Darbo rinka: renkasi ne darbdavys, o darbuotojas

„Žmonės Klaipėdoje niekur nedingo, bet jie yra atsargesni, kupini nepasitikėjimo ir nerimo. Be to, dėl pandeminės situacijos ilgiau užtrunka įsidarbinimo procesas. Galbūt todėl susidaro įspūdis, kad yra labai didelis bedarbių skaičius. Bet iš tiesų per šiuos metus jau yra įsidarbinęs kas antras mūsų klientas, nedarbo lygis mažėja“, - sako Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (KAD) direktorė Jurgita Petraitienė.

Darbo vietų 60 proc. daugiau

Šiemet Užimtumo tarnyboje registruojasi mažiau žmonių nei pernai. J. Petraitienės teigimu, 2021-aisiais įsidarbino ir tie, kuriems nepavyko pernai, ir tie, kurie buvo užsiregistravę šiemet. Žmonės darbinasi, bet kadangi ilgiau užtrunka pats procesas, kaupiasi laisvos darbo vietos. Šiemet jų 60 proc. daugiau nei pernai.

„Niekada nėra buvę tiek daug laisvų darbo vietų. Konkurencija tarp darbdavių didelė. Mūsiškiai konkuruoja su užsieniečiais. Darbuotojai šiuo metu yra geresnėje situacijoje, jie gali pasirinkti, nes laisvų darbo vietų daug“, - sako Užimtumo tarnybos atstovė.

Rudenį jau matomas darbo vietų mažėjimas paslaugų sektoriuje.

Paskutinį vasaros mėnesį nedarbas Klaipėdos regione mažėjo šiek tiek mažiau nei Lietuvos vidurkis, nes šis regionas vis dėlto yra priklausomas nuo sezoniškumo.

Tas Klaipėdos specifiškumas išlieka metų metais kartu su dažytojų ir suvirintojų trūkumu metalo apdirbimo srityje, kuris uostamiestyje daug didesnis nei kituose miestuose. Be abejo, tai yra susiję su uosto veikla.

„Pernai darbo rinkoje matėme geroką laisvų darbo vietų skaičiaus mažėjimą, tam tikrą atsargumą. Šiemet tiek darbdaviai, tiek savarankiškai dirbantys žmonės prisitaikė ir situacija rinkoje darbo vietų atžvilgiu buvo stabili, jų skaičius didėjo.

Artėjant rudeniui mūsų regione vėl stebimas atsargumas įsidarbinant ir įdarbinant žmonės ir, aišku, nerimą kelia pandeminė situacija ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje, situacija mūsų pramonės įmonėse partnerėse, tiekimo grandinėse. Deja, nestabilumo šiuo metu yra gana daug“, - sako KAD direktorė.

Šiemet įsidarbina daugiau

Šiemet uostamiestyje įsidarbina žmonių kur kas daugiau nei pernai. Nuo metų pradžios iki rugsėjo 14 d. nedarbas Klaipėdos mieste sumažėjo trimis procentiniais punktais. Per šį laikotarpį įdarbinta 14 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį: pernai Klaipėdoje įdarbinta 10 tūkst. 525 žmonės, šiemet - beveik 12 tūkst. Rugsėjo 1 d. uostamiestyje iš viso registruota daugiau kaip 11 tūkst. 200 darbo ieškančių asmenų. Nedarbo lygis mieste - 12,4 proc., o Lietuvoje - 12,2 proc.

Klaipėdoje šiemet nedarbo lygis šiek tiek didesnis nei šalyje, kas nėra įprasta. Paprastai jis būdavo mažesnis. Tam didžiausią įtaką, J. Petraitienės teigimu, turėjo tai, kad šalyje užimtųjų skaičius rugpjūtį padidėjo, o mūsų mieste sumažėjo dėl sezoniškumo.

„Tam tikras sulėtėjimas įdarbinant žmones ar pradedant individualią veiklą rugpjūtį regione buvo stebimas dėl nerimo paslaugų sektoriuje, kas bus, kai nuo rugsėjo 13 d. reikės pradėti teikti paslaugas su galimybių pasais“, - teigė J. Petraitienė.

