Beveik pusė lietuvių teigia impulsyviai neperkantys

„Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad esame mažiau impulsyvūs už kaimynus latvius – tik 34 proc. apklaustųjų Latvijoje pasisakė nepasiduodantys pagundai impulsyviai pirkti.

Pasak Romo Čereškos, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo, impulsyvus pirkimas, kai įsigyjamas daiktas ar paslauga, kurie iš anksto nebuvo planuoti, pastaraisiais metais po truputį auga. 

Dažnai tokie pirkiniai nebūna labai didelės vertės, tačiau sukelia pasitenkinimą, suteikia gerų emocijų, nors ir trumpalaikių.

Impulsyvų pirkimą dažnai skatina tiesiog noras save palepinti, apdovanoti, bet kartais tam įtakos turi ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, išpardavimai – pats žodis reiškia, kad pirkėjas per  išpardavimą gali daiktą ar paslaugą įsigyti už mažesnę nei rinkos kainą, ir tai sukuria įspūdį, jog pirkėjas už mažesnę pinigų sumą gauna didesnę vertę.

„Naujo daikto įsigijimas dažnai susijęs su džiaugsmu, laime – įsigijus ką nors naujo, išvyniojant dovaną mus užvaldo teigiamos emocijos.

Vis dažniau kalbama ir apie vadinamąjį lūpdažio efektą – išaugus infliacijai žmonėms tenka atsisakyti didesnių prabangos prekių, tačiau norisi jas kuo nors pakeisti, tad vis dažniau įsigyjame mažų prabangos prekių, pavyzdžiui, prabangaus prekės ženklo lūpų dažus.

Net juokaujama, kad kuo didesnė krizė, tuo ryškiau padažytos moterų lūpos. Būtent šios kategorijos prekės sudaro nemažą dalį impulsyvių pirkinių“, – dalijasi įžvalgomis R. Čereška.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje impulsyvus pirkimas nėra labai populiarus – beveik kasdien impulsyviai perkantys pažymėjo tik 1 proc. respondentų, dar 3 proc. atsakė ką nors neplanuotai nusiperkantys kelis kartus per savaitę, o 6 proc. – kartą per savaitę.

Tyrimo duomenys rodo, kad, nors vyrauja įsitikinimas, jog moterys daugiau išlaidauja niekučiams, kiek dažniau impulsyviai perka vyrai, o daugiausia neplanuotiems pirkiniams išleidžia 18–29 metų asmenys – tiek vyrai, tiek moterys.

„Normalu, kad jauni žmonės leidžia sau daugiau spontaniškų pirkinių – dažnai jie būna tik pradėję dirbti, gauna savo pajamų ir nori įsigyti ką nors sau per daug negalvodami.

Tokio amžiaus gyventojai taip pat rečiau turi didelių finansinių įsipareigojimų, tokių kaip būsto paskola, ar taupo vaikų ateičiai“, – komentuoja R. Čereška.

Maždaug ketvirtadalis lietuvių (26 proc.) paminėjo ką nors impulsyviai nusiperkantys maždaug kartą per mėnesį, tačiau beveik pusė apklaustųjų (44 proc.) pažymėjo impulsyviai neperkantys visai. 10 proc. tikino neatkreipę dėmesio į tai, ar perka impulsyviai.

„Apgalvoti ir susiplanuoti kiekvieną pirkinį gali toli gražu ne kiekvienas, tačiau pasitelkus keletą paprastų taisyklių galima nesunkiai sumažinti spontaniškas išlaidas.

Pirmiausia turėkite aiškius finansinius tikslus ir jų laikykitės. Pavyzdžiui, jei planuojate artimiausiu metu keisti automobilį ir taupote šiam tikslui, kaskart ieškodami mokėjimo kortelės pagalvokite, ar šis pirkinys neatidės automobilio pirkimo.

Aiškaus tikslo turėjimas padeda suprasti, kurios išlaidos yra būtinos ir be ko negalite apsieiti. Net ir per išpardavimus apsipirkti naudingai – į išpardavimą eidami su reikalingų daiktų sąrašu ir nepirkdami nieko, ko sąraše nėra, tikrai sutaupysite“, – pataria R. Čereška.

Planuokite išlaidas – aiškus planas padės išvengti impulsyvų pirkinių. Patartina susidaryti tiek mėnesio biudžetą, tiek pirkinių sąrašą einant į parduotuvę.

Nebūtinai sąrašas turi būti popieriuje – yra daug priemonių, mobiliųjų programėlių, kurios planavimą paverčia labiau žaidimu nei darbu, jomis naudotis gali būti smagu ir vaikams.

Na ir galiausiai visi žinome, kad nerekomenduojama į maisto prekių parduotuvę eiti alkanam – tuomet akys nori visko ir nusiperkame kur kas daugiau, negu reikia.

Svarbu susidėlioti prioritetus ir neiti į parduotuvę, kai norite visko. „Neplanuotų pirkinių išvengti padeda ir apsipirkimas elektroninėje parduotuvėje – čia galite rasti reikalingą prekę suvedę į paiešką raktinį žodį, tad „pakeliui“ neprisirinksite nereikalingų pirkinių, jūsų nesuvilios nereikalingų prekių spalvos bei kvapai ar malonus konsultantas.

Pirkdami internetu sutaupysite laiko pasinaudoję patogiu ir greitu apmokėjimu bei pristatymu į namus, taip pat galėsite pasinaudoti galimybe mokėti už pirkinius dalimis.

Pavyzdžiui, mūsų banko produktas „Klix“, kurį Baltijos šalyse jau naudoja daugiau nei 1 000 prekybininkų, turi angliškai vadinamą „buy now, pay later“ funkcionalumą, kuris leidžia išdalyti mokėjimą į tris ar daugiau dalių – tai labai patogu įsigyjant didesnės vertės pirkinius“, – sako R. Čereška.

Lietuvos ir Latvijos gyventojų tyrimą „Citadele“ banko iniciatyva bendrovė „Norstat“ atliko šių metų kovą. Iš viso kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.