„Arklį reikia statyti prieš vežėčias, o ne atvirkščiai“

Nors švietimo sistemoje bandyta įgyvendinti ne vieną reformą, o į pedagogikos studijų programas studentus valstybė viliojo stipendijomis, deja, šalies švietimo sistemos ateitis vis dar tebėra itin miglota.

„Visos mokyklos analizuoja pedagogų poreikį ir nuolat susiduria su vieno ar kito dalyko mokytojo paieška“, - teigia Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos direktorė Ramunė Urbienė.

Pašnekovė tikino, kad šiuo metu mokykla yra visiškai sukomplektavusi pedagogų kolektyvą, tačiau situacija gali pasikeisti bet kada. Ypač sudėtinga būna, kai spragas užpildyti tenka mokslo metų eigoje.

„Tuo metu keičiasi pamokų tvarkaraštis tiek mokykloje, iš kurios pedagogas išeina, tiek pedagogą “skolinančioje" įstaigoje, taip pat reikia iš naujo perskirstyti pedagogų pamokų krūvį.

Turėjome keletą situacijų šiais metais, kai pedagogai dėl profesinių ar asmeninių priežasčių keitė darbo vietas, tai mokslo metų eigoje rasti darbuotoją tikrai nebuvo paprasta", - patirtimi dalijosi R. Urbienė.

Mokyklos jau ieško pedagogų

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjos Vidos Bubliauskienės teigimu, didžiausia problema uostamiestyje yra matematikos, lietuvių kalbos, gamtos mokslų, užsienio kalbų ir pradinio ugdymo pedagogų trūkumas.

Švietimo skyriaus duomenimis, vien matematikos mokytojų birželį ieškojo 14 Klaipėdos mokyklų.

Devynios mokyklos ieškojo lietuvių kalbos mokytojo, 13 mokyklų trūko gamtos mokslų pedagogo, 14 mokyklų bandė užpildyti įvairių užsienio kalbų mokytojų trūkumo spragą.

Šešios mokyklos ieškojo įvairių menų disciplinų mokytojų, IT mokytojų trūko dviem uostamiesčio mokykloms, geografijos ir istorijos ekspertų ieškojo dvi mokyklos, etikos - dvi, specialiojo pedagogo taip pat dvi, ekonomikos - viena mokykla, fizinio ugdymo specialisto bei psichologo taip pat ieškojo po vieną mokyklą.

„Nėra nė vienos disciplinos, kurios pedagogų mieste turėtume perteklių“, - teigė V. Bubliauskienė.

Panašia patirtimi dalijosi ir kalbinti Klaipėdos mokyklų vadovai.

„Trūksta fizikos, chemijos mokytojų, taip pat atsirado užsienio kalbų mokytojų trūkumas“, - didžiausias bėdas vardijo Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos direktorė Gražina Pocienė.

Progimnazijos vadovė pabrėžė, kad bet kurio specialisto nebuvimas yra stiprus smūgis švietimui.

„Vaikai turi turėti teisę mokytis visus dalykus. Ir jeigu negalime rasti bent vienos srities pedagogo - tai jau yra didelė problema“, - kalbėjo G. Pocienė.

Kvalifikacijos keitimas - ne išeitis

Gilėjant švietimo specialistų trūkumo problemai, pradėta manyti, kad dirbantys pedagogai galėtų keisti kvalifikaciją ir taip užpildyti atsivėrusias spragas.

"Kai keičiasi situacija švietimo sistemoje, mažėjant kurio nors dalyko poreikiui ir krūviams, pavyzdžiui, rusų kalbos, mokytojai gali pasirinkti dėstyti kitą dalyką. Tikrai atsiranda to norinčių specialistų.

Yra galimybė mokytis ir įgyti kito dalyko kvalifikaciją. Tarkim, atnaujintas ugdymo turinys turi gyvenimo įgūdžių programą, jos specialistų tikrai reikės„, - kalbėjo “Aukuro" gimnazijos direktorė R. Urbienė.

Kad atsiranda kvalifikaciją keičiančių mokytojų, tvirtino ir Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos direktorė G. Pocienė, tačiau tikino, jog tai greičiausiai nėra noras keisti dėstomą dalyką.

„Yra tikrai atvejų, kai pedagogai persikvalifikuoja. Tačiau turbūt ne dėl to, kad užpildytų spragas, o kad gyvenimas verčia. Atsirado išmaniosios lentos, daugybė skaitmeninių vadovėlių, įvairių programų, reikia išmanyti, kaip tuo naudotis“, - pasakojo G. Pocienė.

Anot vadovės, progimnazijoje bent keli mokytojai studijuoja IT specialybes, tačiau ne dėl vilčių keisti profesinę kryptį, o dėl noro tobulėti.

„Tam, kad kokybiškai dėstytum, nebeužtenka būti tik lietuvių ar tik matematikos mokytoju“, - mintimis dalijosi G. Pocienė.

