Atsisveikinti su lauko tualetais turime laiko dar metus: skųsti imasi ir kaimynai

Europos statistikų biuras „Eurostat“ lapkritį palygino, kad visoje ES 2020 metais tebebuvo 1,9 proc. gyventojų, kurie namuose neturi nuleidžiamo tualeto, kurį galėtų naudoti namų ūkyje.

Lietuvos indėlis reikšmingas – čia 7,6 proc. gyventojų namuose nuleidžiamo tualeto neturėjo. Prasčiau atrodė tik Latvija (8 proc.), Bulgarija (13,2 proc.) ir Rumunija (22,8 proc.).

Palyginimui, kaimyninėje Lenkijoje tualeto neturėjo tik 1,4 proc. gyventojų, Estijoje – 4 proc., o Švedijoje tokių gyventojų praktiškai nėra – 0 proc.

„Tikriausiai ši statistika atspindi bendrą Lietuvos gyventojų prijungimą prie nuotekų tinklų. Tai iš tiesų tas prijungimas yra 77 ar 78 proc. – tai reiškia, kad 22 proc. Lietuvos gyventojų nuotekas tvarko individualiai. Tai nebūtinai lauko tualetas, tai gali būti surinkimo duobės arba individualūs valymo įrenginukai“, – apžvelgia Aplinkos ministerijos Vandens ir žemės gelmių politikos vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas.

Irmantas Valūnas

Tuo pat metu Lietuvai lieka kiek daugiau nei metai, kad galutinai atsisveikintų su lauko tualetais miestuose. 2023 m. privalome pasiekti rodiklį, kad gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau nei 2000 žmonių, centralizuotai būtų tvarkoma 98 proc. nuotekų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas metų pradžioje įspėjo, kad tikslo nepasiekus gali grėsti šimtamilijoninės baudos.

„Šis reikalavimas kyla iš Miesto nuotekų valymo direktyvos ir taikomas tik aglomeracijose, kurios didesnės nei 2000 gyventojų. Lietuvoje tokių mes turime 62.

Nekalbame apie Lietuvą, apie likusius 22 procentus neprijungtų – visų prijungti nei techniškai, nei ekonomiškai neracionalu ir neįmanoma“, – paaiškino I. Valūnas.

Paskutiniai duomenys yra pernai liepos – tuomet 27 aglomeracijos tikslo dar nebuvo pasiekusios, ir 38,5 tūkst. gyventojų nebuvo prisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų.

Ne visuomet lauko tualetų atsisakymo procesas vyksta sklandžiai – apleisti „tradicijas“ daliai gyventojų sudėtinga. Savivaldybių atstovai atsidūsta, kad daugiausia problemų kyla su socialiai remtinais gyventojais, kurie, valstybei tinklą atvedus net iki namo sienos, kartais neišgali net klozeto nusipirkti. Dalis nė vandens neturi.

Atsakingesni kaimynai imasi skųsti tuos, kurie netinkamai tvarko nuotekas – aplinkosaugininkai atlieka reidus ir kone kas penktas atvejis tampa pažeidimu.

Savivaldybės: dalis neprisijungia, net atvedus vamzdį į namus

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė patikina, kad dedama itin daug pastangų 98 procentų tikslui miestuose ir gyvenvietėse pasiekti.

„Kaip žinome, įvadai būna atvest į pagrindinę gatvę ir gyventojas jau pats turi prisijungti savo lėšomis. Socialiai remtiniems, mažas pajamas gaunantiems gyventojams irgi yra įvairios subsidijos, privedant tinklus iki pat namo, per gyventojo sklypą, nors ir čia įvairių niuansų ir klausimų, ar tai teisėta.

Bet Vyriausybė imasi visų įmanomų priemonių, ir vis tiek, aišku, iškyla trukdžių“, – pasakoja A. Kazlauskienė.

Anot jos, mažų pajamų gavėjams net ir iki namo atvedus nuotekų tinklus, tai dar nereiškia sėkmingo prisijungimo.

„Mažas pajamas gaunantys gyventojai automatiškai tampa savivaldybės įmonei tam tikra našta, kadangi iškart jiems reikia teikti kompensacijas.

Antras dalykas, kodėl jie vangiai naudojasi, sunkiai jungiasi – todėl, kad, tarkime, jie net neturi lėšų už ką įsirengti sanitarinį mazgą pas save būsto viduje. Suprantate, jam net atvedus į namus, jis neturi, grubiai tariant, už ką nupirkti klozetą.

