Beveik pusė lietuvių nežino, kaip patikrinti, ar investuoti siūlantys asmenys nėra sukčiai

Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis pastebi, kad šis žinių trūkumas atsispindi ir investicinio sukčiavimo atvejų statistikoje.

Šių metų vasario mėnesį Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 58 proc. respondentų, vertindami savo atsparumą finansiniams sukčiams, mano, jog yra atsparūs, 22 proc. save šiuo klausimu vertina labai gerai, 36 proc. – gerai.

30 proc. apklausos dalyvių savo atsparumą vertina vidutiniškai, 5 proc. – prastai, iš jų 4 proc. – prastai, o 1 proc. – labai prastai.

Tikrintos žinios ir apie investicinį sukčiavimą. 40 proc. gyventojų žinojo, kur ir kaip patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė nėra sukčius, 42 proc. – nežinojo.

Pasak Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo A. Šilgalio, Lietuvos bankas per praėjusius metus sulaukė 30 skundų, susijusių su investicinio sukčiavimo atvejais.

„Šiemet per pusmetį jų fiksuota 22.

Jei praėjusiais metais tokiu būdu iš gyventojų buvo išviliota beveik 220 tūkst. eurų, o didžiausia suma, išviliota iš vieno asmens, siekė 54 tūkst. eurų, šiemet investicinių sukčių išviliota suma per pusmetį – daugiau kaip 105 tūkst. eurų, o didžiausia suma, išviliota iš vieno asmens, – 55 tūkst. eurų“, – teigia jis.

Dažniausiai pasitaikantis neteisėto paslaugų teikimo pavyzdys – Lietuvoje reklamuojamos užsienio šalyje – Vanuatu salose, Belize ar Seišelių salose – įsteigtų įmonių paslaugos, interneto svetainėse arba telefonu siūloma investuoti „Forex“ valiutų rinkoje, žaliavų rinkose, į kriptoturtą.

„Turbūt kiekvienas savo socialinio tinklo paskyroje esame matę stebuklingų pasiūlymų greitai uždirbti beveik nieko nedarant. Siūloma investuoti į bitkoinus, kitą kriptoturtą, naftą, auksą, valiutas ar kitur.

Siūlymus lydi sėkmingos kitų asmenų istorijos arba net žinomų žmonių atvaizdai.

Deja, dažnu atveju už šių pasiūlymų slypi pasipelnyti trokštantys sukčiai, o tokia galimybe susivilioję gyventojai dažniausiai praranda visas santaupas“, – perspėja A. Šilgalis.



Sukčiai, neteisėtai siūlantys investuoti, pasitelkia įvairiausius būdus, kaip sudominti ir „užkabinti“ potencialias aukas. Tai gali vykti telefoniniais skambučiais, interneto svetainėse, elektroniniais laiškais, renginių ar mokymų metu.

Šiuo atveju labai svarbu atminti, kad Lietuvoje investicines paslaugas gali teikti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, finansų patarėjo įmonės ir valdymo įmonės, turinčios Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą licenciją.

„Pasitikrinti, ar konkreti įmonė turi reikiamą licenciją, galite Lietuvos banko interneto svetainėje“, – primena A. Šilgalis.



Jei jau investavote, tačiau jums nesudaroma galimybė atsiimti investuotų lėšų ir jus spaudžia investuoti vis daugiau pinigų, jūs tikrai pakliuvote į sukčių spąstus.

Tokiu atveju kuo skubiau nutraukite bet kokį bendravimą su sukčiais – jie gali mėginti su jumis susisiekti ir įtikinti jus toliau investuoti. Ignoruokite skambučius ir laiškus.

„Apie sukčius informuokite Lietuvos policiją ir Lietuvos banką elektroniniu paštu [email protected] – Lietuvos bankas turi galimybę blokuoti neteisėtas investavimo paslaugas siūlančias interneto svetaines.

Tokių nelegalių svetainių šiuo metu iš viso yra 240, o užblokuotų – 94“, – aiškina Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas.

Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, siekdamas atkreipti atostogų ritmu jau gyvenančių žmonių dėmesį į augantį sukčiavimo mastą, vykdo informacinę vasaros kampaniją.

Jos tikslas – priminti, kokių sukčiavimo tipų esama, kaip juos atpažinti ir kaip užtikrinti savo pinigų bei duomenų saugumą. Kampanija organizuojama kartu su informacine partnere LRT.

„Prisijaukink budrumą – sukčiai neatostogauja!“ Tokiu šūkiu visą mėnesį vasarotojai kviečiami domėtis, kaip atpažinti sukčiavimo būdus, ką daryti, kad nepakliūtume į sukčių pinkles, ir ko imtis, jei visgi užkibome ant sukčių kabliuko.

Kampanijos simbolis – personifikuota akis, simbolizuojanti žmonių budrumą. Ji tarsi įspėja apie grėsmę netekti pinigų ar asmens duomenų.

Daugiau informacijos apie tai, kaip išvengti sukčių pinklių, rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimai“ apklausą atliko 2023 m. vasario mėnesį, jos metu apklausta 18–75 m. amžiaus 1 011 respondentų.