Dar viena pandeminė Rugsėjo 1-oji: kiek ilgai pavyks mokytis kontaktiniu būdu?

Naujais mokslo metais Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklose iš viso mokysis 20 990 mokinių, o tai yra apie 590 mokinių daugiau nei praėjusiais mokslo metais.

Į pirmąją klasę šiemet žengs 1 898 pirmokai, jų 118 daugiau nei pernai, o paskutinę, 12-ąją, klasę šiais mokslo metais lankys 1 250 dvyliktokų.

„Padidėjo moksleivių skaičius, tačiau mokyklų daugiau neatsirado, nes statomą mokyklą planuojama pabaigti tik kitais metais. Tad kyla toks iššūkis, kaip sudėlioti ir subalansuoti šiuos dalykus.

Jei ne šiais, tai dar kitais mokslo metais sulauksime klausimo, kur patalpinti tuos vaikus, kad galėtume užtikrinti gerą ir kokybišką ugdymą“, - pasakojo Klaipėdos miesto vicemeras Arvydas Cesiulis.

Švietimo įstaigų atnaujinimui ir remonto darbams Savivaldybė šiemet skyrė 3 mln. 850 tūkst. eurų sumą. Mokyklos galėjo būti pradedamos atnaujinti dar nuo pavasario, nes vaikai mokėsi nuotoliniu būdu.

„Lėšų poreikis yra keliskart didesnis, nes absoliuti dauguma įstaigų - senos statybos pastatai, kuriuos būtina remontuoti dėl natūralaus nusidėvėjimo. Taip pat turime užtikrinti, kad visos švietimo įstaigos atitiktų higienos reikalavimus.

Žinome įstaigų problemas, todėl neturime abejonių, kaip būtų paskirstytos lėšos, gavus papildomą finansavimą“, - tikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Įrengs hibridines klases

Dar vasaros pradžioje Vyriausybė iš savo rezervo skyrė lėšų hibridinėms klasėms įrengti. Savo ruožtu, kad kiekviena pradinukų klasė turėtų reikiamą įrangą, lėšomis prisidėjo ir uostamiesčio Savivaldybė.

36 Klaipėdos mokyklose iš viso yra 309 pradinukų klasės, tad hibridinėms klasėms įrengti iš viso miesto Savivaldybė nusprendė skirti beveik 2 mln. 200 tūkst. eurų.

Švietimo skyriaus patarėjos Vidos Bubliauskienės pasiteiravus apie hibridinių klasių įrengimą, buvo patikinta, kad 3 mokyklose ši įranga jau įrengta, 6 mokyklose bus įrengta rugsėjo mėnesį, o 14 - spalį.

„Klasių įrengimas ir viešieji pirkimai užtruko dėl hibridinės įrangos trūkumo“, - dėstė V. Bubliauskienė.

Prieš kurį laiką Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė skirti dar daugiau lėšų hibridinei įrangai įsigyti, tačiau bus skiriama ne konkreti suma pinigų, o pati įranga.

"Prieš tai buvo kalbama, kad kiekviena mokykla gaus po du įrangos komplektus, dabar sakoma, jog jų bus daugiau.

Mes visiškai aprūpinome pradines klases aukščiausio lygio technologijomis, kad būtų užtikrintas ugdymas tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu.

Įranga yra mobili, tai reiškia, kad ją bus galima naudoti ir vyresnėms klasėms, kur vyksta moksleivių kaita, specializuotos pamokos, tai užtikrintų kokybišką ugdymą tiems, kurie negali dalyvauti pamokose", - apie hibridinės įrangos naudą kalbėjo A. Cesiulis.

Vis labiau trūksta pedagogų

Pedagogų trūkumo problema egzistuoja ne tik sostinėje, bet ir uostamiestyje. Pasak V. Bubliauskienės, rugpjūčio mėnesio duomenimis, iš 36 bendrojo ugdymo mokyklų tik 18-oje šiais metais netrūksta pedagogų.

„Dar yra neužimti beveik 29 etatai, iš jų trūksta matematikos, technologijų, pradinio ugdymo, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos bei istorijos mokytojų. Netrūksta tik socialinių pedagogų, muzikos, fizinio ugdymo, šokio, kitų užsienio kalbų mokytojų“, - dėstė V. Bubliauskienė.

Situacija tik šiek tiek geresnė ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose dar neužimta 10,9 etato, iš jų 4,4 - ikimokyklinio ugdymo pedagogo, 4 - logopedo, 1 - priešmokyklinio ugdymo bei 1,5 - neformaliojo ugdymo pedagogo.

„Problema dėl pedagogų trūkumo gilėja. Didžiausia problema yra senstantis pedagogų korpusas ir didėjantis naujų pedagogų poreikis. Reikia ieškoti būdų, kaip prisikviesti žmones studijuoti pedagogiką. Žinoma, tendencija gerėja, bet tikrai ne tokiu mastu, kad galėtų būti poreikis tenkinamas.

Reikia spręsti persikvalifikavimo klausimą, organizuoti procesą ir suteikti galimybę dirbti su vaikais“, - apie tai, kaip prisivilioti pedagogus, svarstė A. Cesiulis.

Testuosis savanoriškai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priėmė sprendimą, jog ugdymas mokiniams vyks kontaktiniu būdu, laikantis visų patvirtintų saugumo priemonių. Visose mokyklose bus sudarytos sąlygos mokiniams savanoriškai testuotis.

„Pagrindinė žinia, kurią kartojame visą laiką: ugdymas visose švietimo įstaigose vyks kontaktiniu būdu, visi mokiniai laukiami klasėse. Tikimės, kad vaikai mokyklose mokysis ir visus ateinančius mokslo metus. Labai to norime.

