Elektrinių paspirtukų mėgėjams pokyčiai negresia

Nors sparčiai išpopuliarėję elektriniai paspirtukai yra aplinkai draugiška transporto priemonė, vis daugiau pasigirsta svarstymų apie jų keliamą pavojų tiek pėsčiųjų, tiek kitų eismo dalyvių saugumui.

Kai kuriuose Europos miestuose imamasi ir drastiškų priemonių šiai problemai spręsti. Praėjusį sekmadienį Paryžiuje vykusio referendumo metu miestiečiai nubalsavo už tai, jog Prancūzijos sostinėje būtų uždrausti nuomojami elektriniai paspirtukai.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus, uostamiestyje rimtesnių nusiskundimų dėl elektrinių paspirtukų vairuotojų keliamų pavojų, bent kol kas, iš pačių gyventojų nesulaukta.

„Masiškai skundų negauname. Viena iš pagrindinių problemų, kurią žmonės mums įvardija, - ne vietoje paliekami ar net numesti elektriniai paspirtukai“„, - “Vakarų ekspresui" sakė R. Mockus.

Praėjusiais metais Klaipėdoje įvesti greičio ribojimai elektriniams paspirtukams trijose miesto zonose: senamiestyje, Danės skvere ir Malūno parko teritorijoje.

Šiose miesto vietose elektrinių paspirtukų vairuotojams galima išvystyti ne didesnį nei 15 kilometrų per valandą greitį.

R. Mockaus teigimu, kol kas taikyti daugiau būtent šiai transporto priemonei skirtų apribojimų nesvarstoma.

„Liko praeitų metų sprendimai“, - lakoniškai komentavo R. Mockus.

Kelių eismo taisyklėse teigiama, jog elektriniais paspirtukais galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, dviračių juostomis arba kur jų nėra - kelkraščiu, ne didesniu nei 25 kilometrų per valandą greičiu.

Važiuodami šaligatviu ar pėsčiųjų ir dviračių taku bei kelkraščiu elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems bei negali jiems trukdyti.