Dėl Klaipėdos pašto pastato įveiklinimo vis dar diskutuojama

Diskusijos metu buvo kalbama apie tai, kad buvęs Klaipėdos centrinis paštas ateityje turėtų tarnauti ne tik kaip vietos objektas, bet turėtų tapti tarptautiniu traukos centru.

„Reikia matyti šį objektą ne tik vietiniu, Klaipėdos, lygmeniu, bet reikia nebijoti pakelti ambiciją iki tarptautinio lygmens, nes turime kuo didžiuotis“, - viešoje diskusijoje dėl buvusio Klaipėdos pašto likimo antradienį teigė įmonės „Idėjos miestui“ vadovė Inga Urbonaitė.

Diskusijoje konkrečių sprendimų nepriimta, tačiau buvo pristatytos Kultūros ministerijos pavedimu sudarytos galimybių studijos rengėjų grupės idėjos.

„Planuojama, kad apibendrintas rezultatas turėtų būti jau rugpjūčio pabaigoje, tačiau tai bus tam tikros rekomendacijos, taip pat daug kas priklausys ir nuo Vyriausybės veiksmų. Išsakytos idėjos buvo įvairios: medijų centras, komunikacijų centras, modernus šiuolaikinio meno muziejus ir panašiai“, - tikino Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

„Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas teigė, kad pastato atnaujinimas Klaipėdos miesto raidai ir plėtrai padarys didžiulę įtaką.

„26 sertifikuoti viešbučiai su 1 100 kambarių atveria plačias galimybes“, - pabrėžė jis.

Jam ši idėja kilo dėl to, kad prieš pandemiją Klaipėda sulaukdavo per 220 tūkst. svečių, iš kurių 49 proc. buvo užsieniečiai.

M. Kulbokas teigė, kad Klaipėda turi itin gerą progą susikurti naująjį miesto centrą ir kad paštas yra tinkamas objektas surasti teisingą santykį tarp socialinių, kultūrinių, visuomenei palankių idėjų ir verslo santykių.

Kol kas pastatas priklauso Lietuvos paštui, bet A. Cesiulis tikino, kad yra svarstomi įvairiausi būdai, kaip geriausiai teisiškai perimti pašto nuosavybę.

„Ministras nurodė, jog planuose numatyta, kad paštą ateityje perims Kultūros ministerija, bet Kultūros ministerija be miesto ir klaipėdiečių tikrai nenurodys, kas turi būti daroma pašto pastate“, - dėstė A. Cesiulis.

Kultūros infrastruktūros centro parengtoje sąmatoje nurodoma, kad pašto rūmų pertvarkymas preliminariai kainuotų apie 7 mln. eurų, tačiau tikėtina, jog suma gali išaugti net ir kelis kartus.

„Kultūros ministras pabrėžė, jog supranta ir miesto lūkestį, jog miestas neužsidės tokios naštos ant savo pečių. Žinoma, miestas prisidės, bet pagrindinė iniciatyva vis tiek turi būti iš miestiečių pusės, kaip jie mato pašto pastatą ir kaip jis turėtų būti įveiklintas“, - sakė A. Cesiulis.

Dar vasario mėnesį Vyriausybė nusprendė, kad Kultūros ministerija iki rudens privalo parengti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams. Tad Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rengimo procesą kuruoja viešoji įstaiga „Idėjos miestui“, o galimybių studija rengiama pasitelkiant tarpdisciplininę žinovų komisiją.