Daugėja užsiimančių individualia veikla

Šiemet rugpjūtį iš 2 tūkst. įsidarbinusių klaipėdiečių 631 pradėjo savarankišką veiklą, t. y. dirbti su verslo liudijimu ar išsiėmė individualios veiklos pažymą. Palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, tai 14 proc. Taigi, darbo rinkoje stebimas šioks toks savarankiškos veiklos didėjimas.„Daugiausia individualios veiklos imamasi statybų arba paslaugų sektoriuje. Darbai statybose pandeminiu laikotarpiu gana saugūs, o kalbant apie paslaugų sektorių, ypač grožio srities specialistus, jie jaučia nerimą. Jie verslo liudijimus išsiima trumpesniam laikotarpiui dėl nestabilios situacijos“, - pasakojo J. Petraitienė.

Ir braškes jau skina užsieniečiai

Kalbant apie darbo vietas statybų, pramonės sektoriuje paklausiausios išlieka tos pačios profesijos: reikia metalinių laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, pagalbinių darbininkų, valytojų, statybininkų, pardavėjų, virėjų ir elektrikų. Tų profesijų žmonių Klaipėdos regiono rinkoje trūksta kiekvienais metais.

Pasak J. Petraitienės, nauja yra tik tai, kad dėl kovido ilgiau užtrunka įsidarbinimo procesas ir darbdaviams reikia kantrybės sulaukti darbuotojų.

Šiemet Klaipėdos KAD yra išduota daugiau nei 2,5 tūkst. leidimų įdarbinti trečiųjų šalių piliečius.

Daugiausia jų: per 1 600 yra iš Ukrainos, daugiau nei 600 - iš Baltarusijos, 150 - iš Rusijos. J. Petraitienė pastebi, kad šiemet kiek daugiau nei pernai atvyko Kirgizijos piliečių dirbti tarptautinių pervežimų vairuotojais.

Užsieniečiai, be vairuotojų, dažniausiai dirba elektromonteriais, virėjais, elektrikais, laivų korpusų dažytojais, įvairiais darbininkais maisto perdirbimo įmonėse, pagalbiniais darbininkais tiek virtuvėje, tiek pramonės įmonėse, staliais, plastikinių detalių apdorotojais, sezoniniais darbininkais žemės ūkyje.

Buvo atvažiavę apie 20 užsieniečių skinti braškių, vasarą užsienietės buvo įdarbinamos kambarinėmis. J. Petraitiėnės teigimu, didžiausią įtaką šių metų skaičiams turėjo vairuotojų kvotos pabaiga.

„Visko turime, išskyrus žmones“

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas sako girdėjęs iš klientų, kad situacija per pastaruosius 8-10 mėnesių pablogėjo. "Ji yra tokia, kad darbuotojų trūkumas gali iš esmės stabdyti kai kuriuos ekonominius plėtros projektus. Visko turime, išskyrus žmones.

Tai jau darosi esmine problema. Nebus žmonių, niekas neinvestuos. Bet tai prognozuotina situacija. Anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti. Besivystančios šalys natūraliai prieina etapą, kai pradeda trūkti žmonių.

Žinoma, galima rasti receptų, kaip išspręsti šią problemą, bet nemanau, kad mums teks iš naujo išrasti dviratį, vis tiek visi naudojasi daugmaž tais pačiais instrumentais. Tik reikia galvoti ir šalies, ir miesto lygmeniu, ką pasirinkti„, - “Vakarų ekspresui" sakė LEZ atstovas.

Pasak jo, į Klaipėdą šiandien mielai ateitų dirbti amerikiečių IT paslaugų įmonė, bet jai reikia 150 žmonių, o mes jų turime tik 15. Ir tokių pavyzdžių yra ne vienas.Per pandemijos laikotarpį nemažai įmonių Klaipėdos regione plėtėsi, o kvalifikuotų darbuotojų pasirinkimas nėra didelis. „Ir tikrai dabar nėra iškilęs algų klausimas, kad darbdaviai nenorėtų daug mokėti. Tiesiog rinkoje nėra kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos“, - tvirtino pokalbininkas.

Darbo jėgos importas neišvengiamas

E. Kiudulo teigimu, kadangi fiziškai pradeda trūkti žmonių, mes neišvengsime kvalifikuotos darbo jėgos importo, ką daro ir visos išsivysčiusios šalys, ypač Skandinavijos. Nustatomas kvalifikuotų darbuotojų poreikis ir pagal jį reguliuojami imigrantų srautai.

