Bjaurisi poilsiautojų elgesiu: gamtoje jie – lyg netramdomi gyvuliai, rengia lėbautojų vakarėlius

Salantų regioninio parko vadovo Modesto Šečkaus pastebėjimu, baidarių pramoga Minijos upėje vis dar primena lėbautojų vakarėlius.

Po tūkstantį šiukšlių maišų

Pasak M. Šečkaus, šiltaisiais vasaros savaitgaliais Minijos upė virsta matoma tikra baidarių autostrada – perdien praplaukia po 100 baidarių, kuriose įprastai irkluoja po 2 asmenis, tad iš viso praplaukia kone tūkstantis asmenų.

„O tai reiškia ir tūkstantį šiukšlių maišelių.

Jeigu kiekvienas baidarininkas susirinktų savo šiukšles, nemėtytų jų pakrantėse ar sustojimų aikštelėse, būtų gerai.

Bet, deja, kol kas taip nėra: visur pilna besimėtančių plastiko butelių, alaus skardinių, maisto likučių, maišelių. Ir tai ypač krinta į akis valstybinėse poilsiavietėse – ties Dauginčių atodanga, Kartenoje po tiltu ir Raguviškiuose.

Privačių žemių savininkai savo poilsiavietes susitvarko patys, pavasarį ir rudenį rengia bendras talkas, tačiau ten, kur poilsiavietės įkurdintos valstybinėje žemėje, seniūnijos nespėja jų tvarkyti. Ir vaizdas jose dažnai nežavi“, – kalbėjo M. Šečkus.

Ir, nors aplinkosaugos institucijos vykdo kontrolę, rengia reidus, tačiau pažeidėjų sukontroliuoti neįmanoma, kol, įsitikinęs pašnekovas, nepasikeis pačių žmonių mąstymas.

„Neužmirškit, žmonės, kad jūs toje gamtoje esate tik svečiai, o tikrieji šeimininkai – upė, augalai, gyvūnai.

Dabar, gegužę–birželį, būkite itin dėmesingi ir jautrūs, nes prasideda paukščių perėjimo metas“, – į žmonių sąžinę apeliavo M. Šečkus.

Populiari Dauginčių atodanga

Gražioji ir įspūdingoji Minijos upės dalis prasideda prie Aleksandravo, ties Plungės ir Kretingos rajonų riba, ir tęsiasi iki Kartenos.

Pats populiariausias baidarininkų maršrutas veda pro Dauginčių atodangą, – ten Salantų regioninis parkas įrengė poilsiavietę, o netoliese, kur automobilių statymo aikštelė, pastatė didelius konteinerius.

„Nuo paupio ligi konteinerių nėra toli, nes jų prie pat upės statyti negalime dėl sudėtingo privažiavimo. Tačiau dažnai žmonėms, deja, sudėtinga atnešti ir šiukšles sukratyti į juos.

Dažniausiai palieka jas poilsiavietėje arba sumeta į ugniakurą, iš kur jas ištampo laukiniai žvėrys. Kitiems po tokių poilsiautojų apsilankymo atvykus į tą pačią vietą, vaizdas, patikėkit, tikrai nedžiugina“, – kalbėjo Salantų regioninio parko vadovas.

Verslininkai jaučia atsakomybę

Kai Salantų regioninis parkas įrengė vandens trasą palei gražiąsias Minijos pakrantes, įspūdingas jos atodangas, tuo, pasak M. Šečkaus, šia iniciatyva siekė „užkrėsti“ ir kitas kaimynines savivaldybes: „Skatinome vandens turizmą, tuomet pirmieji baidarininkai buvo tikrieji gamtos mėgėjai.

Tačiau dabar dominuoja srautai kitokio mentaliteto žmonių, ryškus kitoks turizmas – Minija tampa išgertuvių vieta. To neslepia ir privačių žemių savininkai – jiems taip pat būna sudėtinga įtikinti žmones, kad aplinką po savęs paliktų tvarkingą.“

Poilsio paslaugas Kretingos rajone palei Miniją teikia 10 privačių sklypų šeimininkų Cigonaliuose, Peceliuose, Kartenoje, Baubliuose.

„Tačiau turėjo praeiti laiko, kol ir verslininkai suprato, kad Minijai reikia padėti: tvarkyti pakrantes, surinkti šiukšles, šienauti teritorijas“, – tvirtino M. Šečkus.

Sezonas – pagal upės kaprizus

Peceliuose baidarių verslu jau kelintus metus užsiimantis menininkas ir verslininkas Saulius Miltakis neslėpė, kad didžiausia problema – poilsiautojų girtuoklystės: „Būna, kad įsilinksmina tiek, kad virsta baidarės, ir upe išplaukia visas „turtas“ – alaus „bambaliai“, skardinės, išsimėto kirvukai, meškerės, drabužiai...

