Aukso bedugnė tarp Smiltynės perkėlos ir Neringos: poilsiautojai tuština pinigines

Pastarieji metai taip pat liudija, jog lietuviai, norintys ilsėtis Nidoje ar kitose Kuršių nerijos gyvenvietėse, yra dosnūs, tačiau kol kas nesivarginama kurortų svečiams suteikti daugiau patogumo.

Dar 2020-aisiais iš Klaipėdos į Smiltynę ir atgal lengvuoju automobiliu keltu persikėlusieji mokėjo 13 eurų.

Šią vasarą kelionės keltais pabrango: keleivis – su dviračiu ar be – moka 20 ct brangiau, t. y. 1,3 euro.

Norintieji pasiekti Kuršių neriją lengvuoju automobiliu turi šiek tiek plačiau praverti savo piniginę. Pastarieji vietoje 13 turi mokėti 18,3 euro.

Pakilusi persikėlimo iš Smiltynės į Klaipėdą ir atgal kaina keliautojų negąsdina.

Anot „Smiltynės perkėlos“ pardavimų ir klientų aptarnavimo direktoriaus Dariaus Undžio, persikeliančiųjų srautams poveikį daro nuolatinės orų permainos bei atlaisvėję pandeminiai sugriežtinimai.

„Paslaugų kainų pokyčiai niekada nedarė įtakos keleivių srautams. Įprastai kasdien perkeliame apie 5 ar 6 tūkst. keleivių. Tik turime tendenciją stebėti persikeliančiųjų aktyvumą pagal orus.

Kadangi tiek gegužės, tiek birželio mėnesiai, palyginti su ankstesniais metais, buvo šaltesni, o ir liepa kol kas nedžiugina šiluma, keleivių srautas tikrai nedidėja.

Be to, sumažėjusį persikeliančiųjų srautą lemia ir tai, jog pagaliau yra įmanoma laisvai keliauti į užsienį.

Dėl to savaime ir sumažėja keliautojų šalies viduje skaičius“, – pasakojo D. Undžys.

Remiantis naujausiais „Smiltynės perkėlos“ statistikos duomenimis, šių metų gegužę iš Klaipėdos į Smiltynę ir atgal lengvuoju automobiliu kėlėsi 61 tūkst. keleivių, nors prieš metus persikeliančiųjų buvo daugiau nei 71 tūkst. Palyginti su ankstesniųjų metų duomenimis, birželio mėnesio laikotarpiu „Smiltynės perkėlos“ keltais žmonių, keliaujančių transporto priemonėmis, išskyrus dviračius, sumažėjo per 8 tūkst.

Smiltynės perkėla.  PrieJūros.lt

(Ne)ekologinis vietinės rinkliavos mokestis

Automobiliu į bet kurią Neringos gyvenvietę vykstantys poilsiautojai, susimokėję už persikėlimą iš Klaipėdos į Smiltynę, neišvengs ir kito mokesčio.

Keliautojus Kuršių nerijos nacionalinis parkas pasitiks ne tik kerinčiais Kuršių marių vaizdais, bet ir vietinės rinkliavos mokesčiu, renkamu už įvažiavimą į Neringą.

Šiuo metu Kuršių nerijos gyvenvietėse norintys atostogauti poilsiautojai Alksnynės kontrolės poste turi susimokėti 30 eurų, nors dar 2019-aisiais vietinės rinkliavos dydis siekė 20 eurų.

Be to, ne vietiniams taikomas įvažiavimo mokestis dar yra vadinamas ir ekologiniu. Anot Neringos savivaldybės administracijos atstovės spaudai Sandros Vaišvilaitės, minėta vietinė rinkliava – priemonė, kuria yra skatinama atsisakyti asmeninių transporto priemonių keliaujant į Kuršių neriją. „Vietoje kelionių asmenine transporto priemone rekomenduojame rinktis alternatyvius atvykimo būdus“, – sakė S. Vaišvilaitė.

Nors dar 2020-aisiais vietinės rinkliavos mokestis buvo padidintas dešimčia eurų, keliautojų asmeninėmis transporto priemonės srautai sumažėjo nežymiai.

Neringos savivaldybės duomenimis, dar užpraėjusiais metais Alksnynės kontrolės postą pervažiavo ir ekologinį mokestį susimokėjo 73 tūkst. lengvųjų automobilių vairuotojų.