"Kvalifikuotos jėgos importas jau nebėra susijęs su darbdavių noru mokėti mažiau žmonėms iš trečiųjų šalių.

Nepaisant to, kad darbo efektyvumas Lietuvoje vis dar nėra europietiškas - vokiškas ar švediškas, bet algos jau artėja prie europinių.

Sakyčiau, kad atlygio sistema jau yra pritaikyta kvalifikuotiems darbuotojams. Darbdaviai netgi pasiruošę mokėti daugiau. Tiesiog fiziškai nebėra darbuotojų, ypač kvalifikuotų. Be jų ekonomika sustos, o kartu ir žmonių gerovės didėjimas, nes ekonomikos augimas natūraliai didina algas", - sako LEZ valdymo bendrovės vadovas.

Ieškant išeities iš susidariusios padėties, E. Kiudulo manymu, pirmiausia reikia bandyti susigrąžinti į Airiją, Norvegiją išvažiavusius darbuotojus. „Rinkodara turi būti daroma ir tarp užsienio lietuvių. Tai gali daryti ir miestas, ir LEZ, ir VšĮ “Klaipėda ID", - sako jis.

Antra - turėtų pradėti veikti profesinio rengimo perkvalifikavimo sistema, orientuota į konkretų poreikį. Reikėtų identifikuoti, kiek, kokių specialybių darbuotojų trūksta dabar ir trūks artimiausius dvejus metus, ir atitinkamai orientuoti profesinio rengimo sistemą.

Trečia - darbuotojų įsivežimas iš trečiųjų šalių. „Jeigu miestas nori augti, 5-10 proc. dirbančiųjų turi sudaryti imigrantai. Toks yra Airijos pavyzdys“, - teigia LEZ atstovas.

Problema aštrėja visoje Europoje

Vienos stambiausių darbdavių Vakarų Lietuvos regione AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius Arnoldas Šileika sako, kad darbo rankų trūkumas yra nuolatinė problema, todėl apie 10-15 proc. bendrovės darbuotojų sudaro atvykusieji iš trečiųjų šalių.

Jo teigimu, jie samdomi ne todėl, kad galima mokėti mažesnius atlyginimus, jiems mokami tokie patys atlyginimai, galioja visos socialinės garantijos, kolektyvinės sutartys ir t. t.

Tiesiog trūksta darbuotojų. Jų poreikis išauga, kai padidėja užsakymų skaičius. Tada susiduriama su problema, kad negalima operatyviai atsivežti darbuotojų. VLG galėtų daugiau generuoti ir pardavimų, ir pridėtinės vertės, bet susiduria su ribojančiu faktoriumi - darbo rankų stoka.

"Darbuotojų kaita yra nuolatinė. Nemažai žmonių emigruoja, ieškosi darbo užsienyje. Mūsų profesijos yra gana paklausios. Ta problema aštrėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Labiausia ji pasireiškia tose šalyse, kuriose mokamų atlyginimų lygis nepasiekia išsivysčiusių šalių lygio. Joms sunku konkuruoti. Mes nuolatos didiname darbo užmokestį, bet negali pamiršti ir darbo našumo bei efektyvumo.

Manau, tik laiko klausimas, kada mes savo pragyvenimo lygiu pavysime ES šalis, generuojančias tą didelę pridėtinę vertę. Kitas pavojus, - kad netaptume per brangia šalimi, kad atlyginimai atitiktų tai, ką sukuriame, kad vėl neprarastume konkurencingumo", - sako A. Šileika.

Viskas brangsta kartais

Šiuo metu darbuotojų stygiaus problema tik aštrėja, nes rinkoje viskas brangsta ne keliais procentais, o kartais: žaliavos, metalas, elektros energija ir dujos - pastarosios pabrango daugiau kaip 2 kartus.

Krantinių, žemės nuomos mokestis uoste didėja 2,4 karto. Tai jau patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Su tuo susiduria daugelis verslo sričių, o ypač tų, kurios yra susijusios su eksportu, nes jų produktų ir paslaugų kainos kartais nedidėja. Todėl įtemptai ieškoma sprendimų, kaip išgyventi tą neapibrėžtumo laikotarpį.

„Kaip reikia išlaikyti darbuotojus, kelti atlyginimus, jeigu turi tiesiog padengti nuolat kylančius kaštus?“ - klausia VLG vadovas.