Tai turi būti atskira higieniška patalpa, negali įrengti viduryje virtuvės ar kambario“, – paaiškina A. Kazlauskienė.

Dažniausiai tokių problemų kyla neįgaliems asmenims, senjorams, mažų pajamų gavėjams, kurie gyvena periferijoje, nutolusiuose rajonuose.

Ji tik vylėsi, kad pavyks per likusius vienerius metus įgyvendinti tikslą ir Lietuvai bei atskiroms savivaldybėms neteks mokėti baudų.

Lauko tualetas

Vykdo reidus aplinkosaugininkai, skundžia kaimynai – baudos siekia kelis šimtus eurų

Ne pats lauko tualetas yra problema, bet tai, ar į aplinką patenka nevalytos nuotekos. Už tai atsakomybė tenka patiems gyventojams ir A. Kazlauskienė patikina, kad sąmoningumas auga.

Ji pridūrė, kad reidų metu gyventojai turi turėti patvirtinančius dokumentus, kaip dažnai nuotekų duobė išvaloma, ar tai daroma tinkamu transportu.

Per visus 2020 m. aplinkosaugininkai nustatė 541 asmenį, aplinką teršusį nuotekomis. O nuo 2021 m. iki spalio nustatyti 425 tokie pažeidimai, skelbė AAD.

Baudos už aplinkos teršimą nuotekomis nustatytos Administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnyje. Gyventojams pirmą sykį skirta bauda gali siekti nuo 60 iki 300 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – 300-1150 eurų.

Kam privalu jungtis prie nuotekų tinklų?

Daliai gyventojų nepriklausomai nuo jų noro kyla prievolė jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų.

„Pagal galiojančius teisės aktus, ta prievolė jungtis turi keturias sąlygas. Tokia pareiga gyventojui atsiranda, jeigu yra nuotekų tinklas ir sudaryta galimybė prie jo prisijungti prie gyventojo sklypo ribos – ne kažkur kitoje kelio pusėje, o būtent prie ribos.

Taip pat, jeigu iš atsakingų institucija yra nustatoma, kad gyventojas savo nuotekas tvarko netinkamai, pažeisdamas aplinkosauginius reikalavimus.

Nuosavybė tos gatvės tinklo, gatvės tinklas priklauso savivaldybei ar vandens tiekėjui“, – paaiškino I. Valūnas.

Lauko tualetas © Shutterstoc

Kas grėstų, tikslo nepasiekus?

I. Valūnas patikina, kad toli nereikia ieškoti pavyzdžių, kas būna, jei kuri ES narė neįvykdo įsipareigojimų.

„Matyt atskirais atvejais galima su EK derėtis dėl termino pratęsimo, jei dėl objektyvių aplinkybių to reikia.

Tačiau yra pvz., kai šalys po visų pratęsimų nesugebėjo įsipareigojimų įvykdyti, tuomet EK turi teisę paduoti šalį į ES teisingumo teismą, ir teismo sprendimu gali būti paskirta arba vienkartinė bauda, arba periodinė bauda, pvz., tam tikra suma už kiekvieną pradelstą dieną, arba gali būti skirtos abi baudos“, – paaiškina I. Valūnas.

Jis patikina, kad net ir baudos atveju įsipareigojimas niekur nedingtų – lauko tualetų miestuose vis tiek turėtų nelikti.

Mažose gyvenvietėse ar vienkiemiuose lauko tualetai galės likti

Nors kraštovaizdžio ir nepuošia, tvarkomi lauko tualetai galės likti mažesnėse nei 2000 gyventojų turinčiose gyvenvietėse – direktyva taikoma tik didesniems miesteliams.

Tačiau tai nereiškia, kad teršėjai liks ramybėje.

„Iš aplinkosauginės pusės, tose teritorijose, kur yra didelis mastas individualiai tvarkomų nuotekų, atvejus jau identifikavo Aplinkos apsaugos agentūra, kur vandens telkinių yra tikėtina dėl to prasta ir tos nuotekos vienaip ar kitaip nepakankamai išvalytos patenka į aplinką, vandens telkinius – šią problemą teks atspindėti upių baseino valdymo planuose ir tam skirti dėmesį“, – sako I. Valūnas.