2021-aisiais įvažiuojančių transporto priemonėmis į Neringą srautas sumažėjo beveik 8 tūkst.

Remiantis naujausiais Neringos savivaldybės duomenimis, iki šiol Alksnynės kontrolės punktą yra pervažiavę daugiau nei 21 tūkst. lengvųjų automobilių vairuotojų.

Artimiausiu metu nėra planuojama didinti nustatytą vietinės rinkliavos kainos dydį.

Alksnynės kontrolės postas. Neringos savivaldybė

Efektyvios alternatyvos keliauti – tik „ant popieriaus“

Pasak Neringos savivaldybės administracijos atstovės spaudai S. Vaišvilaitės, poilsiautojams, norintiems atostogauti Kuršių nerijoje, yra rekomenduojama vykti įvairiais būdais.

„Pavyzdžiui, iš Drevernos laivu ar keltu galima nukeliauti į Juodkrantę, o iš Kauno ar Šilutės – į Nidą.

Taip pat siūlome vykti „Pajūrio ekspreso“ maršrutu ir kelionę iki pat Neringos pratęsti dažnai kursuojančiais vietinio susisiekimo autobusais“, – pasakojo atstovė spaudai.

Inovacijų asociacijos „Neringa 2030“ įkūrėjas, teisininkas Matas Lasauskas patikino, jog šiuo metu Neringos savivaldybės siūlomi būdai išvengti keliavimo asmeniniu automobiliu iš pirmo žvilgsnio skatina ekologiškumą, tačiau tiktai „ant popieriaus“.

„Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Nidą vykstantys žmonės turėtų keliauti savo automobiliu arba autobusu iki Drevernos ar Šilutės.

Tokiu būdu jiems tektų „nusukti“ nuo pagrindinio kelio.

Tai lemtų net ir didesnes kelionės išlaidas, būtų sugaišta daugiau laiko ir galiausiai nebūtų patogu.

Anot Inovacijų asociacijos „Neringa 2030“ įkūrėjo, net ir dviračių takai, besidriekiantys per visą Kuršių neriją, nėra galutinai sutvarkyti.

„Takas nuo Nidos iki Pervalkos yra tikrai tvarkingas, tačiau atkarpa nuo Smiltynės iki Juodkrantės – kritinės būklės.

Dėl to daliai dviratininkų tenka vietoje dviračių tako rinktis automobilių kelią ir tokiu būdu rizikuoti gyvybe“, – teigė pašnekovas.

Be to, yra žinoma, jog dar šių metų antroje pusėje turėjo prasidėti Neringos dviračių tako atnaujinimo darbai.

Keltas Šilutė–Nida. Kuršių deltos ekspresas

Elektromobiliams – lengvata, o jų vairuotojams – staigmenos

Poilsiautojai apsilankyti Kuršių nerijoje yra skatinami ne tik įvairiais vandens maršrutais, viešuoju transportu, bet ir elektra varomais automobiliais.

Pastariesiems Neringoje visus metus yra taikoma vietinės rinkliavos lengvata – ekologinio mokesčio mokėti nereikia.

Vis dėlto į Kuršių neriją atvykus elektromobiliu galima susidurti su nemaloniomis staigmenomis.

Nacionalinio parko teritorijos infrastruktūra kol kas nėra pritaikyta gausiems elektra varomų automobilių srautams.

„Šiuo metu visoje Neringoje veikia vos kelios elektra varomoms transporto priemonėmis tinkamos įkrovimo stotelės.

Kelios jų – Smiltynėje, Juodkrantėje ir Nidoje.

Dar šių metų birželio mėnesį Nidoje veikė tik viena elektromobiliams skirta įkrovimo stotelė, nors 2022-ųjų pradžioje verslo iniciatyva jų turėjo atsirasti dar šešiolika.

Dabar Nidoje jau veikia kelios lėto įkrovimo stotelės, esančios prie „Nidos prieplaukos“. Jos yra pastatytos viena šalia kitos, todėl vienu metu gali būti kraunami tiktai trys automobiliai, nors iš tiesų būtų įmanoma krauti ir keturis“, – nuogąstavo M. Lasauskas.

Elektromobilių įkrovimo stotelė Juodkrantėje. Neringos sav.

Lėto įkrovimo stotelės, esančios Nidoje, pastatytos šalia viena kitos, todėl galima krauti tiktai tris automobilius vienu metu. Facebook

alfa.lt