PROBLEMA DIDĖJA. Nors iki 2025 metų norėta pedagogo profesiją padaryti prestižinę, šalies švietimo ateitis vis dar tebėra miglota. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pažadėtų stipendijų (ne)sulaukė

Prieš kurį laiką norėdama paskatinti stojančiuosius rinktis pedagogikos studijas, Vyriausybė visiems pažadėjo skirti stipendiją.

Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas R. Balsys teigė, kad, deja, didelės susidomėjimo pedagogikos studijomis bangos tai nepaskatino.

„Nepasakyčiau, kad buvo kažkokių žymių poslinkių. Studentų skaičius studijose, kurios susijusios su pedagogika, praktiškai yra stabilus jau keleri metai. Nelabai paskatino susidomėjimą ir pažadėtos stipendijos. Galima sakyti, kad truputėlį buvo apgauti būsimieji pedagogai, nes iš pradžių žadėta stipendijas skirti visiems, tačiau paaiškėjo, jog visgi skyrė tik tiems, kurie užima valstybės finansuojamas vietas. Tai tas susidomėjimas ir atslūgo, kitaip tariant, grįžo į pradinę padėtį“, - pasakojo R. Balsys.

Pasak dekano, jeigu Vyriausybė būtų radusi pinigų finansuoti didesnę dalį studentų, galbūt stojančiųjų į pedagogikos studijas skaičiai šiandien būtų kitokie.

„Valstybės finansuojamų vietų tikrai nėra daug, už studijas nemoka daugiausiai keturi ar penki studentai iš grupės. Galbūt jei būtų skyrę pažangiems ar gerus rezultatus po pirmųjų studijų metų pademonstravusiems studentams, tada vaizdas būtų buvęs kitoks. Su mumis dėl jokių galimų finansavimo modelių niekas nediskutavo“, - mintimis dalijosi R. Balsys.

Dirba nuo antro kurso

Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas teigė, kad uostamiesčio universitete pedagogikos studijas kasmet baigia apie 100 absolventų.

„Didžioji jų dalis yra vaikystės pedagogikos studentai. Taip pat kiekvienais metais maždaug 25 studentai baigia antrosios pakopos (magistro) studijas, pavyzdžiui, socialinės pedagogikos, švietimo vadybos, edukologijos kryptis. Likusi dalis yra profesinių, tai yra vienerių metų, studijų, kurių metu įgyjama pedagogo kvalifikacija, absolventai“, - statistika dalijosi R. Balsys.

Didžioji studijas baigusiųjų dalis, net apie 90 procentų, po mokslų darbą pagal išsilavinimą randa labai greitai.

„Dažnai jie pradeda dirbti dar studijuodami, nes pedagogų trūksta. Neretai mokyklos pačios skambina ir prašo, kad “duotume„ studentų, kartais į darbą priima jau net antrakursius. Žinoma, jie dirba galbūt lankstesniu grafiku ar ne visu etatu, tačiau faktas tas, kad specialistų trūkumo problemai spręsti pasitelkiami jau net ne paskutinio kurso studentai“, - su realia situacija supažindino dekanas.

Pasak R. Balsio, aukšta įsidarbinimo tikimybė yra viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės renkasi šias studijas.

Reikia sistemos pertvarkos

R. Balsys teigė, kad norint mokytojo profesiją padaryti prestižinę pirmiausia reikia sutvarkyti pačią švietimo sistemą.

„Ji tokia išbalansuota, kad jaunus žmones tiesiog baugina. Niekas nebenori ten dirbti, nes reikalavimai yra nežmoniški. Nėra jokios koreliacijos tarp ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, viskas yra išbalansuota. Daug metų daromos reformos tik kažkurioje vienoje sistemos dalyje, nebėra visumos, jos niekas nebemato. Dėl to mes važiuojame keturiais, gal ir gerais ratais, bet jie visi yra skirtingi, todėl automobilis gerai važiuoti negali“, - samprotavo dekanas.

Jis taip pat teigė, kad būsimus pedagogus gąsdina savo teises puikiai išmanantys, bet pareigas pamiršę mokiniai.

„Arklį reikia statyti prieš vežėčias, o ne atvirkščiai, kaip yra dabar. Šiuo atveju mokytojas yra pastatytas prieš mokinius. Moksleiviai ir jų tėvai turi visas teises, o pedagogas neturi jokių. Jaunoji karta tą puikiai žino ir supranta, nes patys ką tik buvo mokykloje, todėl tai suprasdami tikrai nesirenka šios specialybės“, - apie mokytojų darbo realybę pasakojo R. Balsys.

Pasak jo, šaliai reikia sisteminės pertvarkos, kuri leistų pedagogams nesijausti tokiems bejėgiams ne tik dėl vaikų, bet ir dėl biurokratiškos darbo rutinos.

„Nuo priešmokyklinio ugdymo iki aukštosios mokyklos turi būti bendra vizija. Tokia, kokia buvo pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikais, ir tokia, kuri išliko net gūdžiu sovietmečiu“, - kalbėjo dekanas.