Didžiausios naujojo politinio sezono intrigos

Apkalta riaušėse dalyvavusiems parlamentarams

Rugpjūčio 10 d. apie 5 tūkst. žmonių prie Seimo protestavo dėl Vyriausybės planuotų ribojimų asmenims, nepasiskiepijusiems nuo koronaviruso.

Pasibaigus šiam renginiui skirtam laikui, dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš Seimo, įvažiavimą į parlamento rūmų vidinį kiemą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tada pareiškė, kad atsakomybę už kilusias riaušes turėtų prisiimti ne tik jų organizatoriai, bet ir riaušėse esą dalyvavę Seimo nariai.

Per protestą ant scenos sakyti kalbų lipo ne vienas Seimo narys, tarp jų – Valdemaras Valkiūnas, „darbiečių“ atstovai Mindaugas Puidokas, Aidas Gedvilas, „valstiečių“ frakcijos nariai Valius Ąžuolas, Dainius Kepenis, Petras Gražulis.

Nors, neoficialiomis žiniomis, valdančiųjų gretose užsiminta apie apkaltos inicijavimą kai kuriems parlamentarams, nutarta nuspausti stabdį – po rugpjūčio pabaigoje surengto uždaro Seimo valdybos posėdžio parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad, vykstant teisėsaugos tyrimui dėl riaušių, kol kas tam tikrų Seimo narių apkaltos nebus imamasi.

Tiesa, jie neatmetė tokios galimybės ateityje.

LRT.lt kalbintas Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas, politologas Ainius Lašas teigė, kad, viena vertus, tai, ar bus inicijuota apkalta vienam ar kitam Seimo nariui, veikiausiai priklausys nuo teisėsaugos tyrimo rezultatų.

Išbandymai valdančiajai koalicijai

Šių metų gegužę Seimas po pateikimo nepritarė daug ginčų tarp koalicijos partnerių sukėlusiam Partnerystės įstatymo projektui, kuriuo siūlyta įteisinti partnerystę ne tik tarp skirtingų lyčių, bet ir tarp tos pačios lyties žmonių.

Patobulintą projektą ketinama vėl teikti per Seimo rudens sesiją.

Stambulo konvencija, automobilių mokestis, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas – kiti klausimai, kurie per Seimo rudens sesiją taip pat gali sukelti aršias diskusijas ne tik tarp valdančiųjų ir opozicijos, bet ir tarp valdančiosios koalicijos partnerių.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis pabrėžia manantis, kad minėtų klausimų atgaivinimas gali sukelti kibirkštis tarp valdančiųjų partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos.

Be to, pašnekovo manymu, konflikto grėsmė didėja dar ir dėl to, kad dėl anksčiau išvardytų klausimų nebūta plačios diskusijos.

Lauras Bielinis /

Politologo įsitikinimu, abi liberalios jėgos koalicijoje per politinį rudens sezoną mėgins įgyvendinti savo pažadus rinkėjams.

Tiesa, jis teigė netikintis, kad Laisvės partija, kuri yra pateikusi rinkėjams ne vieną pažadą, ims spausti ar šantažuoti koalicijos partnerius dėl jų.

Skvernelis prieš Karbauskį

Ekspremjeras Saulius Skvernelis pastaruoju metu drąsiau kalba apie skyrybas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios vėliavnešiu 2020 m. Seimo rinkimuose jis buvo.

Politiko kalbos apie išėjimą tapo dar garsesnės po to, kai iš LVŽS buvo pašalintas ilgametis jos narys, parlamentaras Tomas Tomilinas ir kai iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukė partijai nepriklausantis Lukas Savickas, buvęs Vyriausybės, kuriai vadovavo S. Skvernelis, vicekancleriu.

Seimo užkulisiuose kalbama, kad jau rudenį parlamente gali būti įkurta S. Skvernelio suburta nauja frakcija.

Tokiu būdu esą išsiskirtų „valstiečių“ ir S. Skvernelio keliai.

Kalbama, kad naująją frakciją gali sudaryti 9–12 narių.

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis / BNS nuotr.

KTU docentas A. Lašas neslėpė matantis, kad tarp S. Skvernelį palaikančio LVŽS liberaliojo flango ir partijos lyderio R. Karbauskio konservatyvesniojo šalininkų flango įtampa tvyro dar nuo tada, kai „valstiečiai“ valdė Vyriausybę.

Politologas kartojo neatmetantis, kad tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio įtampa gali išaugti, tačiau skyrybomis tai esą nesibaigs.

Socialdemokratų potencialas

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pastarosiose keliose visuomenės nuomonės apklausose iškopė į pirmą reitingų vietą, už savęs palikdama LVŽS, konservatorius, liberalus, „darbiečius“.

Politikos apžvalgininkai beda pirštu į naująją LSDP lyderę Viliją Blinkevičiūtę – esą būtent ši politikė prikėlė socdemus iš pelenų.

Be to, ir pačiai europarlamentarei galėtų pavydėti ne vienas politikas, kadangi ji šiuo metu yra viena populiariausių politinių veikėjų šalyje.

Tačiau kiek potencialo dar turi LSDP ir ar kas nors sutrukdys jiems įsitvirtinti tarp populiariausiųjų partijų?

VDU profesorius L. Bielinis mano, kad socdemų sėkmės priežastis nėra vien V. Blinkevičiūtės fenomenas.

Anot jo, partija kol kas yra pasirinkusi labai išmintingą veikimo politiniame lauke strategiją.

Vilija Blinkevičiūtė

Vis dėlto pašnekovas ragina prisiminti – lazda turi du galus. Anot L. Bielinio, nors dabar tylėjimo ir nesivėlimo į konfliktus strategija LSDP pasiteisina, tai dar nereiškia, kad ir toliau ji bus veiksminga.

Prezidento ir valdančiųjų santykiai

Prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiosios koalicijos santykius nuo pat 2020 m. parlamento rinkimų lydėjo įvairūs nuomonių išsiskyrimai ir net konfliktai.

Vienus pirmųjų susikirtimų tarp valdančiųjų ir šalies vadovo galima buvo išvysti Vyriausybės formavimo metu.

G. Nausėda tąkart atmetė kelias ministrų kandidatūras, o dalis valdančiųjų neslėpė manantys, jog tam nebuvo pagrindo.

Vėliau konservatoriai ėmė kelti klausimą dėl atstovavimo Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT), svarstydami, ar visada šią funkciją turi atlikti prezidentas.

G. Nausėda atšovė, kad pagal Konstituciją tai yra šalies vadovo pareigos. Konservatoriai savo ruožtu tikino dėl atstovavimo EVT kreipsiąsi į Konstitucinį Teismą.

Prezidentas ir valdantieji susikirto dėl koronaviruso pandemijos valdymo. G. Nausėda kėlė tikslą Vyriausybei, kad jau šių metų liepą būtų nuo koronaviruso paskiepyta 70 proc. gyventojų.

Ministrų kabinetas, reaguodamas į tai, ne kartą kartojo, kad bus paskiepyta tiek žmonių, kiek leis tai padaryti turimi vakcinų kiekiai.

Nepasiekus šio tikslo liepą, G. Nausėda sukritikavo Vyriausybę dėl esą perlenktos lazdos skatinant visuomenę skiepytis.

Kartu prezidentas užsiminė apie naują tikslą – 90 proc. gyventojų vakcinacijos lygį.

Premjerė Ingrida Šimonytė atšovė, kad toks tikslas nebus keliamas.

15min.lt nuotr.