Džiazo siurprizai: NATO orkestras grojo žemaitišką dainą

„Džiugina tai, kad džiazo festivalis yra laukiamas ir mylimas. Net pirma diena praėjo su trenksmu. 90 proc. pasiteisino sprendimas grįžti į Teatro aikštę.

Tenka nusiimti kepurę prieš organizatorius, prieš Ingą Grubliauskienę, šito sumanymo iniciatorę, - “Vakarų ekspresui" sakė džiazo siela, buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas-Kongas, dar nepadėjęs dulkėti savo trimito.

Teatro aikštė nenuvylė

Pasak V. Grubliausko, šiemet džiazo festivalis pasižymėjo ne vienu sugrįžimu: į Teatro aikštę, į legendinį džiazo klubą „Kurpiai“, Kongo sugrįžimas į sceną, Monikos Liu - į savo miesto sceną. Jos profesionalaus muzikavimo kelias prasidėjo būtent Klaipėdoje, Teatro aikštėje.

Į Teatro aikštę sugrįžta taupumo sumetimais. Renginio finansavimas ne didėja, o mažėja, be to, savo korekcijas padarė infliacija. V. Grubliausko manymu, šių metų koncertai labai gerai suskambėjo būtent toje erdvėje.

Ji mažesnė, labiau kamerinė. Jos privalumus pastebėjo daugelis muzikantų, grojusių ir Kruizinių laivų terminale. Jie prioritetą teikė aikštei. Šiuo sugrįžimu džiaugėsi ir senamiesčio verslininkai.

„Man labiau širdis džiaugiasi būnant Teatro aikštėje. Ketvirtadienį buvau nuvažiavęs naktį, apie 3-4 val., pasižiūrėti, ar viskas gerai. Net ir būdama visiškai tuščia, ši aikštė turi išskirtinę aurą ir savotiško žavesio.

Nufilmavau, sakau, parodysiu Ingai, kaip ji atrodo naktį, visiškai nutilusi ir nurimusi“, - atviravo V. Grubliauskas.

Jis dėkingas Klaipėdos dramos teatro vadovui Tomui Juočiui už galimybę muzikantams pasinaudoti teatro infrastruktūra. Tai labai palengvino organizatoriams buitinių klausimų sprendimą.

Kitąmet vėl į kruizinį terminalą?

Pasak V. Grubliausko, Kruizinių laivų terminalas - unikali Lietuvos vieta, kurios nesumaišysi su niekuo. Praplaukiantys ir kartais džiazuojantys savo sirenomis laivai su ant denio išėjusiomis įgulomis, besileidžianti saulė jai suteikia tam tikro žavesio. Žinoma, jeigu būna geras oras, kuris Klaipėdoje gana retas.

Teatro aikštės šalininkai pastebi, kad terminale nuolatos tekdavo šalti, be to, erzindavo valgantys, geriantys žmonės, trukdydavę koncentruotis į muziką.

Yra manančiųjų, kad geriausias džiazas būdavo, kai festivalis vykdavo Laikrodžių muziejaus kiemelyje. „Girdėjau ir aš tokių minčių, bet jos buvo sakomos su šelmiška šypsena. Taip, ten dar kitokia erdvė“, - sutiko Kongas.

Kur vyks trisdešimtasis Klaipėdos pilies džiazo festivalis kitais metais, V. Grubliauskas negalėjo pasakyti. Mat didelė tikimybė, kad jis taps didžiųjų burlaivių regatos „The Tall Ships Races 2024“ kultūrinės programos dalimi.

Tad visko gali būti, kad bent vieneriems metams džiazo festivalis turės sugrįžti į Kruizinių laivų terminalą, kuriame bus regatos epicentras.

Pranoko visų lūkesčius

Pasak V. Grubliausko, Monikos Liu pasirodymas su 12 vyrų scenoje, su ispanų grupe „Los Secretos de Pablo“, pranoko visų lūkesčius.

Jie užkūrė tokią ispanišką fiestą, kad visa Teatro aikštė šoko kartu su atlikėjais darydama ispaniškų šokių žingsnelius.

„Labai smagu buvo žiūrėti iš šalies. Kartais perliukai sužiba ten, kur nelabai tikiesi. Monika labai džiaugėsi tokia šilta ir išskirtine publikos reakcija“, - sakė Kongas.

Po koncerto jam teko vos ne atlikti Monikos apsaugininko vaidmenį. Ją taip apsupo minia jaunų merginų, kad prie jos net prieiti nebebuvo galima: ir fotografavosi, ir autografus dalijo, ir bičiuliavosi, ir glėbesčiavosi - emocijos liejosi per kraštus.

Po koncerto maždaug gerą pusvalandį jos gerbėjai nepaleido iš glėbio. „Seniai bemačiau tiek susižavėjimo ašarų jaunų žmonių akyse“, - prisipažino V. Grubliauskas.

„Tai negali nežavėti“

Kauno bigbendas su soliste iš Estijos Sofia Rubina - ryškus klasikinio džiazo potėpis penktadienio džiazo koncertų drobėje. Programa buvo skirta Elai Ficdžerald atminti.

