Darbostogos: kaip atrasti balansą tarp laisvalaikio ir darbo laiko?

Ne tik šiltuosius kraštus, bet ir lietuviškąjį pajūrį darbostogoms ar nuotoliniam darbui vis dažniau besirenkantiems vasarotojams iškyla ir nemažai klausimų. Kaip darbostogų metu rasti balansą tarp darbo valandų ir laisvo laiko? Kaip suderinti visas veiklas su vaikų priežiūros klausimu? Kiek laiko gyventi tokiu režimu ir kokius „namų darbus“ vertėtų atlikti prieš išvykstant?

Abipusė nauda

Šiuolaikinis gyvenimo tempas bei kasdienė rutina anksčiau ar vėliau ima daryti įtaką mūsų motyvacijai, tad kas tam tikrą laiką būtina pakeisti savo įprastinę aplinką. Puikia priemone tam gali tapti darbostogos. Pasak psichologės ir verslo konsultantės Lauros Rimkutės, toks režimas itin aktualus tiems, kurie yra pervargę ir jaučiasi praradę balansą.

Specialistė teigia, kad darbdaviai turėtų sudaryti savo darbuotojams sąlygas išvykti darbostogauti, bei priduria, kad jos naudingos ne tik darbuotojui, bet ir pačiam darbdaviui.

„Darbdaviui tai irgi duoda privalumų, nes pailsėjęs, balansą išlaikantis darbuotojas yra efektyvesnis, turi daugiau motyvacijos dirbti, jis labiau myli savo kompaniją, labiau ją vertina, yra jai lojalesnis. Laimingas darbuotojas - geras darbuotojas, todėl iš darbostogų laimi abi pusės“, - sako verslo konsultantė.

Neretai darbdaviai įsivaizduoja, kad, išleidus darbuotoją padirbėti nuotoliniu būdu, smarkiai kris jo produktyvumo lygis, tačiau L. Rimkutė tvirtina, kad dėl to nerimauti tikrai nereikėtų. Pasak jos, įvyksta atvirkštinė situacija - dirbdami tokiu režimu, tai darome gerokai produktyviau.

„Kiekviena organizacija pasirenka, kokį valandų skaičių dirbs darbostogų metu, bet dažniausia taisyklė yra ta, kad paprastai planuojamos šiek tiek trumpesnės darbo valandos, kad liktų daugiau laiko pramogoms, laisvalaikiui ir mėgavimuisi aplinka. Kadangi žmonės turi galimybę atsipalaiduoti, jie dažnai labai smarkiai mobilizuojasi ir per tą trumpesnį laiką dirba daug efektyviau. Jų dėmesys būna mažiau išblaškytas ir jie per tą laiką padaro tuos pačius darbus, kuriuos atlikdavo per visą darbo dieną“, - pasakoja specialistė.

Trukmė skiriasi

Pirmą kartą išvykstantiems darbostogauti dažnai kyla klausimas, kiek laiko tokiu režimu reiktų gyventi ir ar yra koks nors optimalus variantas. L. Rimkutės teigimu, vieno atsakymo čia nėra - daug kas priklauso nuo to, ar padirbėti nuotoliniu būdu vyksta visa komanda, ar žmogus keliauja savarankiškai.

„Jeigu kalbėtume apie tuos atvejus, kai organizacija į darbostogas išveža visą didelę komandą, tai dažniausiai jos trunka nuo keleto dienų, jeigu išvažiuojama kažkur Lietuvoje, ir iki savaitės, jeigu kelionė tolimesnė. Jeigu į darbostogas išvažiuoja pats žmogus ir įmonė sudaro jam galimybes dirbti iš kito taško, tai šie terminai dažniausiai būna ilgesni - išvažiuojama mėnesiui ar net keliems“, - tvirtina verslo konsultantė.

Svarbu iš anksto apgalvoti veiklas

Susiruošusiems į darbostogas būtina atlikti ir svarbiausius „namų darbus“. Pasak L. Rimkutės, svarbu ne tik apgalvoti visus techninius aspektus, bet ir turėti aiškų planą, ką norėsis nuveikti laisvalaikiu.

„Visų pirma, būtina susižiūrėti visus techninius dalykus. Reikia organizacijoje pasidomėti, kaip viską sutvarkyti teisiškai, pasikalbėti apie saugumo reikalavimus, pasižiūrėti, ar nėra kažkokių apribojimų, ar viską leidžia mūsų darbo sutartys. Tuomet labai svarbu įsitikinti, ar toje vietoje, kurioje dirbsime, bus gerai veikiantis internetas. Kalbant apie laisvalaikio pusę - reikėtų susidėlioti planą, kaip mes leisime laiką“, - patarimais darbostogautojams dalijasi L. Rimkutė.

Susiduria su vaikų priežiūros klausimu

Tiesa, norintieji išbandyti tokį darbo pobūdį, susiduria ir su tam tikrais iššūkiais. Štai vienoje įmonėje vadove dirbanti Ieva Kuodė teigia, jog nuotolinio darbo metu jai tenka išspręsti pagrindinį klausimą - kam patikėti mažųjų priežiūrą.

Ieškodama, kaip išspręsti vaikų priežiūros problemą nuotolinio darbo metu, pašnekovė atskleidžia nusprendusi patikėti savo atžalas Palangoje įsikūrusiai „Labas, jūra“ studijos komandai.

„Praėjusiais metais studiją lankė mano vyresnysis sūnus ir kasryt eidavo į ją su didžiuliu noru, pasakodavo įspūdžius apie ekskursijas, naujas pažintis, edukacines veiklas, smagias auklėtojas. Aš laiką dienos metu išnaudodavau darbui, o kai vaikai būdavo vakariniuose užsiėmimuose, galėdavau turėti savo asmeninio laiko - eiti į renginius, sportuoti ar važinėtis dviračiu“, - teigia dirbanti mama.

„Labas, jūra“ studijos viena iš įkūrėjų Agnė Ivanauskaitė-Strėlienė sako, kad mintis apie tokią vietą gimė susidūrus su ta pačia problema - kam darbostogų metu patikėti vaikus. Supratusi, kad toks klausimas kyla tikrai ne vien jai, moteris kartu su savo drauge ir bendraminte nusprendė pasiūlyti šios problemos sprendimo būdą. Jau antruosius veiklos metus skaičiuosianti studija šią vasarą mažuosius vėl kvies pramogauti ir pažinti Lietuvos pajūrį, o tėvelius - tuo metu dovanoti laiką sau.