Ekonomistas siūlo išeitį sušvelninti infliacijai: daliai mokesčius mažinti, kitiems – didinti

Ekonomistas kalbėjo, kad šiuo metu infliacija didelis galvos skausmas yra visam pasauliui. Jungtinėse Amerikos Valstijose šiai problemai skiriama ypatingai daug dėmesio, o Centrinis Bankas jau kovo mėnesį yra pasiruošęs kelti palūkanų normas. JAV infliacija siekia 7 proc. ir tai, pasak jo, yra vienas didžiausių rodiklių per 40 metų.

P. Kunčinas kalbėjo, jog jeigu problemą bandytume spręsti remiantis vadovėliais, valstybė turėtų stengtis rinkoje mažinti pinigų kiekį.

„Tu negali su infliacija kovoti mesdamas dar daugiau pinigų. Kuo daugiau pinigų įlieji į rinką, tuo jie daugiau sukasi ir kyla kainos.

Kadangi Europos Centinis Bankas (ECB) įliejo labai daug pinigų ir jei fiskalinėje politikoje nėra laikomasi jokios disciplinos, žinoma, kad kainos didės.

Mažinti atlyginimus žmonėms yra politiškai neįmanoma, tai būtų politinė savižudybė. Bet tu neįveiksi infliacijos visą laiką indeksuodamas ir stengdamasis apibėgti infliaciją greičiau keldamas atlyginimus, nes tada užsisuka spiralė ir valstybei greičiausiai pasibaigs pinigai“, – teigė jis.

Paulius Kunčinas © Organizatorių nuotr.

P. Kunčino teigimu, infliacija labiausiai palies tuos žmonės, kurie yra labiausiai pažeidžiami, kurie gauna nedideles pajamas, o tarp jų – ir viduriniosios klasės gyventojus, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo.

„Pirmiausia, būkime atviri, pagrindiniai instrumentai kovoti su infliacija, yra ne mūsų rankose.

Pagrindinis instrumentas yra ECB rankose.

ECB infliaciją gali mažinti per kredito politiką, per finansų sektorių. Reikia kietinti monitarinę politiką. Tai reiškia, kad bankai turėtų atsargiau skolinti, ypač, jei yra pradėję formuotis burbulai, šiek tiek mažinti vartojimą. Pinigų kaina turi pakilti, kad lengva ranka jų nebūtų galima švaistyti.

O ten, kur socialiai jautru, yra galimybė bent laikinai sumažinti PVM. Tas galioja tiek energetikos, tiek maisto sektoriuose. Bet tai siūlyčiau taikyti ne visiems, kitaip bankrutuos valstybė, nes PVM yra pagrindinis jos pajamų šaltinis.

Ką galime padaryti patys, tai, pirmiausia, kur įmanoma sumažinti mokesčius ir, aišku, ten, kur yra perteklinis vartojimas, kaip tik, atvirkščiai, reiktų kelti mokesčius.

Pavyzdžiui, dažniausiai yra siūloma apmokestinti tai, už ką žmonės gali mokėti.

Labai apmaudu, kad Seime nepraėjo taršos mokestis, nes aš apmokestinčiau automobilius ir, galiausiai, tai turi būti nukreipta į tai, kad pirmojo būtinumo prekių kainos turėtų būti stabilizuotos, o prekės, kurios ne pirmo būtinumo – apmokestintos. Toks turėtų būti principas“, – dėstė jis.

Lenkijai nuo vasario mėnesio naikinant pridėtinės vertės mokestį maisto produktams, ekonomistas sutiko, kad tai – vienas žingsnių, kuris galėtų padėti suvaldyti kainų šoką.

„Aš už tai, kad pirmo būtinumo prekėms būtų laikinai sumažintas PVM.

Manau, kad tai yra vienas iš žingsnių, ką galima padaryti ir taip stabilizuoti kainas.

Žinoma, iškart kyla klausimas dėl biudžeto, nes bus surenkama mažiau lėšų ir vis tiek kažkas turės susimokėti“, – sakė jis ir įspėjo, kad bendrai mažinti PVM yra „labai slidus kelias“ ir jis suprantantis, kodėl Lietuvos politikai to nesiimantys.

„Paskui iš naujo susigrąžinti PVM yra labai sudėtinga, bet kaip kraštutinę priemonę aš palaikau, ypač, kai yra dviženklė infliacija. Aš renkuosi iš dviejų blogybių ir nesu už tai, kad iždas patirtų žalą, bet manau, kad infliacija yra dar blogiau.

Aš mieliau rinkčiausi pirmo būtinumo prekėms mažinti mokesčius“, – sakė jis.

Paklaustas, kaip, pasak jo, infliacija kis metams įsibėgėjus, ekonomistas teigė nesantis labai optimistiškas. Jo teigimu, daug kas priklausys nuo energetikos kainų ir to, kaip elgsis Rusija, kas liečia energetinę krizę ir dujų kainas.