Atnaujinus dviračių taką Kuršių nerijoje – dėmesys kopagūbriui

Parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė BNS teigė, kad dešimtmečio kopagūbrio tvarkymo programoje visą ruožą pripažinus prioritetiniu, kitais metais kopų apsaugai ir tvarkymui pinigų bus prašoma iš valstybės biudžeto, o ateityje – Europos Sąjungos (ES) finansavimo. 

„Kadangi mes septynis metus dirbome Europos Sąjungos lėšomis, mes neturėjome galimybių fizinių ir lėšų tvarkyti tą ruožą neprioritetinį, pamatėme, kas vyksta, kai palieki ruožą netvarkytą septynis metus (...) Mes Kuršių nerijoje negalime išskirti prioritetinių ir neprioritetinių teritorijų, taip apsauga vis dėlto visos nerijos, turime ją visur tvarkyti“, – BNS sakė L. Dikšaitė.

Anot jos, šiemet tarp Smiltynės ir Juodkrantės nutiesus naują dviračių taką atvykėlių srautai didės, tad dėl neprižiūrimų kopagūbrio atkarpų nepatogumų gali patirti daugiau žmonių – tai buvo vienas iš direkcijos argumentų rengiant naują programą.

„Kai dviračių taką atnaujino, mes suprantame, kad srautai bus dar didesni ir žmonės važiuodami arti jūros nori sustoti, pamatę bet kokį taką ten veržiasi. Ir dėl to buvo patenkintas prašymas mūsų, kad visas ruožas būtų prioritetinis, dabar daugiausiai pastangų ir skirsime padaryti tuos darbus, kurių nedarėme daug metų – toje vietoje būtent“, –  kalbėjo L. Dikšaitė.

Parko direktorė Aušra Feser BNS sakė, kad dėl neprižiūrimo maždaug pusantro kilometro kopagūbrio ruožo tarp Smiltynės ir Juodkrantės dviračių takas užpustomas. 

„Pusantro kilometro ruožas, kuris buvo paliktas natūraliems procesams, ir dabar matome, kad būtent jis dabar bėdų sukelia naujam dviračių takui, ten yra pustymai (...) Gamtos jėgos yra nepaprastai stiprios ir tikrai tenka daugiau ar mažiau ranką pridėti“, – sakė A. Feser.

2023–2032 metų pajūrio juostos tvarkymo programa aplinkos ministro įsakymu patvirtinta šiemet, kopagūbris pagal ją pirmą kartą bus tvarkomas 2024 metų pavasarį. 

Anot A. Feser, tvarkymo darbus reikia planuoti iš anksto, nors tikslus jų poreikis paaiškės tik kitų metų kovą, kai baigsis audrų sezonas. 

„Gamta mums niekada nesuteikia rutinos Kuršių nerijoje, niekada negali žinoti, kokia bus žiema, kokios bus audros, ką rasime pavasarį po jų“, – teigė ji.

L. Dikšaitės teigimu, kasmet kopagūbrio tvarkymui reikia maždaug 200 tūkst. eurų – tikslią sumą iš anksto nustatyti sunku nežinant, kokia bus žiema ir audrų sezonas.

„Audros, klimato kaina – akivaizdžiai matome, kad nebėra žiemų, kurios pristabdydavo apsauginio kopagūbrio degradaciją, o dabar jau ir cikliškumas pasikeitęs, tai reiškia, kad proaktyviems būti šioje situacijoje yra sudėtinga“, – pasakojo ji.

Šiuo metu parkas su rinkos dalyviais konsultuojasi dėl kitų metų krantotvarkos Kuršių nerijoje – 2024 metais, kaip ir kasmet, planuojama tvirtinti kopagūbrio formas bei šlaitus šakų klojiniais ir žabtvorėmis, pajūryje atnaujinti lentinius takus, remontuoti laiptus per kopas. 

Naujoje programoje teigiama, kad 2014–2021 metais Kuršių nerijos kopagūbryje susikaupė beveik milijonas kubinių metrų smėlio, o tai įrodo, kad jo apsaugą ir regeneraciją skatinantys krantotvarkos darbai buvo itin efektyvūs.