (56 proc.) Lietuvos žmonių kaip darbdavio rūpestį jų emocine savijauta įvardija pagarbą darbuotojų asmeniniam laikui.

„Šis faktorius gerai darbuotojų emocinei būsenai išties yra itin reikšmingas. Darbuotojai vertina, jei jie nepatiria spaudimo dirbti po darbo valandų, bet kuriuo paros metu atsakyti į skambučius ar elektroninius laiškus ir būti visada pasiekiami.

40 metų perkopę darbuotojai yra labiau įpratę paklusti darbdaviui, stengtis būti visada pasiekiami, dirbti po darbo valandų, ir šiuos darbdavio poreikius dažnai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Jaunesni, nepriklausomybės pradžios laikų sunkumų nepatyrę darbo rinkos dalyviai natūraliai mano, kad darbdavys turi gerbti jų asmeninį laiką ir tai vertina“, - tvirtina psichologė.

Tyrimo duomenimis, 45 proc. dirbančių Lietuvos žmonių kaip vieną pagrindinių darbdavio rūpinimosi jais būdų įvardija galimybę lanksčiai dirbti namuose arba biure.

„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją dėl COVID-19, daugelis darbuotojų jaučia nerimą dėl užsikrėtimo rizikos, ne vienam tenka izoliuotis ar rūpintis vaikais. Tokį atsakymą dažniau rinkosi aukštojo išsimokslinimo respondentai, kurie dėl savo kompetencijų geba dirbti savarankiškai, jų nereikia nuolat kontroliuoti, šiems žmonėms svarbu jausti darbdavio pasitikėjimą išleidžiant juos dirbti namuose“, - kalba psichologė.

Apklausos duomenimis, 40 proc. respondentų darbdavio organizuojamas paskaitas ir mokymus nurodė kaip darbdavio rūpestį darbuotojų emocine savijauta.

„Toks dėmesys darbuotojams labai svarbus, ypač kai jiems patiems nereikia ieškoti papildomų mokymų ar konsultacijų po darbo, jie gali tą laiką skirti sau ar šeimai.

Be to, ne kiekvienas žmogus linkęs papildoma edukacija domėtis ar rūpintis savarankiškai, todėl darbdavio darbo metu organizuojamos paskaitos ar konsultacijos gali išties pagerinti darbuotojų emocinę būseną ir motyvaciją dirbti, o visų svarbiausia - taip jie jaučia darbdavio rūpestį“, - pabrėžia specialistė.

Trečdalis Lietuvos žmonių emocinę savijautą gerinančia veikla įvardija darbdavio organizuojamus žygius, komandinius renginius bei išvykas. „Tokie renginiai padeda darbuotojams atsipalaiduoti, pabendrauti neformaliai, parodo, kad darbdaviui rūpi ne tik darbas, bet ir jų turiningas laisvalaikis. Be to, tai padeda užmegzti artimesnius ryšius, formuoti ir stiprinti komandą“, - kalba I. Budvytytė.

Apklausa parodė, kad 15 proc. Lietuvos žmonių darbdavys apmoka specialistų konsultacijas.

„Respondentų nėra labai daug, nes tai dar nėra paplitusi praktika, tačiau tikėtina, kad tokio darbdavio elgesio sulaukę darbuotojai jaučiasi vertinami ir jų nekamuoja baimė prarasti darbą ar poreikis slėpti savo sunkumus nuo darbdavio“, - tvirtina specialistė.