„Dirbtuvių ciklas: kūrybinės galios (at)gavimas“ Vilniaus neįgaliųjų bendruomenei

Dėl turimos negalios ši bendruomenė neturi ar turi menką galimybę įsitraukti į kultūrinį gyvenimą ir meninius užsiėmimus bei sunkiai integruojasi visuomenėje, tad dirbtuvės dalyviams leido prisiliesti prie išskirtinių kūrybos procesų, prisidėjo prie psichinės ir fizinės sveikatos stiprinimo, padėjo ugdyti socialinį sąmoningumą ir pasitikėjimą savimi.

Užsiėmimus vedė vizualaus meno profesionalai bei meno terapeutai, jų metu dalyviai susipažino su pagrindinėmis skulptūros ir ready-made technikomis, kartu su lektoriais kūrė objektus pritaikant kasdienius ir ypatingų priemonių nereikalaujančius metodus, naudojant jau egzistuojančius daiktus ar antrines žaliavas. 

Šis būdas skatino meninę saviraišką, suteikė galimybę tęsti kūrybinę praktiką ir pasibaigus projekto veikloms.

Grafikė Paulė Vaitkutė dalyvius supažindino su visiems prieinamu grafikos spaudos būdu – medžio ir linoleumo raižiniu. 

Plokštelės su abstrakčiomis figūromis kiekvienam dalyviui padėjo sukurti savo norimą nuotaiką ar pasakojimą atspaudžiant jas lape, tokiu būdu buvo lavinama vaizduotė, gilinamąsi į asmeninius išgyvenimus bei gerinama motorika. 

„Prieš prasidedant dirbtuvėms nerimavau, kaip pavyks užmegzti ryšį su dalyviais, atsižvelgiant į kiekvieno individualią situaciją, bendravimo būdą. Likau nustebinta šių jautrių žmonių šiluma, smalsumu, atvirumu. 

Dalyviai pasirodė drąsūs, linkę eksperimentuoti, taip pat labai bendruomeniški, dalinosi džiaugsmu ar nuostaba sėkmingai atspaudus medžio raižinio atspaudą“, – pasakoja lektorė Paulė Vaitkutė.

Būtent dailės terapijos metodų taikymas lektoriams leido į praktinius, kūrybinius procesus įtraukti kiekvieną – tiek lengvą, tiek sunkią fizinę ar protinę negalią turintį dalyvį. Tai skatino atrasti meninį pažinimą bei kiekvienam individualiai prieinamą saviraiškos būdą. 

Neringa Šilenskienė dirbtuvėms pasitelkė molį ir kartu su dalyviais kūrė objektus, koncentruojantis į pojūčius ir atskleidžiant molio medžiagiškumą, formą, struktūrą. 

„Terapinis lipdymas moliu suteikia galimybę pabūti spontaniškoje kūryboje. Tame yra daug laisvės, kadangi procesas neįpareigoja sukurti išbaigto kūrinio. 

Lipdant gali kurti, klysti, sugriauti ir vėl pradėti iš naujo. Bet kokia kūrybinė veikla padeda išreikšti save, ypatingai asmenims, kurie negali kalbėti ar negeba žodžiais įvardinti savo vidinio pasaulio. 

Visų dalyvių kūriniai buvo unikalūs, atspindintys kiekvieno vidinį pasaulį per spalvas, formas, lipdinio mastelį. Tokios patirtys man primena, kokia stipri yra kūrybos galia ir kiek daug duoda žmogui, kai galime kalbėti nenaudojant žodžių“, – dalinasi menininkė, terapeutė Neringa Šilenskienė.

Fotomenininkė Aurelija Maknytė dirbtuvių metu kvietė dalyvius atsinešti ar esamoje aplinkoje susirasti su asmeniniais prisiminimais siejamus daiktus. Dalyvių veidų atspaudų bei atsineštų daiktų pagalba, naudojant senosios fotografijos technikas, buvo kuriami atvaizdai įprasminantys prisiminimus bei fiksuojantys to momento dalyvių emocijas. 

Agnė Jonkutė vedė savistabos pobūdžio piešimo, tapybos ir koliažo užsiėmimus, taip siūlydama laisvą, kiekvienam iš dalyvių prieinamą meninės išraiškos formą. 

Dalyviai iš įvairiausių sumaišytų spalvos gabalėlių kūrė tos dienos nuotaiką, emocijas ir mintis atspindinčius paveikslus. Dirbtuvių dalyviai kartu su tekstilininke Auste Varne, iš paprastų, kasdieninėje aplinkoje randamų tekstilės medžiagų, kūrė lengvai pagaminamus skulptūrinius prisiminimų objektus. Juos spalvino su gamtoje randamais augalais ar uogomis ir papildė linkėjimais vienas kitam. Toks paprastas kūrybinis procesas leido dalyviams improvizuoti spalvomis ir formomis, skatino išreikšti jausmus bei prisidėjo prie emocinio išsivadavimo.

Pasak Nemenčinės neįgaliųjų centro vyr. socialinės darbuotojos Ivonos Urbanovič, šios dirbtuvės suteikė centro bendruomenei daugybę teigiamų emocijų, padėjo atskleisti vidinį kūrybiškumą ir leido dalyviams išbandyti save naujose, įtraukiančiose veiklose. 

„Edukaciniuose užsiėmimuose pritaikyti dailės terapijos metodai buvo ypač veiksmingi ir leido įtraukti įvairias negalias turinčius asmenis į kūrybinius procesus, skatino bendravimą. 

Itin jautėsi profesionalių vizualaus meno specialistų įdirbis, kurie su didžiuliu atsidavimu perteikė informaciją taip, kad ji būtų suprantama ir lengvai įsisavinama kiekvienam dalyviui. 

Kantrybė ir gebėjimas sudominti prisidėjo prie šių užsiėmimų pasisekimo ir produktyvumo, praturtino mūsų bendruomenės kasdienybę bei paliko gilų įspūdį“, – teigia Ivona Urbanovič. 

(AV17) galerija viena iš nedaugelio galerijų Lietuvoje išskirtinai pristatanti šiuolaikinio objekto, skulptūros ir instaliacijos meną. 

Jos pagrindinis tikslas, pasitelkiant įvairias kūrybiškas bei aktualias priemones, populiarinti šiuolaikinį meną tarp skirtingų auditorijų, skatinti jo suvokimą ir domėjimąsi. 

Ne tik galerijoje, bet ir už jos ribų, vystoma edukacinė veikla apima neformalius susitikimus su menininkais, kūrybines dirbtuves, paskaitas ir kitus renginius.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.