„Be spalvų: priklausomybės“. „Bet koks veiksmas buvo pateisinamas, kad tik nebejausčiau skausmo“

Iki skyrybų laidos pašnekovės gyvenimas buvo spalvingas, įdomus ir turiningas. Ji visada buvo žmones aplink save suburianti, pozityvi, su džiaugsmu į gyvenimą žiūrinti asmenybė. Gyvenime sutikta meilė, įsiplieskę jausmai, mylimas žmogus ir draugystė tarp dviejų žmonių, rodos, idealaus gyvenimo scenarijus.„Mano santykiai buvo vieni gražiausių santykių. Niekada negalvojau, kad galima taip mylėti žmogų ir jausti tokią meilę iš kitos žmogaus. Todėl skyrybos buvo tikras šokas. Praėjo jau 4 metai, o aš iki šiol nesuprantu – kodėl taip su manimi atsitiko? Santykiai buvo nuostabūs: mokėjome gyventi be barnių, viską spręsdavome kompromisais, jutau didelį dėmesį ir meilę iš to žmogaus. Aš ir pati atiduodavau save 100% tam žmogui. Tai pastebėjo ir mano artimi žmonės.“ – neslėpdama ašarų pasakoja laidos herojė.

Beveik per vieną dieną įvykusios skyrybos atvedė pašnekovę į visišką panikos, nevilties, skausmo bedugnę ir ji ryžosi net savižudybei. Išgėrusi didelį kiekį medikamentų, laidos herojė pajutusi, kad nebepajėgia valdyti savo kūno, atsistoti nuo žemės, pati paskambino pagalbos numeriu. Skausmą ir neviltį sekė didžiulė baimė dėl tokio sprendimo, bet kelio atgal jau nebuvo. Tąkart išgerti medikamentai nebuvo paskutiniai, kurie malšino nerimą, paniką, baimę ir neviltį bei skausmą. Po bandymo pakelti prieš save ranką, palikta ir pasimetusi laidos herojė su visomis negatyviomis emocijomis ir fiziniais skyrybų pasekmės pojūčiais patirdavo didžiules panikos ir nerimo atakas, kurias malšino kitu medikamentu. Rodos, nekalta žolelių tinktūra, kurioje buvo ir alkoholio, tapo jos nauja priklausomybe.

„Man atrodė, kad aš vartoju vaistus, čia nieko tokio. Pirkdavau po kelis buteliukus. Ir taip diena iš dienos“ – pasakoja laidos pašnekovė.

Vėliau nerimo ir panikos atakos tik stiprėjo, išsivystė depresija, nepilnavertiškumo jausmas. Kaip pasakoja laidos herojė, ji tapo apatiška, pasyvi, nebenorėjo bendrauti, tuo pačiu sekė ir jos karjeros pokyčiai. Teko dirbti naktinį darbą, krūvis darbo tik didėjo. Emocinė įtampa ir depresija tik didėjo, teko atsisveikinti ir su darbu, nes atlaikyti visa tai emociškai tapo nepakeliama. Deja, gyvenimas slydo iš rankų. Emociškai pašnekovė grimzdo į visišką liūną, dar stipresnių psichotropinių, raminamųjų vaistų priklausomybę iki tol, kol situacija tapo nebekontroliuojama.

„Vieną dieną nuvykusi pas šeimos gydytoją išsirašyti raminamųjų vaistų, išgirdau pasiūlymą vykti į streso ligų skyrių Palangoje ir priimti pagalbą. Ten atsidūrusi jaučiausi labai saugi, labai gerai. Jaučiausi gerai, nes tokia ten buvau ne viena. Daug kalbėjau, atsigavau, gana daug reiškiausi. Kol viena gydytoja klinikoje pasakė, kad esu priklausoma, bet to nepripažįstu. Ir tuomet susimąsčiau, kad taip ir yra.“ – laidoje pasakoja pašnekovė.

Projekto vadovė Fausta Tavoraitė pakalbino ir specialistę, kuri pažymi, kad centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų vartojama ženkliai per daug. „Lėtai, bet daugėja besikreipiančių gydymui į RPLC, tai džiugina. Reiškia atkreipiamas dėmesys į problemą. Gydymas labai sudėtingas, sveikimo kelias ilgas. Savitarpio pagalbos grupė deja, yra tik Vilniuje. Dažniausiai priklausomybę medikamentams serga moterys, sergančiųjų gretose ir jaunimas. Reikia paminėti, kad priklausomybė nuo vaistų gali atsirasti kiekvienam pradėjus vartoti psichotropinius vaistus. Užsitęsus stresui, įtampai, pradedama vartoti medikamentus nuo nerimo, nemigos. Tai vaistai, kuriuos skirti turėtų gydytojas. Pasitaiko, kad nusipirkti pavyksta be recepto, pasidalina pažįstami ar draugai. Medikamentus vartojant savarankiškai, galima  nepastebėti, kaip tampame priklausomi, nes būklė gerėja.“– dalinasi Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro priklausomybių konsultantė Loreta Mangarovienė.

Kaip laidos herojei sekėsi savo gyvenimą atstatyti vėliau, grįžus iš klinikos, kaip jai sekėsi vaduotis iš priklausomybės, koks jos santykis su artimaisiais ir draugais, ką ji pataria laidoje kitiems, kenčiantiems ir sergantiems priklausomybe – žiūrėkite laidoje:

Ši istorija jau penktoji projekto „Be spalvų: priklausomybės“ laidų ciklo dalis. Projekto iniciatorė VšĮ „Geras vardas“ vadovė Fausta Tavoraitė, kurianti 6 laidų ciklą apie priklausomybes turinčius, sveikstančius, co – priklausomus asmenis, kovojančius su priklausomybės liga, piktnaudžiaujančius psichotropinėmis medžiagomis, apie jų artimuosius. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos rėmimo programos „Europos solidarumo korpusas“, kuri suteikia jaunimui galimybių įgyvendinti bendruomenes stiprinančias iniciatyvas savo krašte.

Projekto autorė – Fausta Tavoraitė

Organizatorius – VšĮ „Geras vardas“

Partneriai: Klaipėdos dramos teatras, „Vakarų Ekspresas“, „Žemynos dovanos“, „Magu Space“, „Klaipėda, Aš su tavim“.

Draugai: Martynas Klimašauskas – „Marti Studio“ (grafinis dizainas), „ADLife“ kūrybos studija (filmavimas ir montažas).

Pagalbą galite rasti:

Visuomenės sveikatos biure – https://visuomenessveikata.lt/

Respublikiniame priklausomybių ligų centre – https://www.rplc.lt/

Lietuvos Narkomanų Anonimų Draugija- https://lietuvos-na.lt/

Savitarpio pagalbos grupėse: „Anoniminiai Alkoholikai“ „Al-anon“ (Alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija), „SAV“ (suaugusių alkoholikų vaikai)

Priklausomybių konsultantų sąrašas – https://www.rplc.lt/wp-content/uploads/2023/06/combinepdf-2.pdf

Pagalbos linijos – https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/