Todėl visi padarykime tai, kas nuo mūsų priklauso, kad mokyklos būtų saugios. Skiepykimės, laikykimės saugumo sąlygų“, - sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Esant itin sudėtingai pandeminei situacijai, Vyriausybė gali svarstyti priimti sprendimą ugdymą vykdyti kontaktiniu būdu tik tuo atveju, jei klasė būtų imunizuota (bus pakankamai daug persirgusių ar paskiepytų mokinių) arba reguliariai testuojasi.

Tačiau net ir esant sudėtingai pandeminei situacijai, abiturientai nuo 2022 metų vasario mokytųsi klasėse. Iki vasario jiems galiotų tos pačios sąlygos, kaip ir pagrindinio, vidurinio ugdymo klasių bei pirminio profesinio mokymo programų mokiniams.

Tikimasi, kad iki vasario dauguma abiturientų jau bus pasiskiepiję, o jei ne, jiems bus rekomenduojama reguliariai testuotis.

Neformaliojo vaikų švietimo veiklos uždarose vietose, laikantis nustatytų saugumo sąlygų, vyks kontaktiniu būdu, kai grupėje iki 30 vaikų. Jei vaikų daugiau - galės dalyvauti tik pasiskiepiję, persirgę arba reguliariai besitestuojantys.

Jeigu mokinys privalomai izoliuojasi, jam turės būti užtikrinamas ugdymas nuotoliniu būdu, tačiau ne ilgiau nei nustatytas izoliavimosi laikotarpis.

O jei privalomai izoliuotis tenka mokytojui, mokiniams turės būti užtikrinamas nenutrūkstamas ugdymo procesas, mokyklai priimant individualų sprendimą (atitinkama klasė ar klasės pereina į nuotolinį mokymą, paskiriamas pavaduojantis mokytojas, mokytojas prisijungia per nuotolį arba taikomi kiti galimi sprendimo būdai).

Bendri saugumo reikalavimai

Atstumų laikymasis. Darželiuose užtikrinama maksimali grupių izoliacija, vaikai turi lankyti nuolatos tą pačią grupę, o veikla turi būti vykdoma taip, kad būtų išvengta skirtingas grupes lankančių vaikų kontakto. Pedagogai tą pačią dieną gali dirbti tik vienoje grupėje.

Bendrojo ugdymo mokyklose reguliuojami srautai, kad būtų išvengta jų maišymosi. Mokyklose srauto dydis - 100 žmonių.

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje didžiausias srautas gali būti sudaromas tik iš tos pačios klasių grupės mokinių arba iš ne daugiau kaip 100 tik tos pačios programos skirtingų klasių mokinių.

Būreliuose ir kituose neformaliojo švietimo užsiėmimuose, organizuojamuose uždarose erdvėse vienu metu, galės dalyvauti ne daugiau kaip 30 asmenų. Skaičius neribojamas, jei visi vaikai ir darbuotojai yra arba pasiskiepiję, arba persirgę, arba nuolat testuojasi dėl COVID-19 ligos.

Kaukės. Visi švietimo įstaigų darbuotojai ir mokiniai nuo penktos klasės turi dėvėti kaukes uždarose patalpose. Kaukių leidžiama nedėvėti mokiniams ir mokytojams, kai jie sportuoja, veiklų, kurių negalima atlikti būnant su kauke, vykdymo metu.

Taip pat neįgalumą turintiems asmenims arba jei darbuotojas negali dėvėti kaukės dėl vykdomos veiklos pobūdžio, pvz., darbo su klausos negalią turinčiais mokiniais, tada rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

Testavimas. Neįgijusiems imuniteto švietimo įstaigų darbuotojams Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma reguliariai testuotis. Nepasiskiepiję ir nepersirgę švietimo įstaigų darbuotojai turės prieš grįždami į darbą ir vėliau periodiškai kas 7-10 dienų testuotis.

Mokinių sveikatos patikrinimas dėl COVID-19 yra savanoriškas.

„Visi norime, kad kontaktinis mokymas truktų kuo ilgiau. Kiek ilgai įstengsime jame išsilaikyti, priklauso nuo kiekvieno įstaigos bendruomenės nario, nuo kiekvieno mūsų sąmoningumo ir atsakingumo.

Miesto švietimo įstaigas kviečiu priimti šį iššūkį ir padaryti viską, kad nė į vieną darželį ar mokyklą neprasibrautų virusas. Tikiuosi, kad tėveliai, ypač tie, kurių vaikai nėra paskiepyti nuo COVID-19, supranta testavimosi svarbą ir padarys viską, kad laiku galėtume diagnozuoti ligą ir apsaugoti nuo jos kitus“, - sakė G. Neniškis.

Mokykla pasirenka testavimo būdą: kaupiniai (atliekama prižiūrint sveikatos specialistui) ir greitieji antigenų testai (mokiniai atlieka savarankiškai, prižiūrint mokyklos paskirtam darbuotojui). Tačiau testuotis kaupinių metodu klasė gali, kai su tokiu būdu sutinka ne mažiau kaip 30 proc. klasės mokinių tėvų.

„Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse bus vykdomas aplinkos paviršių ėminių tyrimas. Kitose Klaipėdos mokyklose bus atliekami greitųjų antigenų testai.

Nes jei kalbame apie PGR testus, tai čia jau reikalingos sveikatos specialisto paslaugos ir stebėsena, pats vaikas to padaryti negali, taip pat reikia duomenis suvesti ir į sveikatos duomenų bazę.

Greitieji testai, manome, nebūtų blogas dalykas, tai skatintų vaikų gebėjimą pasirūpinti savimi ir nauda sau be jokios prievartos“, - tikino Klaipėdos vicemeras A. Cesiulis.

Imunitetą turintiems - pasiskiepijusiems ar persirgusiems mokiniams - testuotis nereikia.