Bet tokie dažniausiai yra praplaukiantys poilsiautojai. Tie, kurie stovyklauja mano sklype, gali palikti savo šiukšles, nors labai malonu, jeigu jas išsiveža.“

Verslininkas sakė baidarių sezonui šiemet jau pasirengęs: įsigijo naujų baidarių, – dabar jų turi 20. Turistai įprastai atvyksta į jo sodybą ir palieka automobilius.

S. Miltakis pats vežąs juos į populiarią starto vietą ties Pakutuvėnais: nuo šio kaimo iki jo stovyklavietės – 17 km, šis atstumas baidarėmis įprastai įveikiamas per 5 val.

Kitas populiarus 18 km maršrutas – nuo Pecelių stovyklavietės iki Kartenos miestelio taip pat įveikiamas per 5 val.

Baidarių nuomos verslu užsiimantis sodybos Peceliuose savininkas Saulius Miltakis sakė jau pasirengęs šiųmetiniam vandens turizmo sezonui.

„Plaukiant baidarėmis žmones žavi laukinė gamta: bebrų išversti medžiai, paukščių giesmės, laumžirgių pulkai. Nieko negalima liesti, nes tai draustinio teritorija, saugomų paukščių perimvietės.

Ruože ties Dyburių kilpa negalima nė žvejoti. Jeigu alkoholis nenustelbia viso to, turistai iš šios kelionės grįžta labai laimingi“, – tvirtino S. Miltakis.

Jo žodžiais, nors baidarininkų sezonas oficialiai prasideda gegužę, o baigiasi per Žolinę, tačiau labai priklauso nuo gamtos kaprizų – vandens lygio Minijoje: jeigu sausra, upė nusenka, ir baidarėmis per akmenis bei slenksčius nepraplauksi.

Iki pagarbos gamtai – dar toli

Minija Kretingos rajone teka per 2-jų seniūnijų – Kartenos ir Žalgirio – teritorijas.

Labiausiai prišnerkšta vieta Kartenoje, pasak seniūnės Arūnės Putvinienės, būna po tiltu.

„Baidarininkai ten užbaigia vieną populiariausių maršrutų.

Ten pastatėme konteinerį, į kurį žmonės sumeta kelionėje susikaupusių šiukšlių maišus“, – sakė seniūnė.

Jos pastebėjimu, tik vienas kitas šiukšles drįsta išmesti bet kur. Didesnė problema – dėl biotualeto: neretas gamtinių reikalų lenda po tiltu, tačiau įrengti biotualetą nėra galimybių – seniūnijai jį išlaikyti būtų per brangu.

Upė ties Kartena nemažai šiukšlių išneša po potvynių, – krantai pavasarį jomis būna tiesiog nusėti. Tačiau pagrindinė šiukšlinimo vieta, pasak A. Putvinienės,

Kartenos miestelyje išlieka prie kapinių: „Ko tik nepriveža tamsiu metu – padangų, langų ir durų rėmų. Matome, kad dažniausiai atliekas verčia meistrai ar šeimininkai, namuose atliekantys remontą.“

Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas sakė, kad didžiausia šiukšlinimo problema pas juos yra Raguviškių poilsiavietėje, netoli tilto per Miniją.

„Ne tik praplaukiantys baidarininkai šiukšlina, gal net labiau – pavienės kompanijos.

Savo pajėgomis tvarkome teritoriją, renkame šiukšles, o po savaitgalio – jų ir vėl pilna“, – kalbėjo seniūnas.

Paklaustas, kaip galima būtų to išvengti, atsakė: „Juk ne baidarių nuomotojai šiukšlina, o patys poilsiautojai. Viskas priklauso nuo žmogaus kultūros: atrodo, jaunimas šeimose ir mokyklose mokomas gerbti gamtą, ypatingas dėmesys skiriamas ekologijai, bet iki tikros pagarbos gamtai – dar labai toli.“

Minijos upės ilgis Kretingos rajone – 38,96 km.

Visa teritorija patenka į Minijos technologinį draustinį, NATURA 2000 buveinių apsaugai svarbią teritoriją (BAST) – Minijos upė – ir paukščių apsaugai svarbią teritoriją (PAST) – Minijos upės slėnis.

Minijos ilgis Kartenos seniūnijoje – 22,77 km, Žalgirio seniūnijoje – 16,18 km.

Upės ilgis Salantų regioninio parko teritorijoje – 24,56 km. Paženklinta vandens turizmo trasa – 49,75 km (nuo Mardosų kaimo Plungės rajone iki Kartenos).

Vandens turizmui skirta infrastruktūra įrengta, siekiant sureguliuoti lankytojų srautus Minijos upėje, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala čia saugomoms gamtinėms vertybėms.

Ši infrastruktūra įrengta Salantų regioniniam parkui 2014 m. įgyvendinat ES IR LR biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas – II etapas“.