Legendiniai „The Jive Aces“ (Didžioji Britanija) muzikantai Klaipėdos pilies džiazo festivalyje pasirodo kas dešimtmetį. „Jie yra vieni ryškiausių lengvai klausomo, gerai įsimenamo ir pagal kurį mielai šokama džiazo atstovų.

Be to, jie yra vieni iš pačių artistiškiausių. Žavi jų spalvingi kostiumai, plastiška vaidyba. Kiekvieno jų įvaizdis tarsi iš holivudinio filmo.

Kartais scenoje matoma ir akrobatikos elementų, būgnininkas pradeda groti kontrabosu, o pagrindinis solistas atlieka muzikinius akrobatinius triukus - tai negali nežavėti, nejaudinti. Publika visada labai šiltai juos priima“, - vertino atlikėjus V. Grubliauskas.

Britai Klaipėdoje patyrė tai, ko savo muzikinėje karjeroje dar nebuvo išbandę. Jie kartu su Kongu plaukė Klaipėdos universiteto jachta „Odisėja“ iš Kruizinių laivų terminalo iki Pilies tilto ir denyje visi muzikavo.

„Nors jie grojo visur - ir karalienės įvairiuose pobūviuose, daugelyje garsių renginių Amerikoje, tačiau groti plaukiant jachta jiems dar nebuvo tekę. Smagu, kad jie išsiveš iš Klaipėdos naują patyrimą“, - sakė V. Grubliauskas.

Labai energingas koncertas

„Legendinės bosinės gitaros virtuozės Nik West iš JAV pasirodymas buvo gana garsiai skambantis. Tai tikrai ne grynas džiazas, arčiau, sakyčiau, džiazroko, net ir roko elementų nemažai buvo.

Tai įspūdingas šou, spalvingi kostiumai, pati atlikėja darė tiesiog akrobatinius šuolius tuo pačiu metu ir grodama, ir dainuodama.

Koncertas buvo labai energingas ir patiko žiūrovams. Paskutinei dainai ji pakvietė pagroti bosine gitara mano dukrą Elzę. N. West yra muzikos pedagogė.

Jai smagu matyti augančius jaunus muzikantus. Kiekvienoje šalyje paskutinei dainai ji pakviečia pagroti mokinius arba savo sekėjus“, - kalbėjo V. Grubliauskas.

Beje, festivalio metu džiazo vokalistų konkurso „Džiazo vėjas“ nugalėtojui Marianui Petrovui iš Eduardo Balsio menų gimnazijos buvo sudaryta galimybė sudainuoti vieną dainą su Kauno bigbendu. Taigi scenoje buvo gali išvysti ir jaunų atlikėjų.

Susitikimų vakaras

Visiška priešingybė triukšmingam N. West koncertui buvo Izraelio grupės „Spice'n'Space“ pasirodymas šeštadienį. „Ji grojo gilią, konceptualią šiuolaikinę muziką, kuri užburia. Fleita Teatro aikštėje skambėjo tarsi užburtoji fleita“, - apibūdino V. Grubliauskas.

Ukrainos sausumos pajėgų orkestras Klaipėdoje grojo pirmą kartą ir su muzikiniu trenksmu. Jam koncertuojant scenoje vyko daug smagių susitikimų.

Su orkestru dainavo Ingrida Toleikytė, Lietuvos balso laimėtojas šiais metais Anyanya Udongwo. Pagroti buvo pakviestas ir V. Grubliauskas, ir JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė, grojantis fleita. Kongas juokavo, kad šeštadienį vyko fleitų vakarėlis.

Festivalį užbaigė „Shape internacional jazz band“/NATO Jazz Orchestra iš Briuselio. Prie jo šiemet prisijungė du lietuviai - Laimonas Urbikas, grojantis Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestre, ir trombonininkas Donatas Bukauskas, buvęs V. Grubliausko studentas, šiemet grojantis NATO orkestre, nes muzikantai jame yra iš visų NATO valstybių ir jie yra rotuojami.

„Donatas įtikino NATO orkestrą sugroti savo sukurtą dainą žemaitišku tekstu. Įsivaizduokite - Teatro aikštėje skambėjo žemaitiška daina, kurią atliko NATO pajėgų orkestras, kartu dainavo dainininkė iš JAV.

NATO orkestro koncertas - jaudinantis aspektas, labai gražiai tikęs festivalio užbaigimo dvasiai. Tai buvo tarsi koncertas iš plokštelės, tobulai skabanti muzika“, - kalbėjo V. Grubliauskas.

Po koncerto šeštadienį iki paryčių vyko muzikantų susitikimas džiazo klube „Kurpiai“, vadinamasis „jam sesion“, kai karaliauja improvizacija. „Bent jau tą vakarą pamačiau atgimstančią legendinių „Kurpių“ dvasią. Scenoje sėdėjo aukščiausios klasės muzikantai.

Skambėjo muzika, kurios galima klausytis bet kurioje pasaulio džiazo festivalio scenoje. Kai pamačiau, kokia eilė laukia muzikantų prie scenos, savo trimito nebetraukiau“, - prisipažino Kongas.

Organizatoriai patenkinti, kad festivalio transliaciją internetu stebėjo šimtai tūkstančių žiūrovų.