Autonominiai laivai – ne tik fantastų vizijose

Autonominiai laivai nėra naujiena. Jau keletą metų pasaulyje pastebimas progresyvus laivybos ir jūrinių technologijų vystymasis, vadinamieji „nepilotuojamų“ arba „autonominių“ laivų projektai. Autonominės laivybos sektoriuje savo kryptingumu plėtojant technologijas išsiskiria Norvegija, Suomija, JAV.

Pavyzdžiui, norvegų chemikalų gamintojas „Yara“ ir laivybos technologijų kompanija „Kongsberg“ dar 2017 metais paskelbė apie bendradarbiavimą kuriant pirmąjį autonominį elektrinį krovininį laivą pasaulyje. Dėl koronaviruso pandemijos jo startas buvo atidėtas, tačiau šių metų gegužės pradžioje jis buvo oficialiai pakrikštytas.

„Yara Birkeland“, kaip skelbta, bus naudojamas trąšoms gabenti per fiordą iš gamyklos į Breviko uostą, o tai turėtų padėti ženkliai sumažinti anglies dioksido išmetimą, nes būtų sutaupyta 40 000 dyzelinu varomų sunkvežimių kelionių per metus.

Šis projektas buvo įvardintas kaip „ambicijų, smalsumo ir bendradarbiavimo rezultatas, kai susijungia naujovės, tvarumas ir technologijos“.

Šioje srityje dirba ir Klaipėdos mokslininkai bei kūrėjai.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas prieš porą metų paskelbė, kad uostamiesčio inžinieriai pristatė autonominio elektra varomo kelto dizaino prototipą.

Tuomet teigta, kad šis projektas kursto didelius lūkesčius Klaipėdai turėti visame Baltijos jūros regione išskirtinį, aplinkai draugišką laivą, reguliariai kursuojantį Kuršių mariose.

Tokia inovacija taip pat atvertų unikalias galimybes uostamiesčiui kurti autonominio vandens transporto vystymo ir testavimo „hub‘ą“.

Pristatydami idėją kūrėjai teigė, kad autonominio kelto prototipas numato galimybę gabenti apie 600 žmonių ir 40 lengvųjų automobilių arba 1 000 keleivių vienu metu. Tokiam laivui uoste reikėtų specialios infrastruktūros, užtikrinančios greitą pakrovimą, kol šis būtų prisišvartavęs ir išleistų arba priimtų keleivius bei automobilius. Laivo judėjimo greitis siektų iki 12 mazgų (apie 21 km/h).

Prototipo autoriai buvo numatę ir saulės energijos panaudojimą laivo viršutinėje dalyje įrengiant specialius kolektorius – pagaminta energija būtų nukreipiama kelto vidaus apšvietimui, kitoms reikmėms.

Kūrėjų pasiūlytos inovatyvios technologijos reikalautų nemažų investicijų pastatant tokį keltą bei sukuriant visą reikiamą infrastruktūrą, tačiau teigiama, kad, sujungus autonomiškumo ir švarios energijos panaudojimo aspektus, ilgainiui būtų galima kalbėti tiek apie kaštų sutaupymą, tiek apie ženklų ekologinį poveikį.

Autonominio kelto dizaino prototipą kūrė UAB „Western Baltic Engineering“, kuri priklauso didžiausiai šalyje jūrinės inžinerinės pramonės įmonių grupei „Vakarų laivų gamykla“.

Su bendrove aktyviai bendradarbiavo ir Klaipėdos universiteto mokslininkai. Verslo ir mokslo bendradarbiavimu siekta toliau vystyti šią idėją.

Klaipėdos universiteto Jūrų inžinerijos katedros doc. Dr. Vasilijus Djačkovas sakė, kad autonominius laivus skatina kurti ne tik ekologija, bet ir siekis sumažinti avarijų tikimybę.

„Iš dalies tai leistų sutaupyti ir eksploatacinių išlaidų – reikėtų mažesnės komandos, mažiau apmokymų“, - svarbų aspektą įvardijo pašnekovas.

Mokslininko teigimu, autonominio kelto prototipo kūrimo procese Klaipėdos universitetas prisidėjo korpuso optimizavimo tyrimais. Universitetas turi specialią laboratoriją, kurioje gali testuoti ir optimizuoti laivų modelių energetines sąnaudas.

Taip pat universitetui buvo skirta užduotis paruošti monitoringo sistemą, parinkti įrangą, kuri leistų stebėti autonominio kelto veikimą.

Kodėl klaipėdiečiai nusprendė kurti būtent keltą, o ne kitokio tipo laivą? Pasak V. Djačkovo, tai diktuoja rinkos poreikis. Esą Klaipėdos uostas ir uoste veikiančios įmonės yra suinteresuotos elektrinio transporto plėtra, taip pat ir keleiviams kelti.

Vis dėlto procesai nėra tokie greiti kaip verslo atstovų ar mokslininkų norai.

„Pastatyti laivą užtrunka. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, kuris yra varomas ir dyzeliniais generatoriais, ir elektra, buvo pastatytas per dvejus metus. Tai palyginti greitai, turint omeny, kad jis labai sudėtingas.

Kalbant apie didesnių laivų statybą, vien projektavimas kartais gali užtrukti apie dvejus metus. Tad ir kurdami autonominį keltą mes per dvejus metus numatėme, kaip jis galėtų atrodyti, kaip veikti, tai buvo prototipo kūrimas.

Tai reikalinga, kad ateityje žinotume, ko mums reikėtų, su kokiomis problemomis galime susidurti, kad pradėję laivo statybas žinotume, ką reikia įvertinti, į ką atsižvelgti. Šiuo atžvilgiu mūsų projektas yra tarsi starto aikštelė vėlesniam projektui“, - kalbėjo mokslininkas.

Klaipėdos universitetas šiuo metu dar dalyvauja tarptautiniame projekte, kuriame, kartu su partneriais iš Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos, sieks sukurti laivą vėjo jėgainių parko aptarnavimui – jis turėtų būti draugiškas aplinkai ir autonominis arba pusiau autonominis.

“Po truputį dalyvaujame naujų technologijų kūrime ir pritaikyme, kiek leidžia aplinkybės, vystome projektus, judame pirmyn. Iš dallies bandome pavyti tuos institutus ar įmones, kurios tuo užsiima ilgiau, bet tai nėra greitas procesas, tačiau stengiamės tęsti pradėtas veiklas”, - teigė pašnekovas.