VLG stengiasi investuoti į tai, kas mažintų darbo rankų poreikį: į organizacinius sprendimus, inovacijas, naujas technologijas, robotus, automatizaciją. „Pas mus tikrai daug darbo vietų ir žmonių poreikis ilgalaikėje perspektyvoje išliks.

Šiandien bandome problemą spręsti įvairiai, prisidedame prie visų mokymo įstaigų darbo, rūpinamės jų materialine baze, steigiame stipendijas. Darome tai, ką galime“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Šileika.

Darbo rinka kardinaliai pasikeitė

Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Atranka 360“ personalo projektų vadovė Julija Stankevičiūtė sako, kad darbo rinka 2020-2021 metais esant kovidinei aplinkai Lietuvoje yra kardinaliai pasikeitusi. Ankstesni pokyčiai buvo švelnesni ir ne tokie staigūs.

„Dabar renkasi ne darbdavys, o darbuotojas. Šiuo metu rinkoje laisvų darbo vietų daugiau negu bet kada anksčiau. Darbo skelbimų raudonuoja. Juos peržiūri 1-2 žmonės, o anksčiau tai darydavo 50-70. Peržiūri 155 skelbimus, o nusiunti tris darbuotojus. Štai kokia situacija dabar“, - sako ji.

Anot jos, dėl įvairių pokyčių, nuotolinio darbo, darbo krūvio pasikeitimo ir kt. atsilaisvino nemažai darbo vietų. Žmonės dirbo iš inercijos, o karantinas buvo jiems kaip sukrėtimas ir proga priimti kardinalius sprendimus.

Kitas dalykas, nepaisant kovidinės situacijos tam tikros verslo šakos, pavyzdžiui, statybos, logistika, e. komercija labai išsiplėtė.

„Yra ir dar viena didesnio laisvų darbo vietų skaičiaus atsiradimo priežastis. Turint omenyje tam tikras pareigybes nedirbantiems Užimtumo tarnybos išmokos tokio dydžio, kad darbo užmokestis jiems yra tik 200-300 eurų didesnis. Todėl kai kuriems žmonėms geriau gauti pašalpą nei dirbti nuo ryto iki vakaro ir patirti stresą. Kuo paprastesnis darbas, tuo sunkiau rasti darbuotoją“, - sako J. Stankevičiūtė.

Pagaliau pabrango darbuotojas

J. Stankevičiūtės teigimu, pastaruoju metu darbo rinka iškreipta. Joje vyksta didelis judėjimas, nes yra daug laisvų darbo vietų. Kadangi nėra darbuotojų, darbdavys priverstas didinti darbo užmokestį ir priimti vidutinišką darbuotoją, jam mokėti daugiau, ko anksčiau nebuvo. Todėl iškraipomas darbo užmokestis.

Darbuotojui tokia situacija yra geresnė, jis keičia darbo vietą į tokią, kurioje gali gauti 300-700 eurų didesnę algą,

Dabar pabrango paprastas darbuotojas. Anksčiau tokią prabangą turėjo aukščiausio lygio specialistai ir vadovai. "Šiuo metu ir vidutiniokui pakeisti darbą labai apsimoka. Yra nekilnojamojo turto burbulas, o dabar atsirado ir darbo užmokesčio burbuliukas. Pereidamas į kitą įmonę už tą patį gali gauti daugiau.

Dabar darbdaviai šantažuojami darbo sutarties nutraukimu. Jie nebeturi to savo arogantiško motyvo, esą už durų darbo laukia 100. Dabar darbuotojas gali sakyti, kad už durų jo laukia 100 darbdavių.

IT rinkoje jau siūlomas ne tik didelis atlygis, bet dar ir visas paketas prie jo„, - sako bendrovės “Atranka 360" atstovė ir priduria, kad šita problema kelsis ir į 2022-uosius.

Esant tokiai situacijai darbuotojai įsivežami iš Baltarusijos, iš kurios dėl politinės situacijos bėga protai, iš Ukrainos. Jau žvalgomasi į Azijos rinkas, atkunta Pakistanas, Indija. Pasak J. Stankevičiūtės, tai darosi labiau įmanoma, nes galima dirbti per nuotolį. Atsidaro pasaulis, trečiosios šalys. Tokia tendencija buvo ir prieš kovidą, o jis ją tik dar labiau sustiprino.